Leidyklos „Debesų ganyklos“ redaktorė pataria: meilę knygoms įžiebti padės smagios istorijos

Šiandien vis daugiau tėvų susiduria su mažėjančiu vaikų susidomėjimu knygomis. Nenuostabu, juk šiems istorijų lobynams tenka kovoti su margaspalviais socialiniais tinklais bei įtraukiančiais kompiuteriniais žaidimais, kurie palieka ant popieriaus parašytas istorijas nuošalyje. Kaip į vaikų gyvenimą sugrąžinti meilę knygoms? Kokios knygos gali pritraukti vaikų dėmesį? Patarimais dalijasi leidyklos „Debesų ganyklos“ redaktorė Roma Blėkienė.

Dabar dažnai kalbama, kad šiuolaikiniai vaikai neskaito. Iš tiesų jie skaito. Labai daug skaito! Tik jų skaitymo galimybės ir įpročiai kitokie. Jei kas nors suskaičiuotų, kiek eilučių vaikai perskaito feisbuke, snapčiate, instagrame ar kituose socialiniuose tinkluose per dieną, tikrai nustebtų – jų būtų begalės. Bėda, kad išmaniųjų technologijų, kur susitinka vaizdas, garsas ir tekstas, vien tik pastarasis nebeatstoja. Kad ir kiek daug eilučių būtų perskaitoma, kiekiu jos negali varžytis su peržiūrimais vaizdais ar išklausomu garsu.

Bet grįžkime prie fakto, kad vaikai moka ir gali skaityti. Tiesiog jie tai daro kitose erdvėse, kitais būdais. Jei norime, kad jie imtų skaityti knygas, pabandykime pasiūlyti tokių, kurių turinys primintų tai, ką jie mato kasdien: linksmus vaizdelius, papildytus šmaikščiu tekstu. Kodėl nepasiūlius knygų su trumpais tekstais, žaismingomis, juokingomis iliustracijomis. Tikiu, kad žengdami po mažą žingsnelį net ir užkietėję naršytojai atkeliaus į knygų pasaulį.

„Debesų ganyklų“ serija „Mokyklos detektyvai“ gali būti puiki pradžia: nors istorijos juokingos iki ašarų, bet nėra bukos ir tuščios. Pasakojimų pagrindinė ašis – dviejų pasaulių, vaikų ir suaugusiųjų, susidūrimas: susidėliojus tam tikroms aplinkybėms, įvyksta nesusipratimas, o tada… Detektyvai gauna darbelio iki kaklo: reikia susidoroti su direktoriumi vampyru ir jo žiurkių armija, išgelbėti mokyklą nuo treniruotų šnipų ar virėjų demonių antpuolio.

Tekstai atspausdinti dideliu šriftu, skyriai trumpi, knygos gausiai iliustruotos žaismingais piešiniais (tokiais, kokius vaikai mėgsta piešti į sąsiuvinių paraštes). Pradėjęs skaityti net nepajunti, kaip praryji knygą. Kitaip sakant, „Mokyklos detektyvų“ serija puikiai pritaikyta tiems, kam sunku ar nuobodu skaityti ilgus tekstus.

Pirmoji serijos knyga „Mūsų mokyklos direktorius – vampyras“ pasakoja apie Izą ir jos draugus, kurie aiškinasi, kodėl mokyklą užplūdo žiurkės. Naujasis mokyklos direktorius – ponas Kapininis taip pat nekelia pasitikėjimo: išblyškęs, gąsdinančių akių, siaurų lūpų, šnypščia ir kabinete laiko paslėpęs tikrų tikriausią karstą! Izai ir draugams nekyla jokių abejonių – jis yra vampyras! Gerai, kad internete pilna informacijos apie vampyrus ir kaip su jais susidoroti. Kova už mokyklą prasideda!

„Šnipė, kuriai patiko mokyklos pietūs“– antroji serijos apie Izos ir jos šutvės nuotykius knyga. Klasėje yra naujokė iš Prancūzijos! Argi nenuostabu susipažinti su kažkuo iš kitos šalies, sužinoti, ką jie valgo ir ką mėgsta veikti? Tačiau naujokė labai keista: mėgsta sėdėti ir valgyti viena, rašyti į savo juodą užrašų knygelę, o ir į užduotus klausimus neatsako. Gal ji nesupranta angliškai? O galbūt ji šnipė?! Būtinai reikia rasti svarių įrodymų ir išprašyti šią viešnią iš mokyklos! Izai ir jos šutvei vėl tenka pareiga išgelbėti visą mokyklą nuo jos laukiančios šnipų atakos ir su tuo susijusių negandų.

Trečioji šios detektyvų serijos knyga – „Mokyklos byla. Virėjos demonės puola“. Tie, kas skaitė pirmąsias dalis, jau turėjo pastebėti, kad valgyklos maistas siaubingo skonio, virėjos piktos ir amžinai apsileidusios. Bet kai pasikeičia jų elgesys bei išvaizda, o mokiniai ima būriais plūsti į valgyklą ragauti naujųjų patiekalų, Iza su draugais supranta, kad mokyklai iškilo dar vienas pavojus. Virėjos yra demonės ir jos kelia grėsmę mokyklai!