Kai leidi viską… Sakai „Daryk ką nori… Su mano kūnu“!
Nikki Gammell knyga „Daryk ką nori… Su mano kūnu“ gali likti nesuprasta. Mintys, paliekančios erdvės kūrybai, pamąstymams, savoms interpretacijoms. Taip, tai viena tų, kurias skaitant reikia prisėsti ir sustabdyti pasaulį aplink save, kad suvoktum – ne viską reikia matyti akimis, kartais reikia pajusti širdimi.
Specifinis minčių išdėstymas šioje knygoje primena Antano Škėmos „Balta drobulė“ siužeto šuolius. Mergaitės virsmas moterimi. Mintys, kurios čia nutrūksta… čia vėl tęsiasi kitoje dimensijoje. Tai literatūros pažinimo, geografijos lavinimo, išgyvenimo pajautimo ir romantinio erotiškumo istorija. Knyga, kuri tarsi mokytoja, skiria tau pamokas, kurias reikia išmokti. Turi įsigyventi į Jos gyvenimą, į aistras ir kančias. TU lauki… Kas bus toliau? Niekas, visiškai niekas nevyksta. TU alksti potyrių, pojūčių, veiksmo ar bent jau tikiesi sukrutėsiant medžių šakas. Nieko. Tik TU gali sukurti gyvybės srautą, versdamas kūrinio puslapius. Tai rašytojas, kuris nieko negalėjo parašyti. Tai mergaitė, kuri siekė pažinti meilę. Laukinukė ir atsiskyrėlis. Seksas ir susilaikymas. Ir viskas paslėpta po tamsia priedanga. Niekas negali to sužinoti. Net Jos mylimas tėvas. Meilė, kuri turėjo būti amžina vieną dieną subliūkšta ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Skambėtų kaip eilinė meilės drama… Tačiau jai lemta būti kitokiai, išskirtinei.
Tai tarsi istorija, kurią pasakoja Tau apie Tave, nors tu to dar nesupratai. Tai istorija, kuriai lemta gyvuoti mūsų mintyse. Šios knygos puslapius norėsis vartyti vėl ir vėl, kad suvoktum jog Judviejų gyvenimai panašūs, bet kartu ir skirtingi. Tai tarsi savęs paieškos trečiuoju asmeniu.