Tinklaraštininkė Salomėja iš „Šiukšlynėlio“: BALTO leidybos namų 2020 metų TOP 5

Knygų mylėtojai vasarį kalendoriuje pažymėdavo šauktuku. Gal net trimis. O kaip kitaip, jei mėnesio pabaigoje vykdavo tradicinė Vilniaus knygų mugė? Šiemet, deja, aplinkybės tokios, kad „Litexpo“ parodų rūmuose nesusitiksime. Tačiau internete knygų mugė vyksta visu pajėgumu! Mūsų – skaitytojų – laukia pristatymai, diskusijos ir aptarimai! Aš pati šį kartą esu BALTO leidybos namų viešnia ir noriu pakalbėti apie jų knygas.

Žvilgtelėjau į savo tinklaraštį ir matau, kad 2020 metais perskaičiau 26 knygas, išleistas BALTO leidybos namų. Jos sudarė apie 20 proc. skaitinių. Būsiu atvira, tarp šių leidinių pasitaikė visokių: romanų, kuriuos įtraukiau į metų geriausių TOP, knygų, kurias jau pamiršau, ir tokių, kurias skaitydama varčiau akis. Bet čia susirinkome pakalbėti apie gerąsias, ar ne? Ir štai mano asmeninis pernai skaitytų BALTO leidybos namų knygų penketukas.

Delia Owens „Ten, kur gieda vėžiai“

Daugelis žino: kuo labiau knyga giriama, kuo daugiau reklamuojama, tuo dažniau kyla atmetimo reakcija arba baimė, kad nuvils. Ir man taip buvo! Su romanu „Ten, kur gieda vėžiai“. Visi tik giria, tik žavisi, tik rekomenduoja. Pradėjau su baime, o pabaigiau susižavėjusi. Šią jautrią knygą įtraukiau į savo skaitymo metų TOP 3.

Istorija net neskamba išskirtinai. Vieniša mergaitė auga pelkėse. Nėra visiškas Mauglis, nes turėjo kontaktą su žmonėmis. Tik tas kontaktas toks, kad mergaitė geriau rinkosi vienatvę. Užaugusi ji buvo apkaltinta žmogžudyste. Be įrodymų. Tiesiog šiaip, nes kitokius lengva apkaltinti. Autorė visą laiką sugebėjo išlaikyti mano dėmesį ir dirginti jausmus. Vietomis mergaitės labai gailėjau ir net pora ašarėlių nusirito, o kitur negalėjau nustoti žavėtis vienišos merginos stiprybe. Dėmesio verta ir knygos kalba, ir vertimas.

Delios Owens „Ten, kur gieda vėžiai“ pavadinčiau gražia, liūdna pasaka.

Glendy Vanderah „Miškas ten sutinka žvaigždes“

Dar viena istorija, kurią skaitydama turėjau naudoti paslėptas nosinaičių atsargas. Iš anotacijos ir pradžios neaišku, čia bus maginės fantastikos knyga ar realistinis pasakojimas. Pasakysiu taip: gyvenimas pilnas stebuklų.

Džoana – biologė, kuri po pertraukos grįžta prie mokslinės veiklos ir nedideliame miestelyje atlieka tyrimus. Gabrielis – vietinis vyrukas, kuris serga depresija ir praeityje patyrė daug traumų. Ursa – mergaitė, kuri vieną dieną atsiranda ant Džoanos namų slenksčio ir teigia, kad nusileido iš žvaigždžių.

Netikėtai susitikę trys veikėjai turės įveikti savo problemas, išmokti mylėti ir kovoti dėl to, kas svarbu. Tai nuostabi istorija, kurioje užtenka visko: ir intrigos, ir meilės, ir stebuklų, ir pavojų, ir keblių situacijų, ir stiprių veikėjų.

Perskaičiusi šią knygą noriu pasakyti, kad mylėti lengva, tačiau gerokai sunkiau leistis būti mylimiems. Skaitykite, jei tikite stebuklais!

Alice Feeney „Jo ir jos“

BALTO leidybos namai dažnai nudžiugina trilerių gerbėjus. Aš tarp jų! Ir šioje kategorijoje išsiskiria autorės Alice Feeney knygos. Anksčiau skaičiau jau kultinį trilerį „Kartais aš meluoju“, o pernai – „Jo ir jos“. Nenuvylė! Turiu omenyje abu 🙂

Istorijos ašis – žmogžudystės tyrimas. Įtariamieji, kartu ir protagonistai – žurnalistė Ana ir jos buvęs vyras Džekas, kuris, be kita ko, yra dar ir bylą tiriantis policininkas. Pasirodo, būna ir taip. Jis ir ji. Abu jie pasakoja savo istorijas ir suka skaitytojams galvas. Ir taip susuka, kad pabaigoje galite likti išsižioję!

