Aistis Mickevičius „Kvepalai“
Apžvalgos

Aistis Mickevičius „Kvepalai. Aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“

„So many books, so little time“ (liet. Tiek daug knygų, tiek mažai laiko) – taip yra pasakęs amerikiečių muzikantas Frank Zappa. Kiekvienas skaityti mėgstantis žmogus tikrai pritars šiai minčiai. Ne išimtis ir aš. Nuo mažens mėgstu skaityti, o dar labiau patinka dalintis emocijomis, kurios išlieka ką nors perskaičius. Būtent tai ir norėčiau padaryti, pasidalindama „šviežiausiai“ perskaitytos knygos įspūdžiais.

Knygos „Kvepalai“ Aistis Mickevičius

Knygos „Kvepalai“ Aistis Mickevičius

Knygynuose išvydusi Aisčio Mickevičiaus knygą „Kvepalai. Aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“ vis ketinau ją nusipirkti, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių to niekaip nepavykdavo padaryti, kol galiausiai laimėjau šią knygą konkurse. Tą pačią dieną skubėjau jos atsiimti ir pradėti skaityti. Nors yra sakoma „Nespręsk apie knygą iš jos viršelio“ pirmiausia būtent viršeliu ir susižavėjau. Juoda spalva, aukso spalvos raidės, balti gėlių žiedai – viskas kūrė paslaptingą, prabangią, netgi magišką knygos aurą. Nemeluosiu, patys pirmi žodžiai buvo „Kokia graži knyga!“. Šįkart viršelis neapgavo.

Prieš pradėdama skaityti perverčiau keletą lapų: aiškus, neerzinantis šriftas, puikiai parinktos, geros kokybės nuotraukos bei auksinės spalvos rėmeliuose išskirtos garsių žmonių citatos tik papildė viršelio sukurtą prabangos dvasią. Prisipažinsiu, ne kartą pasitaikė tokių knygų, kurias pradėdavau skaityti ir skirtukas tarp tų pačių puslapių gulėdavo mėnesius, kol būdavo išimamas, o neperskaityta knyga grąžinama atgal į lentyną, tačiau „Kvepalai. Aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“ nebuvo šis atvejis.

Skaityti pradėjau dar gegužės pradžioje, bet pabaigiau tik prieš kelias dienas. 416 puslapių turintis ir tikrai nemažai sverianti knyga su manimi keliavo automobiliu, traukiniu, autobusu, tačiau prireikė keturių mėnesių „perskaityti“ paskutinį tašką. Kodėl? Galite pagalvoti, kad buvo nuobodu ar neįdomu, bet taip tikrai nėra. Priešingai – visa pateikiama informacija labai įdomi, aiški net paprastam, kvepalais visiškai nesidominčiam žmogui, o autoriaus Aisčio Mickevičiaus rašymo stilius man padarė labai didelį įspūdį. Jis puikus aktorius, laidų vedėjas, tačiau tikrai nesitikėjau, kad liksiu maloniai nustebinta ir rašymo įgūdžiais.

Nuotrauka iš Aisčio Mickevičiaus knygos „Kvepalai“

Nuotrauka iš Aisčio Mickevičiaus knygos „Kvepalai“

Ilgo skaitymo priežastis labai paprasta: pateikiama informacija nors ir įdomi, bet visiškai nauja. Taip pat, tai nėra išgalvota istorija, kurią skaitydamas gali įsivaizduoti mintyse, tai – realūs faktai, žinios, kurioms įsisavinti ar geriau suprasti reikėdavo tam tikro laiko tarpo, po kurio vėl galėdavai mėgautis detaliai, vaizdingai (skaitant kai kurių kvepalų sudėties aprašymą neretai atrodydavo, kad išties jauti atskirų ingredientų kvapą).

Rekomenduoju šią knygą perskaityti ne tik tiems, kas domisi mada, parfumerija ar pačiu Aisčiu Mickevičiumi, bet ir tiems, kurie nori sužinoti daug įdomios bei naudingos informacijos apie daugumos iš mūsų kasdienius palydovus – kvepalus. Pačiai teko pakliūti į keletą pokalbių apie parfumeriją ir tikrai jaučiausi galinti daugiau pasakyti šia tema nei galėjau prieš perskaitydama „Kvepalai. Aromatų magija, arba olfaktorinės istorijos“. Jei knygai reikėtų parašyti pažymį, tai neabejotinai būtų tvirtas dešimtukas!

Aistis Mickevičius „Kvepalai“

Sužinok daugiau

Autorių lentyną

Lapės Mėlynakės užrašų autorius.