Šiuolaikiniai lietuvių autoriai, kurių kūrinius perskaityti ne tik verta, bet ir tiesiog būtina

Turbūt viską reikėtų pradėti nuo klausimo: kokią dalį Jūsų perskaitytų knygų sudaro lietuvių autorių kūriniai? Tikrai ne dažnas skaitytojas renkasi būtent mūsų tautiečių kūrybą. Daugelis jaunosios kartos atstovų turbūt vis dar galvoja, kad lietuvių autorių rašyba yra nuobodi arba pernelyg sudėtinga, todėl mieliau renkasi populiariąją užsienio rašytojų literatūrą.

Šiuo metu tikrai turime iš ko rinktis, nes šiuolaikinių lietuvių autorių sparčiai daugėja. O kai kurių iš jų kūriniai net verčiami į užsienio kalbas. Knygų kiekvienais metais išleidžiama tiek, kad tik spėk jas visas perskaityti ir įvertinti. Tad pasižvalgykime po lietuvių autorių literatūrą ir nuspręskime, kurios iš jų savo verte neatsilieka, o galbūt net ir lenkia užsienio autorius.

Kristina Sabaliauskaitė „SILVA RERUM IV“

Ar žinote, ką reiškia bene populiariausios lietuvių autorės Kristinos Sabaliauskaitės bestselerio SILVA RERUM pavadinimas? Tai lotyniškas žodis, kuris reiškia „daiktų miškas“, kitaip – iš kartos į kartą perduodama bajorų šeimos kronika, buvusi populiari XVII – XVIII a. Lietuvoje.

Visiems gerai žinomas Kristinos Sabaliauskaitės knygų ciklas „SILVA RERUM“ Lietuvoje sulaukė neįtikėtino populiarumo ir pripažinimo. Pirmoji šio ciklo knyga 2009 metais buvo išrinkta Metų knyga, taip pat tais pačiais metais buvo apdovanota Jurgos Ivanauskaitės premija. Antroji dalis pirmajai nenusileido ir 2011 m. taip pat gavo Metų knygos titulą bei Šv. Kristoforo apdovanojimą „Už Vilniaus atspindžius literatūroje“. Trečioji dalis pasirodė 2014 metais, o 2015 metais gavo Liudo Dovydėno premiją.

Dar šiais metais pasirodančios paskutinės „SILVA RERUM“ dalies, jau laukia didžiulis gerbėjų būrys. Šioje dalyje ir toliau tęsiama Norvaišų giminės istorija, kuria autorė ir užbaigia didžiąją Vilniaus sagą. Pasakojimas vyksta XVIII amžiaus antrojoje pusėje, kur Lietuvos bajorija pasidalija į dvi skirtingas bei priešingas puses – už senąją ir už naująją pasaulio tvarką.

„SILVA RERUM“ istorinių romanų ciklas – neabejotinai vienas reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio įvykių Lietuvos literatūroje, kurį kiekvienas knygų mylėtojas tiesiog privalo perskaityti.

Rūta Vanagaitė „JIS“

Išleidusi knygą brandžioms moterims „Ne bobų vasara“, Rūta Vanagaitė šį kartą nusprendė pakalbėti su moterimis apie vyrus ir dar kartą laužydama visus tabu į prekybą išleidžia knygą „Jis“.

„Jis“ – knyga visoms moterims apie vyro kūną ir sielą. Autorė čia dalijasi savo gyvenimiška patirtimi apie vyrus, siekdama padėti kiekvienai moteriai geriau juos suprasti. Gal perskaičiusios šią knygą moterys laimės recepto ir neatras, tačiau geriau pažinti vyrus, brolius, mylimuosius, ji turėtų padėti. Autorė šią knygą parašė remdamasi ne tik savo patirtimi, tačiau ir kitų autorių darbais bei atliktais tyrimais.

Knygą verta paskaityti ne tik moterims, bet ir patiems vyrams.

Edmundas Malūkas „VYTAUTO ŽEMĖ“

Knygos siužeto centre – Vytauto didžiojo paveikslas ir jo šeima. Kūrinyje pasakojami įvykiai iš XIV a., kur pabrėžiami pagrindiniai to meto momentai: religinė krizė, Lietuvos valstybės kūrimas ir santykiai su Lenkija. „Vytauto žemė“ – ypač lietuviška knyga, nes čia apstu senųjų lietuviškų žodžių, pateikiamos legendos ir senosios lietuvių dainos. Per pagrindinių veikėjų personažus išryškinamos ir pagrindinės vertybės, tokios kaip meilė, ištikimybė, moteriška išmintis, tvirtas charakteris. Knyga – vadovėlis apie Lietuvos istoriją.

Tai jau devintasis E. Malūko romanas, kurį autorius rašė beveik 7 metus. Tiksliau didžiąją to laiko dalį užėmė knygos perrašymas. Parašyti šiai knygai autorius buvo surinkęs apie 10 000 puslapių istorinės medžiagos apie tą epocha, o knygos prologą perrašinėjo net šešis kartus.

Rūta Šepetys „DRUSKA JŪRAI“

Rūta Šepetys – autorė sulaukusi pripažinimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jos istorinis romanas „Tarp pilkų debesų“ yra išverstas į 27 pasaulio kalbas ir išleistas 43 valstybėse. 2011 metais, tai buvo viena perkamiausių knygų pasaulyje.

Naujasis autorės romanas „Druska jūrai“ grįžo prie Antrojo pasaulinio karo tematikos. Veiksmas vyksta 1945 metų žiemą. Knygoje pasakojama apie keturių jaunų žmonių kelionę. Kaip ir daugelis tuo metu, šie jaunuoliai, turėjo palikti viską, kas jiems brangu, ir bėgti. Kaip teigia pati autorė, romane persipina Rytprūsių gyventojų išvarymas iš gimtosios žemės, Gintaro kambario dingimas ir laivo ,,Wilhelm Gustloff“ tragedija. Šiuo laivu plaukė ir žuvo daugiau žmonių, nei žinomoje „Titaniko“ tragedijoje, tačiau istorijoje tai pamiršta.

Prieš pradedant rašyti šį romaną, autorė net tris metus tam ruošėsi: tyrinėjo, apkeliavo šešias šalis, kad susitiktų ir galėtų apklausti su šia istorija susijusius žmones.

Alvydas Šlepikas „MANO VARDAS – MARYTĖ“

Knyga, dar šiemet pasirodžiusi nauju tiražu, pasakoja apie Marytę, vokiečių mergaitę, kurios tikrasis vardas buvo Renatės, ir jos šeimos likimą. Tai dar viena knyga, paremta tikrais įvykiais ir pasakojimais, vykusiais Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Autorius iškėlė sau didelį uždavinį nagrinėti būtent „vilko vaikų“ situaciją, kuri rimtai nebuvo nagrinėjama net ir istorikų. Kaip jis pats teigia, tai knyga apie meilę ir užuojautą. Ir apie atmintį…
Tai knyga, žavinti savo paprastumu, tačiau labai giliai nagrinėjanti gyvenimo skaudulius.

Šiame Lapės Mėlynakės užrašų įraše minima tik maža dalis lietuvių autorių, kurių kūrinius verta perskaityti kiekvienam. Didžiuotis tikrai turime kuo – puikiais kūriniais Lietuvos skaitytojus džiugina tokie išskirtiniai autoriai, kaip Andrius Tapinas, Kęstutis Navakas, Sigitas Parulskis, publicistas Algimantas Čekuolis, humoristas, poetas, prozininkas, dramaturgas Juozas Erlickas ir daugelis daugelis kitų.