Virtuvė be cukraus: kaip ir kodėl?

„Et, juk gyvename tik vieną kartą…“, – pateisinu save, tiesdama ranką link dar vieno saldainio. Penkto ar šešto. Dar probėgšmais prisimenu rytinį skrebutį su džemu. Ir to nuostabiai skanaus obuolių pyrago gabalėlį, kuriuo pavaišino kolegė (juk negalėjau atsisakyti, tiesa?)… Beveik Bridžitos Džouns gyvenimo istorija, tačiau įstrigusi mažėjančių drabužių, energijos stygiaus ir prastos savijautos pinklėse, turiu sau pripažinti – cukraus man jau per daug.

Cukrus slepiasi visur. Na, gerai, šokoladuose jis nesislepia, o tiesiog rėkte rėkia į akis, bet ką pasakysite apie tuos, pavyzdžiui, visai nekaltus vaisinius jogurtus, tokius neriebius ir nekaltus iš pirmo žvilgsnio? Ar matėte kada, kiek jų sudėtyje yra cukraus? Jei dar ne, pažadu – kartą pažvelgę į sudėtį ir tuos skaičiukus, to pamiršti Jūs negalėsite. Dar daugiau: šis žvilgsnis gali tapti pirmuoju žingsniu link klausimo, kurį verta sau užduoti kiekvienam iš mūsų: kodėl mes vartojame tiek daug cukraus? Ar galėtume jo vartoti mažiau? Ar tuomet būtume sveikesni ir energingesni? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų atsako D. McCall knyga „Virtuvė be cukraus“.

KODĖL?

Visų pirma, kodėl gi cukrus toks žalingas? „Jis išbalansuoja cukraus ir insulino lygį kraujyje ir skatina organizmą kaupti riebalus, todėl būtent cukrus skatina nutukimą ir gali tapti antrojo tipo cukrinio diabeto bei kitų negalavimų priežastimi,“ – rašo priklausomybę nuo cukraus įveikusi D. McCall savo knygoje. Tuo tarpu tas energijos antplūdis, kurį mums suteikia šokoladinis batonėlis, yra labai trumpas ir klaidinantis. Cukrus mus gali apgauti akimirkai, kai iš tiesų viskas, ko mums reikia, yra kokybiškas poilsis, teisinga mityba ir subalansuotas gyvenimo ritmas.

Ištrūkti iš cukraus sukeltos priklausomybės nėra lengva. Juk ir Jūs prisimenate visas Kalėdas ir kitas šventes, kai namuose likus pilnoms saujoms saldainių, apie nieką kitą ir galvoti nesinori, nes mintyse sukasi vienas vienintelis klausimas: kurį saldainį suvalgyti dabar? O dabar?

Kai pagaliau surasite jėgų atsisakyti to viliojančio saldainio, kai atrasite arbatos skonį be cukraus, kai pusryčių košę pradėsite gardinti vaisiais, o ne sirupais, – štai tada reikės susitaikyti ir su dar viena žinia. Cukrus slepiasi ten, kur jo nesitikime rasti. Jo yra padažuose, pusgaminiuose, vaisių sultyse, vaisvandeniuose, jau minėtuose jogurtuose, pusryčių dribsniuose… Galų gale, cukraus lygį kraujyje staigiai pakelia ne tik pats cukrus, bet ir perdirbti angliavandeniai, tokie kaip balti miltai, ryžiai ir makaronai. Jeigu mylite ir rūpinatės savimi, ir norite šį iššūkį priimti su deramu rimtumu – ką gi, teks atsisakyti ir šių trumpalaikę energiją suteikiančių, tačiau organizmui nenaudingų ir jį išbalansuojančių produktų.

KAIP?

Atsisakyti cukraus, be kurio šiandien daugelis neįsivaizduojame savo kasdienybės, gali būti iššūkis. Bet ar ne tam ir skirti iššūkiai, kad juos įveiktume? Vardan geresnio gyvenimo ir stipresnės sveikatos galima nuversti dar ne tokius kalnus, sakau sau ir tikiu tuo visa širdimi.

D. McCall „Virtuvė be cukraus“ – puikus pirmasis žingsnis. Knygoje autorė dalijasi ne tik savo patirtimi, gluminančiais faktais ir skaičiais, bet ir daugiau nei 100 receptų su nuotraukomis bei išsamiais aprašymais. Kadangi šiandien niekas niekada neturi laiko, receptai šioje knygoje pritaikyti būtent mums, amžinai skubantiems – ingredientų sąrašai čia neilgi, o visus produktus lengva rasti artimiausioje parduotuvėje.

Taigi, kaip pradėti? Atsiverskite knygą ir ten, be visų receptų, rasite 5 savaičių mitybos planą, padėsiantį pakeisti įpročius ir žingsnis po žingsnio atsisakyti cukraus. Daug sykių sau sakiau, galiu pasakyti ir garsiai (juodu ant balto) – viskas yra įmanoma, kai po mažą žingsnelį einame į priekį. Taip galima nueiti, vaje, kokį ilgą kelią!

KADA?

Dabar! O kodėl gi ne? Nėra geresnio laiko nei dabar, nėra geresnės vietos nei čia. Jei dar abejojate, turėtumėte pavartyti „Virtuvę be cukraus“. Ši knyga neabejotinai įkvepia teigiamiems pokyčiams!