Daugiau nepasakosiu, bet rekomenduoju trilerių gerbėjams! Dabar jų leidžiama daug, bet ne visi verti dėmesio. Šis tikrai nenuobodus, kokybiškas ir originalus.

Christy Lefteri „Bitininkas iš Alepo“

Truputį rimtesnė tema. „Bitininkas iš Alepo“ suteikia progą atidžiau pažvelgti į pabėgėlių problemas. Mes – europiečiai – labai jau kratomės pabėgėlių. Juk jie sunkiai integruojasi, juos reikia išlaikyti, jie teroristai, jie ims dominuoti ir sunaikins mus! Juk tai girdime nuolat, ar ne?

Tačiau pagalvokit, o jei vaizduotei peno per maža – perskaitykit knygą, ji padės suvokti, kad yra žmonių, kuriems nerūpi ta mūsų Europa. Nemato jie čia rojaus, jiems patinka gyventi savo gimtinėje. Tie žmonės turi kuo normaliausius namus, draugų, mėgstamus darbus. Gali būti, kad jie, kaip knygos veikėjai, augino bites ir tapė. Būtų ir toliau gyvenę, mylėję, dirbę. Tačiau jų namus sugriovė bombos. Net ir tada dar nepasidavė. Juk namus galima atstatyti. Visgi galiausiai darbo neliko, maisto neliko, gatvėse siautėjo baimė, smurtas, atsitiktinės kulkos, bombų skeveldros. Štai tokios aplinkybės juos išvaro iš namų. Saugūs, sotūs ir laimingi mes retai susimąstome, ar ne?

Ši knyga šiek tiek papasakoja apie tradicinį pabėgėlio kelią ir atskleidžia vidinę pagrindinio veikėjo Nurio dramą. Fiziškai tą pabėgimą gali ištverti, tačiau morališkai susitaikyti su tuo, kad netekai namų, bomba pražudė tavo vaiką, nebeturi mylimo darbo, keliauji ten, kur tavęs nereikia, tikrai nelengva, sutinkat? Nuris savotiškai palūžta. Lyg ir eina pirmyn, bet be dvasios. Lyg robotas. Nes reikia išgyventi. Ir vos kelios detalės palaiko viltį, kad gyvenimą bus įmanoma sukurti iš naujo.

Denise Grover Swank „Dvidešimt aštuoni su puse noro“

Iš tiesų ši knyga nepatenka į populiariausių penketuką, bet, manau, ji liko nepastebėta. Aš labai noriu sulaukti tęsinių, todėl romaną įtraukiu į šį sąrašą. Lengvas, linksmas, jaukus – tas tikrasis atostogų skaitinys. Nebandė knyga apsimesti literatūriniu šedevru, nebandau ir aš slėpti, kad kartais mėgstu neįpareigojančius santykius su savo skaitiniais.

Nedidelėje vietovėje, kur visi viską apie visus žino, Rouzė gyvena kartu su mama. Ji turi aiškiaregystės dovaną, nors tiksliau būtų tai vadinti prakeiksmu. Rouzė mato žmonių gyvenimo momentus, pavyzdžiui, kad kažkieno šuo pabėgs. Ir dar nemoka nulaikyti liežuvio už dantų ir vykstant bet kokiam dialogui išberia, ką matė: „sveiki, paruoškite, prašau, dokumentus, jūsų žmona neištikima“. Savaime suprantama, mergina laikoma keistuole. Vieną dieną Rouzė pamato, kad pati mirs, bet iš tiesų nužudoma jos mama.

Šios knygos stiprybė – geras humoras. Sutikite, gyvename sudėtingais laikais ir kartais taip trūksta, kad kas nors prajuokintų! Susipažinkite su Rouze, ji čia padės!

Šį kartą tiek, nes įsijautusi galiu nesustoti. Juk BALTO leidybos namai leidžia labai skirtingas knygas ir šiame tekste stengiausi tai atspindėti. Ieškote rimtų, juokingų, jautrių ar nenuspėjamų skaitinių? Yra! Visokių! Tik skaitykit! O mano atsiliepimus rasite tinklaraštyje „Šiukšlynėlis“, kur jau dvylika metų rūšiuoju visas perskaitytas knygas!