Knygų naujienos

„Regėjimo taisyklės“: ką iš tiesų gali matyti aklieji ir ko nesugeba matyti regintieji?

„Tai knyga apie dalykus, kuriuos priimame kaip savaime suprantamus ir nepastebime išskirtinumo. O kai gyvenimas išmuša iš vėžių, atveriame akis, lyg ką tik būtume kitaip išvydę pasaulį“, – romaną „Regėjimo taisyklės“ pristato autorius britas Joe Heapas. Knyga buvo pripažinta geriausiu debiutiniu „Romantic Novel Awards 2019“ romanu. Lietuviškai jį išleido BALTO leidybos namai.

Nova gali daug ką. Ji kalba penkiomis kalbomis. Visose situacijose įžvelgia gerąją pusę. Linksma ir draugiška. Dirbdama vertėja policijoje iš žmogaus balso tono gali nuspėti, kai jis meluoja. Tik vieno dalyko Nova negali. Ji negali regėti, nes gimė akla. Brolis įtikina ryžtis operacijai, po jos pradėjusi matyti, Nova atsibunda naujame pasaulyje, kurio nebepajėgia suvokti. Kol sutinka Keitę.

Tarp dviejų jaunų moterų užsimezga ypatingas ryšys. Tačiau Keitės praeitis grėsmingai panardina jas į kitokią tamsą. Ar Nova ir Keitė įstengs išmokti pasaulį matyti kitaip?

Viename interviu Joe Heapas pasakojo, jog tokios knygos idėja kilo dar paauglystėje, perskaičius straipsnį apie amerikietį verslininką Michaelą May. Šis apako trejų, sprogus šalia stovinčiam indui su cheminėmis medžiagomis. Regėjimo negalia nesutrukdė siekti karjeros, jo įmonė sukūrė vieną pirmųjų GPS priemonių akliesiems ir silpnaregiams, o jis paralimpinėse žaidynėse pelnė keletą bronzos medalių kalnų slidinėjimo rungtyje.

Kai buvo keturiasdešimt šešerių, Michaelas May gydytojų dėka atgavo regėjimą – buvo transplantuota ragena ir pritaikytas gydymas kamieninėmis ląstelėmis. Tačiau ne viskas taip puikiai klojosi toliau. „Praėjus kelioms savaitėms po operacijos, jis skrisdamas lėktuvu greta sėdinčiam keleiviui prisipažino dar neseniai buvęs aklas ir paprašė nupasakoti, kas vyksta aplink, – atrodė lyg pamišęs, – kalbėjo Joe Heapas. – Tiesiog negalėjo girdėti, ką sako kitas žmogus, ir matyti, kaip juda jo lūpos, keičiasi veido išraiška – lyg vienu metu būtų įjungti du televizijos kanalai. Jam patiko, kad gali matyti savo žmoną ir vaikus, mėgautis gamtovaizdžiais, bet buvo labai sudėtinga, nes regėjimas trukdė suvokti pasaulį.“

Didžiuliu įkvėpimu rašyti šį romaną autoriui tapo ir sūnaus gimimas. „Buvo smalsu stebėti, kaip jis palengva atranda pasaulį: pirmąsyk pamato ugnį, vandenyną, sniegą, – sakė Joe Heapas. – Man patinka rašyti, nes pasakodamas istoriją bandau išspręsti kokią nors problemą. Kiti žmonės tai daro tapdami inžinieriais ar įsitraukdami į politinį gyvenimą, o mano smegenys dirba kurdamos istorijas ir gyvena kitų žmonių gyvenimus.“