Pasikalbėkime apie seksą, arba kuo ypatinga seksologės knyga „Meilės praktika“
Kur knygų lentynoje atsiduria knygos sekso tema? Greičiausiai tikrai ne pačioje garbingiausioje vietoje, kur bet kas, užsukęs į svečius, vos pastebėjęs įdomų pavadinimą ar intriguojantį viršelį, atsisuktų su kreiva šypsenėle veide klausdamas: „O kas čia?“ Bet, galiu lažintis, seksologės Ann-Marlene Henning knygą „Meilės praktika“ ne nugrūsit į tolimiausią namų bibliotekos kampą, o noriai rekomenduosite draugams pasiskaityti.
Į seksą ir visas su juo susijusias temas net patys rimčiausi žmonės reaguoja su lengva šypsena ir akimirksniu nurausta. Netgi aš, savo „Instagram“ paskyroje pasidalinusi „Meilės praktikos“ viršeliu ir trumpu komentaru, ką skaitysiu, sulaukiau ne vieno besistebinčio: „Tu skaitai tokias knygas?“
Tiesą sakant, iki atsiversdama šią knygą šiek tiek dvejojau, ar tikrai skaitau. Man trukdo ne drovumas, bet tai, kad dauguma knygų apie santykius lovoje, seksą, suderinamumą yra velniškai nuobodžios. Biologijos vadovėlių puslapiai su anatominiais vyro ir moters skirtumais buvo įdomesni nei ne vienas šių dienų leidinys, skirtas seksualumui ir seksualiniams žmogaus poreikiams aptarti. Antra vertus, teko išgirsti ne vieną pagyrą, skirtą „Meilės praktikai“. Galiausiai, sudomino aprašymas nugarėlėje: „Skiriasi kas antra sutuoktinių pora. <…> Kaip pašlijusius santykius gali pataisyti pokyčiai miegamajame? <…> labai dažnai įvairios priežastys – gėda, neviltis, pinigai – sulaiko nuo apsilankymo pas seksologą. Knyga siekia užpildyti šią spragą , paskatinti pokyčius miegamajame ir galbūt į beviltišką situaciją pažvelgti kitu kampu.“ Perskaičiusi tokią anotaciją supratau, kad galbūt šie skaitiniai bus įdomesni nei atrodė iš pat pradžių.
Nenormalu? Kaip tik atvirkščiai
Ann-Marlene Henning – danė, savo karjerą pradėjusi kaip finansų specialistė ir modelis, o galiausiai suvokusi, kad tikrasis jos pašaukimas – psichologija. Po ilgų studijų „Meilės praktikos“ autorė tapo porų terapeute ir seksologe, nuolatos konsultuojančią klientus privačiame kabinete.
„Meilės praktika“ yra trečioji Ann-Marlene Henning knyga. Iki šios ji buvo išleidusi dvi – „Make Love“ ir „Make More Love“, tačiau pastarųjų Lietuvos lentynose matyti dar nėra tekę. Jei pirmosiose seksologė kalba apie seksualumą, „Meilės praktika“ skirta toms poroms, kurios kalbėdamos (jei dar kalbasi) apie seksą gali pasakyti, kad „viskas gerai, bet…“ Ann-Marlene Henning, pasitelkusi savo klientų pavyzdžius, nagrinėja daugybę skirtingų „bet“ rūšių beveik 300 šmaikščiai parašytuose puslapiuose.
„Pasikalbėkim apie seksą“, – tokiais žodžiais seksologė pradeda knygą ir čia pat skuba pridurti, kad jeigu kalbėtis nesinori – tikrai nėra būtina. Visgi dažnas, už miegamojo durų mąstantis, kad galbūt su juo kažkas negerai iš esmės, po pokalbio supranta, kad tai, ką jis laikė savo nenormalumu, iš esmės, yra visiškai normalu ir nutinka šimtams tūkstančių kitų žmonių.
Rūpesčių nėra? Vis tiek perskaitykite
Knyga parašyta šmaikščiai, paprastai ir nenudailinant įvairių, seksologės kabinete nutikusių, situacijų. Kiekvienu žodžiu autorė stengiasi pademonstruoti, kad taip, kaip žmogaus seksualumas yra įgimtas ir natūralus, natūralios ir su juo susijusios problemos. Toks stilius iš esmės mokslinę ir medicininę knygą paverčia tokiu skaitiniu, kurį mielai nusitempsite vakare į lovą „dar keliems puslapiams“.
Ann-Marlene Henning, dėstydama dažniausiais su seksu ir seksualumu susijusias problemas, tyčia pasirinko ypač įvairaus amžiaus pacientus. Tarp tų, kurie kalba apie problemas, ir 20-kelerių metų pacientas, ir septintos dešimties link einantis asmuo. Seksologė nevengia kalbėti ir apie ypač opius klausimus. Pavyzdžiui, ką jaučia tie asmenys, kurie susivokia, kad esantys ne tos lyties, kurios turėtų būti, kūne?
Svarbu pabrėžti ir tai, kad per beveik 300 puslapių teksto tikrai rasite atvejų, kurie, nepaisant visko, nesibaigė sėkme. Autorė nebijo kalbėti apie tai, kad ne visada ir visus santykius verta gelbėti. Apie tokius, kuriuos patyrė pati, ji atvirai papasakoja „Meilės praktikos“ pradžioje. Kaip tikina pati – dažnu atveju supratus, kur slypi nesėkmių miegamajame šaknys, santykius ne tik įmanoma išgelbėti, bet ir susigrąžinti į juos daug pradinio žavesio. Antra vertus, jeigu ugnelė dedant visas pastangas taip ir neįsiliepsnoja, matyt, dėti pernelyg daug pastangų nebeverta.
„Meilės praktiką“ rekomenduočiau net ir tiems, kurie įsitikinę, jog miegamajame jokių bėdų neturi. Mat perskaityti šią knygą galima kaip savotišką vadovėlį, padėsiantį pastebėti menkiausią rūškaną partnerio veide. Ir padrąsinsiantį pasikalbėti, kodėl staiga giedroje padangėje atsirado debesų.