4 jaudinančios istorijos, kurių herojus dar ilgai prisiminsite

Skaitydami dažnai tapatinamės su knygų personažais, gyvename jų gyvenimus. Vieni veikėjai mums atrodo mielesni, artimesni, o jų istorijos labiau jaudinančios. Perskaitę tokią knygą dar ilgai apie ją galvojame, o kūrinius rekomenduojame aplinkiniams. Štai keturios knygos, kurios susilaukė pasaulinio pripažinimo ir sujaudino milijonus skaitytojų visame pasaulyje.

Anthony Doerr „Neregimoji šviesa“

Besibaigiant Antrajam pasauliniam karui likimas supina, atrodytų, visiškai nieko bendro neturinčių žmonių, aklos prancūzaitės Mari Loros ir vokiečio našlaičio Vernerio, gyvenimus. Mari Lora su tėvu bėgdami iš nacių užimto Paryžiaus apsigyvena pas atsiskyrėlį dėdę Sen Malo mieste. Kartu su jais keliauja ir „Liepsnų jūra“ – legendomis apipintas deimantas, kurį Mari Loros tėvui buvo pavesta slapta išgabenti iš muziejaus, kuriame jis dirbo.

Vernerio talentas ir aistra radijo aparatams atveria jam kelią į vokiečių karinę mokyklą, o vėliau ir į specialų dalinį vokiečių armijoje. Stengiantis išsiaiškinti, kas priešams radijo bangomis perduoda slaptą informaciją, Vernerio dalinys perkeliamas į tą patį Sen Malo miestelį. Čia taip pat atkeliauja „Liepsnų jūrą“ medžiojantis vokiečių gemologas.

Visi šie herojai susitinka ir pakeičia vienas kito gyvenimus.

Pulitzerio premija apdovanotas romanas užburia tikrovišku ir jautriu pasakojimu. Detalėmis apipinti ir vaizdūs aprašymai įtraukia taip, kad atrodo, jog viskas nėra tik autoriaus fantazijos vaisius, o iš tiesų išgyventa istorija.

Ken Kesey „Skrydis virš gegutės lizdo“

Turbūt daugelis yra matę garsiąją „Skrydžio virš gegutės lizdo“ ekranizaciją su Jacku Nicholsonu. Ne mažiau verta paskaityti ir knygą, pagal kurią šis filmas buvo pastatytas. Knygos veiksmas vyksta psichiatrijos ligoninėje. Istoriją pasakoja vienas ligoninės pacientų – kurčnebyliu apsimetantis indėnas, vadinamas Vadu.

Ligoninėje visa valdžia priklauso Didžiajai Seseriai, griežtai kontroliuojančiai pacientų dienotvarkę. Pacientų gydymo metodai neapsiriboja vien vaistais, bet skiriamas ir elektrošokas ar lobotomija. Didžiajai Seseriai niekas iš ligonių nesipriešina tol, kol į ligoninę atvyksta Rendlis Makmerfis – išsišokėlis, bandantis priešintis sistemai ir savo elgesiu vedantis iš kelio kitus ligonius. Kova dėl valdžios darosi vis intensyvesnė ir, deja, baigiasi taip, kaip niekas nesitiki.

Jodi Picoult „Mano sesers globėjas“

Tai vienos šeimos istorija ir kartu moralinė dilema – kiek galima paveikti vieno žmogaus gyvenimą, kad išgelbėtum kitą. Fitdžeraldų pirmagimei Keit susirgus agresyvia leukemijos forma ir gydymui mažai padedant šeima priima radikalų sprendimą – susilaukti kito vaiko, kuris genetiškai būtų Keit atitikmuo ir galėtų tapti jai donoru. Taip į šį pasaulį atkeliauja Ana, kuri, kai Keit liga pasunkėja, aukoja jai savo kraują bei kaulų čiulpus ir patiria daugybę skausmingų medicininių procedūrų. Ji tarsi negyvena savo gyvenimo, nes kiekvienas Keit ligos posūkis veikia ir ją. Ne mažiau apleistas jaučiasi ir antrasis Fitdžeraldų vaikas, sūnus Džesis, nes visi yra susikoncentravę į kovą su Keit liga, tad sulaukti tėvų dėmesio yra itin sunku. Lūžis įvyksta tada, kai iš Anos pareikalaujama seseriai paaukoti vieną inkstų ir šįkart ji nusprendžia pasakyti „ne“.

Rohinton Mistry „Trapi pusiausvyra“

Vienu geriausių pasakojimų apie Indiją laikomoje knygoje nutapytos keturių žmonių – dviejų siuvėjų, našlės ir studento – istorijos. Dėl valstybėje įvestos nepaprastosios padėties jie yra priversti gyventi viename bute, nors įprastomis aplinkybėmis to daryti negalėtų. Gyvendami kartu jie tarsi tampa maža šeima. Tačiau šiltai draugystei nelemta tęstis ilgai, nes likimas juos išskirsto ir galiausiai vėl suveda, kad paaiškėtų, kaip po daugybės metų susiklostė jų gyvenimai. Meistriškai nutapyti herojų portretai ir vaizdūs Indijos gyvenimo aprašymai neleidžia padėti knygos į šalį. Kūrinys alsuoja Indijos dvasia, tad jame gausu tiek šviesių, tiek pačių tamsiausių šios šalies spalvų.