Vaikiškos knygos, kurias verta perskaityti suaugusiesiems

Kiekvieną kartą iš naujo perskaitomos vaikiškos knygos atsiskleidžia naujai. Tuomet pastebi dalykus, kurie anksčiau praslydo pro akis, pritaikai knygos žinutę savo dabartiniam gyvenimui ir skirtingais gyvenimo momentais ta pati knyga atrodo visai kitokia. Šį kartą siūlau trumpam sugrįžti prie seniau skaitytos vaikiškos knygos – galbūt joje atrasite tai, ko niekada anksčiau nepastebėjote?

1. E.B. White „Šarlotės voratinklis“

Kiekvienam iš mūsų augant tenka susidurti su netektimis ir jas patirti. Anksčiau ar vėliau prarandame brangius žmones, artimuosius, draugus. Tai knyga, kuri pasakoja ne tik apie meilę ir draugystę, tačiau ir apie išdavystę bei mirtį – šį tą artimo daugeliui suaugusiųjų.

2. Lois Lowry „Siuntėjas“

Ši knyga anksčiau nei „Bado žaidynės“, „Divergentė“ ar kitos panašios knygos paaugliams supažindino jaunuolius su distopiniu pasauliu. 12-metis Jonas saugo visus pasaulio gerus ir blogus atsiminimus, apsaugodamas Bendruomenę nuo žinojimo. Knygos pabaiga verčia skaitytojus ginčytis jau daugiau nei du dešimtmečius, o knygos žinutė skaitant knygą jau suaugus tik dar labiau sustiprėja.

3. Lucy M. Montgomery „Anė iš Žaliastogių“

Knyga „Anė iš žaliastogių“ suaugusiuosius vilioja veikėjais, su kuriais susitapatinti labai lengva. Pagrindinė veikėja, ugninga raudonplaukė našlaitė Anė atspindi drąsią ir nerimastingą vaikišką dvasią ir parodo pasaulio ir supančios gamtos magiškumą matomą Anės ir jos draugų bei kaimynų akimis.

4. Shel Silverstein „Dovanų medis“

Gal knygai „Dovanų medis“ ir daugiau nei pusšimtis metų, bet joje esanti pamoka apie nesavanaudiškumą ir meilę yra tokia pat aktuali kaip ir šiandien. Istorija apie medį, kuris myli berniuką taip stipriai, kad jam duoda viską, yra ne tik tragiškas, bet ir kontraversiškas žvilgsnis į besąlyginę meilę.

5. Lewis Carroll „Alisa stebuklų šalyje“

Vaikiškos knygos dažnai pasakoja apie pašėlusius ir nutrūktgalviškus nuotykius įvairiuose pasauliuose – tai sutinkame ir pirmą kartą skaitydami knygą „Alisa stebuklų šalyje“. Tačiau knygoje yra įvairių poteksčių, kurios vaikams praslysta pro akis (na, tarkime, magiški grybai, kurie suaugus įgauna visai kitokią reikšmę). Ir, žinoma, tai yra knyga, kuri ištraukia skaitantįjį iš pilkos kasdienybės ir nukelia į visai išprotėjusią realybę.

6. Frances Hodgson Burnett „Paslaptingas sodas“

Ne vienos vaikiškos knygos herojumi pasirenkamas našlaitis, tačiau Frances Hodgson Burnett į situaciją pažvelgė iš kitokios perspektyvos – ši našlaitė yra išlepinta, nemaloni, kartais žiauri. Suaugus ir turint įvairios gyvenimiškos patirties galima visai kitaip įvertinti pagrindinės herojės personažą ir atrasti ryšį su knygos tema – savo vietos ieškojimu pasaulyje, kuris kartais atrodo atšiaurus ir bejausmis. O rasizmo ir kolonializmo tematika šioje knygoje netgi tinkamesnė suaugusiesiems nei vaikams – būtent suaugusiesiems ši knyga iš pat pradžių ir buvo skirta.

7. Antoine de Saint-Exupéry „Mažasis princas“

Tikriausiai daugelis, išgirdę žodžius „vaikiškos knygos“, pagalvoja apie „Mažąjį princą“ (jei ne – tuomet aš esu viena iš mažumos). Kaip sakė pats autorius, tai „knyga vaikams, parašyta suaugusiesiems“. Vaikai perskaito širdį sušildančią istoriją apie berniuką ir lapę, apie rožę ir baobabus. Suaugusieji šioje istorijoje gali įžvelgti gilesnes prasmes, dar kartą atrasti vaikystę, meilės tyrumą ir pažvelgti į pasaulį kiek kitaip.

8. Rudyard Kipling „Džiunglių knyga“

Iš pirmo žvilgsnio „Džiunglių knyga“ yra pasakų knyga vaikams. Tačiau perskaičius ją dabar būtų galima pastebėti kaip iš Indijos kilęs rašytojas aprašo savo šalies grožį, kolonializmo sudėtingumą ir civilizacijos galią prieš gamtą.

Vaikiškos knygos nebūtinai skirtos tik vaikams. Kai kuriose iš jų yra žymiai daugiau svarbių gyvenimiškų pamokų ir paslėptų žinučių, kurių nesupratome būdami vaikai. Gal jas pastebėsite dabar?