Knygos.lt naujienos

Romanas „Kita Augustos Houp pusė“: kodėl žmonėms reikia leisti būti savimi?

„Leiskite būti savimi. Apie tokį širdies šauksmą ir yra mano romanas“, – taip britė Joanna Glen pristato savo romaną „Kita Augustos Houp pusė“ (išleido BALTO leidybos namai, vertė Eglė Podčašinskienė). Knyga sulaukė pripažinimo, buvo įtraukta į prestižinės „Costa“ premijos, kuri teikiama Didžiosios Britanijos ir Airijos rašytojams, debiutinio 2019 metų romano trumpąjį sąrašą.

Augusta Houp visada jautėsi kitokia nei jos sesuo dvynė Julija. Žodžiai jai patinka taip pat kaip kitiems vaikams saldainiai ar ledai. Ji mėgsta vartyti žodyną, mokytis žodžių ir dėlioti iš jų netikėtus derinius. Pasukusi gaublį, susiranda pagal skambesį labiausiai patinkančią šalį – Burundį. Mėgina įsivaizduoti, koks būtų jos gyvenimas, jei būtų gimusi ten, o ne čia. Kas iš tiesų dedasi neramumų apimtame Burundyje, žino ten gyvenantis Parfė. Kas gi yra kita Augustos Houp pusė? Galbūt tai – Julija? O gal atsakymas Augustos laukia kitoje pasaulio pusėje, kur ji iškeliauja po šeimą ištikusios tragedijos?

Evos Tarnok nuotrauka

„Nei Augusta, nei Parfė negali gyventi taip, kaip tikisi juos supanti aplinka, – pristatydama knygą rašė Joanna Glen. – Kai kuriems vaikams taip nutinka – žinau, nes esu mokytoja. Kodėl vieni vaikai yra laimingi namuose ir noriai renkasi tokį pat gyvenimo kelią, kaip ir jų tėvai? Kodėl kiti tik ir laukia akimirkos, kai paliks namus?“

Ir gyvenime, ir romane, kai vaikai pasielgia ne taip, kaip norėtų jų tėvai, visi jaučiasi įskaudinti. Bet Joanna Glen ragina nepasiduoti: „Būkite savimi. Vaikystėje nekenčiau, kai kas nors sakydavo, jog negaliu daryti X, nes esu mergaitė. Arba: tau keturiolika, todėl netinka Y. Leiskite būti savimi.“ Nuo mažens rašytoja priešinosi aplinkinių norui įsprausti ją į rėmus ir nurodyti, kaip turėtų elgtis. Viename interviu Joanna Glen pasakojo apie neįprastą savo protestą: ji nusprendė visiškai nesidomėti, kas vyksta virtuvėje, nes namiškiai spaudė mokytis gaminti valgį, mat yra mergaitė ir be šių įgūdžių gyvenime neišsivers. „Dabar juos galėčiau pavaišinti tik baisiu savo ruoštu maistu ir pasakyti: „Negalima manęs priskirti prie kokios nors kategorijos.“ Romano „Kita Augustos Houp pusė“ herojė Augusta labai anksti supranta, jog nepateisina kitų lūkesčių, ir ima priešintis bet kokiems bandymams už ją nuspręsti, ką turėtų daryti. Tačiau kai kurie žmonės nepajėgia atsispirti spaudimui“, – teigė rašytoja.

Tolima Afrikos šalis Burundis neatsitiktinai atsirado jos romane – autorė norėjo parodyti, kad nors pasaulio kampeliai skirtingi, kaip ir šalies išsivystymo bei gyvenimo lygis, žmonės patiria tokių pačių jausmų ir jų emocinis gyvenimas ne taip jau ir skiriasi, nors juos supanti kasdienybė yra kitokia.

Rašytoja tvirtina, kad visa širdimi galima mylėti kraštą, kuriame gimsti ir užaugi, tačiau kitoje pasaulio vietoje irgi galima pasijusti, lyg ji būtų skirta tik tau. Taip Joannai Glen nutiko su Ispanija. Pirmąsyk ten nuvyko trejų, pamena, kaip išlipusi iš lėktuvo įkvėpė oro ir pasijuto tarsi namuose. Kiekvieną vasarą ji su šeima atostogaudavo Ispanijoje, į atmintį įsirėžė ispanų kalba, palmės ir flamenko garsai. Joanną Glen tai įkvėpė pasirinkti ispanų kalbos studijas, ji tapo mokytoja. „Kita Augustos Houp pusė“ – jos debiutinis romanas. „Terapinė stiprių emocijų dozė“ – taip knyga buvo įvertinta The Guardian.