Klaidos, kurias daro žmonės, norintys išleisti knygą leidykloje (II dalis)

Išleisti knygą yra dažno žmogaus gyvenimo svajonė, bet ją įgyvendinti neretai būna ne taip paprasta. Net ir bestseleriai, tokie kaip „Haris Poteris“, dažnai leidyklų būna atmetami, ir kartais ne po vieną kartą. Tad kaip galite sudominti didžiuosius leidėjus ir ko reikėtų vengti pristatant savo kūrybą?

1. Nemaketuokite kūrinio.

Nedėkite puošnių šriftų, nesiųskite savo kurto viršelio (nebent esate profesionalus dailininkas ar grafikos dizaineris). Didesnės leidyklos yra išleidusios ne vieną šimtą knygų ir žino, koks viršelis patraukia skaitytojų dėmesį. Jūsų ir leidyklos vizija gali nesutapti, o wordu „sumaketuotas“ viršelis dažnai nenuteikia teigiamai.

2. Patikrinkite, ar tekste nėra rašybos klaidų.

Tik dėl klaidų leidėjas neturėtų atmesti kūrinio, bet jei matys, jog redaktorei prireiks daugybės valandų, kad „atverstų“ tekstą į lietuvių kalbą (o tai nemažai kainuoja), tai gali būti viena priežasčių, kodėl galiausiai nuspręs kūrinio atsisakyti. Norėdami to išvengti, naudokite kompiuterines kalbos taisymo programas, kelis kartus perskaitykite kūrinį ar duokite jį perskaityti kitiems žmonėms. Ir BŪTINAI naudokite lietuviškas raides – „šveplas“ tekstas vienas bjauriausių dalykų „leidybos pasaulyjeeeee…“

3. Turėkite planą, kaip prisidėsite prie knygos reklamos.

Paprastai leidyklos ieško autorių, kurie jau turi savo gerbėjų ratą. Konkurencija milžiniška, tad laimi tie, kurie daro viską, kad jų kūrinys sulauktų dėmesio, tad vien leidyklos pastangų čia neužtenka. Nėra labai sunku susikurti knygos paskyrą feisbuke. Jei mėgstate rašyti, galbūt galėtumėte susikurti tinklaraštį ir taip burti savo gerbėjus? Gal jūsų patarimai patrauktų žurnalistų dėmesį? Domėkitės, kaip savo kūrinius reklamuoja patyrę autoriai, ir mokykitės iš jų.

4. Neneškite kūrinio leidėjams į leidyklą, nebent esate susitarę dėl susitikimo.

Niekam nepatinka, kai į kruopščiai suplanuotą dienotvarkę įsiterpia nenumatytas pokalbis su pradedančiu rašytoju, kurio rankraščio leidėjas nėra akyse matęs. Kūriniui peržiūrėti reikia laiko. Dažnai jį leidykloje perskaito ne vienas žmogus. Verčiau atsiųskite informaciją apie save ir kūrinį elektroniniu paštu. Leidėjas galės neskubėdamas susipažinti su jūsų rankraščiu, aptarti jo potencialą, o jei pakvies į pokalbį, jau turėsite apie ką pasikalbėti, nes leidyklos atstovas bus susipažinęs su jūsų kūryba.

5. Nenorite išgirsti atsakymo – neklauskite.

Retokai leidėjai turi laiko parašyti atsiliepimą apie kūrinį ar jo tobulintinas vietas. Jei atsiliepimą parašo, bet ne tokį, kokio tikėjotės, nepykite, nepulkite ginčytis ir aiškinti, kad leidėjas neteisus:
a) mažai tikėtina, kad jo nuomonę pakeisite;
b) toks pykčio reiškimas atbaidys leidėją nuo noro toliau rašyti atsiliepimus kitiems rašytojams.
Jei nepatiko atsakymas, bent padėkokite už pastangas. Jei manote, kad leidėjas neteisus ir ne taip interpretavo jūsų kūrinį, argumentuotai viską paaiškinkite. O jei nenorite išgirsti nepatinkančio atsakymo – neklauskite.

6. Pasitikėkite leidėju.

Kūrinio sėkmei labai svarbus rašytojo ir leidėjo bendradarbiavimas. Leidėjai dažnai turi didelę patirtį ir žino, kas lemia kūrinio populiarumą. Tad įsiklausykite į leidėjo patarimus ir argumentuotai reikškite savo nuomonę.

7. Nepasiduokite.

Jei leidykla jūsų kūrinį atmetė – ne pasaulio pabaiga. Bandykite jį siūlyti kitoms leidykloms. Žinoma, būtų kvaila viską daryti taip pat ir tikėtis kitokio rezultato, todėl ieškokite kūrinio atmetimo priežasčių, o jas radę, jei įmanoma, kūrinį pataisykite. Tobulėkite. Galbūt vieną dieną jums pasiseks.

Sėkmės visiems rašytojams pildant savo svajones.