https://www.knygos.lt/lt/knygos/geliu-pasakos/
Interviu

Šįkart KNYGSTARTERYJE romanas, kuris kvepia gėlėmis! Interviu su knygos GĖLIŲ PASAKOS autore

Šįkart knygstarteryje pristatome romaną, kuris… kvepia gėlėmis ir atveria skaitytojui nepažinto pasaulio duris. Stiprūs jausmai ir mistiniai potyriai, kurie apima šios istorijos herojus, netelpa į įprasto meilės romano ribas – tai šis tas daugiau. Tačiau visko atskleisti nenorime, galbūt šį tą daugiau apie „Gėlių pasakas“ jums papasakos pati knygos autorė Laura Balčas, kurios interviu ir pateikiame.

Romane daug dėmesio skiriama gėlėms – minimi net jų lotyniški pavadinimai, pateikiama įdomios informacijos. Ar toks buvo sumanymas ir specialiai ieškojote informacijos apie gėles, o gal jūs pati esate neabejinga gėlėms ir jomis domitės?

Knygoje norėjau atskleisti, kokia svetinga ir dosni mums, žmonėms, yra gamta – kiek daug ir kaip nesavanaudiškai ji mums teikia savo gėrybių. Gėlės romane – lyg draugai, tarytum šeima, kuri saugo, globoja, džiugina. Gėles, kaip ir visą gamtą, be galo myliu, mano namuose daug gėlių. Bet mokslinius faktus pagrindžiančios informacijos, be abejo, ieškojau specialioje literatūroje.

Kas jus įkvėpė parašyti šią knygą?

Tiesą pasakius, neturėjau aiškios vizijos, apie ką bus knyga. Tą sužinojau tik ėmusi rašyti – kasdien vis labiau ir labiau man aiškėjo įvykiai, veikėjai, jų charakteriai. Viskas atėjo iš kažkur giliai, lyg netyčia, tarsi savaime, tad man rašyti knygą buvo ne mažiau įdomu nei skaitytojams – skaityti, nes sėsdama rašyti nežinodavau, kaip veikėjai pasielgs, ką pasakys, kol jie to nepasakydavo ar neiškrėsdavo ko nors netikėto.

Kokią žinutę norite perteikti skaitytojams šioje knygoje?

Visada norėjau parašyti knygą apie meilę. Manau, kad net neįmanoma parašyti knygos apie ką nors kitą, nes žmogaus poreikis mylėti ir būti reikalingam yra neatsiejamas nuo pačio gyvenimo. Meilė visada yra kiekviename žmoguje, tik jis ne visuomet jai paklūsta. Taigi, tai knyga apie meilę. Tik ne vien kūnišką, paprastą, aiškią, o atvirkščiai – mistišką, kiek nežemišką, amžiną.

Ar jums patinka magiškojo realizmo žanras ir jo atstovai? „Gėlių pasakos“ turi šį tą bendro su šiuo žanru. Ar sutinkate su šia mintimi?

Mėgstu magiškąjį realizmą ir rašytojus, rašančius šiuo stiliumi. Netikėtai man pačiai, mano knyga irgi turi šio stiliaus bruožų. Mistika yra ne tik meno, mokslo, bet ir gyvenimo dalis. Juk archeologai iki šiol nėra tikri, ar Egipto piramidės – žmonių statinys, ir niekas iki šiol taip ir neatsakė, kodėl Cheopso piramidė vibruoja, taip pat kodėl į pietus nuo Havajų esanti Palmyros sala, atrodanti lyg rojus žemėje, nužudo ar išveda iš proto bet kurį ten patekusį žmogų, lyg būtų ne balto smėlio plotelis, o gyvas organizmas, nepageidaujantis draugijos.

Kas rašant knygą jums buvo sunkiausia, o kas teikė daugiausia džiaugsmo?

Lengviausia yra knygą rašyti, o sunkiausia ką nors joje keisti, taisyti, gerinti, nes kūrinį ne tik matau, bet ir jaučiu lyg vientisą ir nedalomą, kurio neįmanoma pakeisti nepadarant jam žalos. Vis gaila tų ištrintų žodžių ar sakinių, net ir gerai suprantant, kad tai būtina.

Didžiausią malonumą pajutau, kai baigusi knygą perskaičiau dar sykį – nuo pradžios iki galo ir supratau, jog man pavyko pasakyti tai, ką norėjau, kad knyga vientisa, harmoninga ir joje bent dalinai atskleistas kalbos grožis.

Papasakokite, kaip atrodo jūsų rašymo procesas: ar įkvėpimas ateina staiga, o gal esate nusistačiusi konkretų paros laiką, kada rašote?

Knygą rašiau lengvai. Kartais, kai imdavau rašyti, sustodavau tik po kelių valandų. Ir nors, kaip ir kiti, turiu kitą – labai žemišką darbą, tad negalėdavau rašyti kada įsigeidus, knygos įvykiai nenutrūkstama seka gimdavo mano mintyse, tad vakarais, o kartais ir nakties tyloje rašydavau, kas mano galvoje gimdavo per dieną. Retsykiais net vidury nakties prabudusi užsirašydavau gimusią mintį, kad kitą rytą ją išplėtočiau.

Tiesą pasakius, rašymo nevadinu darbu, man tai – kūryba, savirealizacija, pasaulio matymas kitu kampu, kitomis, žodžių teikiamomis spalvomis. Nelaikau savęs ir rašytoja, niekur rašymo meno nesimokiau. Bet dar mokykloje ėmiau rašyti apysakas, kurias noriai skaitė mano draugės, jos ir įkvėpė praėjus nemenkam laiko tarpui vėl grįžti prie rašymo.

Kokias knygas mėgstate skaityti? Kas yra jūsų mėgstamiausi rašytojai?

Mano mėgstamiausi rašytojai: mano numeris vienas – Virginia Woolf, Émileʼis Zola, Stephenas Kingas, Gabrielis Márquezas, Davidas Foenkinosas, Isabel Allende.

GĖLIŲ PASAKOS yra naujas KNYGSTARTERIO projektas

1481109506_geliu_pasakos_el_knyga6Šis romanas bus išleistas tuo atveju, jei rezervacijų skaičius nurodytu laikotarpiu pasieks 500. Sėkmės atveju, knyga bus išleista ir dar kvepianti spaustuvės dažais pasieks kiekvieną savo skaitytoją iš viską lemiančio penkišimtuko! Sužinokite daugiau KNYGOS.lt puslapyje čia.

Ernesta Kumetytė-Navickienė

Esu iš tų žmonių, kuriems knygų reikia kaip oro – tam, kad pilnais plaučiais būtų galima įkvėpti tyro ir gaivaus idėjų gūsio. Visuomet ant stalelio prie lovos savo akimirkos laukia bent trys skirtingo žanro knygos – juk niekada nežinai, kada bus TA nuotaika. Aplink tiek daug įdomių knygų, o joms perskaityti laiko tiek mažai!