Naktinis filmas
Apžvalgos

NAKTINIS FILMAS: aukščiausios prabos siaubo detektyvas

Dieve, kaip ši knyga mane intrigavo nuo pat savo pasirodymo! Savo apimtimi, paslaptimi, žanru. Siaubo detektyvas apie siaubo filmų kūrėją? Kaip tik man! Visi žino, kaip aš mėgstu gerus siaubo filmus. Galėčiau vien juos žiūrėti, kad tik daugiau kokybiškų kurtų. Na, o Marishos Pessl „Naktinis filmas“ man buvo aukščiausios prabos skaitinys. Gavau viską, ką žadėjo knygos anotacija, ir dar daugiau.

Patiks mėgstantiems siaubo filmus

Naktinis filmasPamenat tokius filmus kaip „Paranormal activity“? Dar mokykloje mokiausi, kai jis pasirodė, ir VISI apie šitą filmą kalbėjo. Tada tai buvo baisiausias siaubo filmas, kurį žmonės tikrai bijojo žiūrėti. Kalbos ir šiurpūs atsiliepimai sklido iš lūpų į lūpas, o matę karštai sakydavo: „Nežiūrėkit, ten viskas nenormaliai baisu!!!“ Taip, filmas tikrai šiurpus ir jį žiūrėdama ne kartą krūptelėjau ar suklykiau.

Visai neseniai vėl pasklido gandas apie sukurtą baisiausią siaubo filmą, kurio žmonės iki galo net neišžiūri. Tai ispanų režisieriaus Paco Plaza filmas „Veronica“. Žiūrėjau – tikrai vienas šiurpiausių matytų. O „Naktinio filmo“ veikėjas režisierius Stanislas Kordova kuria tokius baisius siaubo filmus, kad jie išvis yra draudžiami. Juos galima žiūrėti tik pogrindyje, nelegaliai. Sakoma, jog Kordovos filmai paveikia žmogaus sąmonę, jog juose vaidinę aktoriai niekada neatsigauna, pasikeičia.

Šokiruojanti Kordovos byla

Kordova – unikalus menininkas, turintis net savo sekėjų bendruomenę, pasivadinusią kordovistais. Paskutinį kartą Kordova viešai buvo pastebėtas prieš 30 metų, kuomet žurnalistas Skotas Makgratas bandė jį sukompromituoti, tačiau pats neteko darbo ir šeimos. Nuo tada apie Kordovą – nė žodžio. Niekas nežino, kur jis yra ar kaip atrodo. Ir po tų 30 metų nusižudo gražuolė Kordovos dukra Ešlė. Skotas vėl susidomi Kordovomis ir imasi asmeninio Stanislo dukters žūties tyrimo. Prie jo prisijungia Ešlę pažinojęs jaunuolis Hoperis ir devyniolikmetė aktore siekianti tapti Nora, kuri paskutinė matė Ešlę gyvą. Pradėjus kapstyti informaciją paaiškėja, jog Ešlė buvo tokia pat keista ir paslaptinga kaip ir jos tėvas. Velniškai graži, gabi pianistė, turtinga ir paslaptinga. Norėdamas sužinoti tiesą, Skotas priverstas vėl atsiversti Kordovos bylą ir vėl nagrinėti šokiruojančius jo filmus bei po devyniais užraktais slepiamą gyvenimą.

Unikali knyga kaip storas bylos aplankas

„Naktinis filmas“ – unikali knyga. Ji kaip storas bylos aplankas, pripildytas nuotraukų, dokumentų, straipsnių iškarpų, kurie realiai yra atvaizduoti romano puslapiuose. Skaitydamas šią knygą, skaitytojas pats jaučiasi kaip tyrėjas, mat gali savom rankom prisiliesti prie įkalčių ir Skoto surinktos medžiagos. Praleidau daug laiko tyrinėdama visas nuotraukas ir bandydama pati rasti kažkokių užuominų. Nukeliu kepurę ir žemai lenkiuosi knygos autorei – padarytas milžiniškas darbas kuriant šiuos vizualus.

Detektyvo linija tikrai stipri – nuspėti nei pabaigos, nei tyrimo eigos neįmanoma. Patiko kuriama slogi, tamsi kūrinio nuotaika su tamsaus humoro priemaiša, kuri sklido iš Skoto ir Noros dialogų. Kalbant apie juos – personažai sukurti puikiai, ir ne tik pagrindiniai. Skotas nuolat lankė su Kordovomis susijusius žmones, ir kiekvienas jų vis kitoks, ypatingas.

„Naktinis filmas“ nėra vien siaubo knyga, tačiau ir jo čia netrūko: okultizmas, sektos, aukojimai, manipuliacijos žmonėmis, ritualai, kerai… Tai tokia sunarpliota, klampi istorija, kad net nežinai, ko iš jos tikėtis, o įsitrauki taip, kad pamiršti, jog reikia pavalgyti ar pamiegoti (iš asmeninės patirties sakau…).

„Naktinis filmas“ – viena geriausių skaitytų šių metų knygų. Tai buvo kažkas naujo, kažkas visiškai kitokio, kažkas, ko ilgai nepamiršiu ir karštai rekomenduosiu tokiems šiurpuliukų mėgėjams kaip aš pati. Primygtinai siūlau ir jums neišsigąsti knygos storio ir nerti į „Naktinio filmo“ nuotykį, kuris neabejotinai jus įtrauks ir nepaleis.

P. S. O galvoje vis kirba mintis, jog daug ką atiduočiau už leidimą pažiūrėti tuos Kordovos filmus…

Straipsnio autorė Nora Sudarytė (Knygų Dama)

Ernesta Kumetytė-Navickienė

Esu iš tų žmonių, kuriems knygų reikia kaip oro – tam, kad pilnais plaučiais būtų galima įkvėpti tyro ir gaivaus idėjų gūsio. Visuomet ant stalelio prie lovos savo akimirkos laukia bent trys skirtingo žanro knygos – juk niekada nežinai, kada bus TA nuotaika. Aplink tiek daug įdomių knygų, o joms perskaityti laiko tiek mažai!