„Medžiojant tėvą“: bestselerio „Kabinetas 339” autorius D. Pancerovo detektyvinių manipuliacijų žaidimas

Vieną bestselerį žurnalistas Dovydas Pancerovas jau parašė. Kartu su kolege, žurnaliste Birute Davidonyte išleistas „Kabinetas 339” ne tik sujudino politikos vandenis, bet ir sumušė lietuviškų knygų perkamumo rekordus. 2020-aisiais leidykla „Alma littera“ ką tik išleido naują autoriaus D. Pancerovo romaną – „Medžiojant tėvą“.

Tamsi ir gudriai susukta film-noir stiliaus kova už mūsų visų teisę žinoti

Daugeliui galbūt kyla klausimas, ar sugebės skaitytojų širdis užkariauti pagrindinis naujojo detektyvinio romano herojus – žurnalistas? Tačiau gerų atsiliepimų apie neabejotiną autoriaus talentą meistriškais potėpiais tapyti įtraukiančias, tamsias ir gudriai susuktas film – noir stiliaus istorijas, kuriose glaudžiai persipina žurnalistinio, politinio ir žmogiškojo gyvenimo kasdienybės, melancholijos ir kartais net tragizmo aktualijos, tikrai netrūksta.

Prieš Jus – nauja, skvarbi, įtraukianti kova už mūsų visų teisę žinoti tiesą, amžinoji kova tarp faktų ir melagingų manipuliacijų žabangų. „Ar patiks? Ar užteks realijų? Ar tikrai gera?“ – svarstote nejučia. Jei dvejojate, kviečiame nedelsti ir atsiversti bei patiems įsitikinti, patiems atrasti, kaip yra iš tiesų.

Na o tuos, kuriems prieš lekiant strimgalviais visada aktualu sužinoti daugiau, plačiau, susipažinti su knygos gimimo istorija, kviečiame žingsniuoti su mumis kartu į pokalbį su pačiu knygos autoriumi.

Idėją apie tikrą romaną brandino septynerius metus

Dovydas Pancerovas teigia, kad pirmą kartą apie knygą, kurioje slaptus reikalus narplioja žurnalistas, jis pagalvojo prieš gerus septynerius metus. Mintys sukosi apie tikrą romaną, o ne į knygą sudėtas žurnalistines patirtis. Tuo metu iš Šilutės į Vilnių gyventi persikėlusiam jaunam žurnalistui laiko ją rašyti nebuvo – Dovydas išvyko į Ukrainą, dalyvavo Maidano įvykiuose.

Plačiau apie svajones, ilgai ir giliai brandintą idėją parašyti žurnalistinį romaną, visišką pasinėrimą į kūrybos procesą, apie tai, kas paskatino bei davė minčių naujojo romano rašymui, bei kur ir kokiomis aplinkybėmis gimė šį žurnalistinė-detektyvinė istorija, savo mintimis ir apmąstymais dalinasi pats knygos autorius – D.Pancerovas.

 „Tuomet ir skaityti negalėjau, ką jau kalbėti apie rašymą“, – prisimena ir pasakoja, kad Ukrainoje matyti karo baisumai vėliau natūraliai nugulė publicistinėje knygoje „Kiborgų žemė“. Pirmoji knyga tarsi ir leido pasitikrinti, ar jis galįs suvaldyti didžiulės apimties tekstą, perteikti emocijas.

„Po „Kiborgų žemės“ gavau nemažai skaitytojų atsiliepimų, jog jie žurnalistines mano patirtis skaitė tarsi romaną. Bet aš visada ir siekiau rašyti romaną. Ir pirmoji knyga, ir „Kabinetas 339“ buvo apšilimas, bandymas, praktika,“

– sako Dovydas.

Romanas „Medžiojant tėvą“ ilgą laiką pragulėjo stalčiuje

Daugiau nei prieš dvejus metus pradėtas rašyti romanas „Medžiojant tėvą“ ilgą laiką pragulėjo stalčiuje. „Buvo nuostabi vasara, – prisimena žurnalistas, – mano draugai turi namelį Molėtuose, išvažiavome su šeima pailsėti, aš pasiėmiau romano rankraštį. Kiekvieną dieną jį skaičiau, redagavau, braukiau ir iš naujo rašiau, kol supratau, kad jis – nieko vertas. Kad iš tiesų parašiau visai ne tai, ką norėjau, kad nesugebėjau perteikti manipuliatyvios atmosferos, kai nežinai, kas yra tiesa, kas netiesa, kai viskas slogu, keista, kai kiekvienas knygos personažas atrodo pavojingas ir įtartinas“.

Kartais laikas išeina į gerą, o per dvejus metus susikaupusios patirtys sudėlioja visus taškus.

Taip, rodos, nutiko ir Dovydui. Grįžęs iš savo kūrybinių atostogų, jis pradėjo naują žurnalistinį tyrimą, kurio pagrindiniu personažu tapo tuometinis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Tikrai nepagražinsiu sakydamas, kad rankos buvo užimtos Skvernelio reikalais, tačiau mintys galvoje sukosi ir apie romaną. Dėliojosi, kaip viskas turėtų būti, kaip turėčiau perteikti atmosferą. Taip nutiko, kad savo tyrimą su Birute sudėjome į knygą, kuri pasirodė praėjusių metų pabaigoje. Pavasarį, kai prasidėjo karantinas, kai tapo aišku, kad išgyventi nebus lengva, kai žurnalistams nubraukė atlyginimus, supratau, kad kūrybinės atostogos, kurias galėčiau paskirti rašymui, man yra geriausia išeitis“.

Prieglobstį kūrybinėms Dovydo atostogoms suteikė žmonos Giedrės tėvai. Šilutėje jis įsikraustė į buvusios prūsiškos mokyklos palėpę, žmonos vaikystės kambarį. Šalia miško, name su dideliu kiemu, visi kartu praleido tris mėnesius. „Rašiau kasdien, karantino nė nepajaučiau, o aplinka ir ypatinga Vakarų Lietuvos atmosfera padiktavo estetinius sprendimus ir sumanymus“, – sako Dovydas.