Knygos, kurios pakvies pasivaikščioti po Vilnių ir pamatyti miestą turisto akimis
Pavasarį atgimsta gamta ir… atostogų troškimas. Jei iki nerūpestingo poilsio akimirkų dar teks šiek tiek palūkėti, neverta nusiminti. Kviečiame įsijausti į turisto amplua tiesiog čia, Vilniuje!
Lietuvos sostinė Vilnius gali nustebinti kur kas daugiau nei Gedimino bokštu, Valdovų rūmais, Užupio angelu ar Trijų kryžių kalno panorama. Tuo įsitikinti nesunku – tereikia puikiai miesto istoriją išmanančio ir intriguojančių istorijų papasakoti gebančio gido arba jį atstoti galinčios knygos.
Orai jau visai netrukus pakvies ištrūkti iš jaukių namų pasidžiaugti pavasariška šiluma. Tad kokių malonių netikėtumų gali padovanoti pasivaikščiojimai po Vilniaus gatveles, skverus ar dar neaplankytus kiemelius su knyga rankoje? Pradėkime pažintį su įdomiausiais Vilniaus miesto gidais, o jums teliks išsirinkti jus labiausiai sudominusius.
Sonatos Šulcės „VILNIAUS ISTORIJOS: gidas po XVIII a. miestą“
Kaip atrodė Vilnius XVIII amžiuje? Koks gyvenimas virė mums gerai žinomose ir rečiau lankomose gatvėse ir gatvelėse? Kokį to meto Vilnių matė didikai, vyskupai, dailininkai, karvedžiai, valstybininkai, aukštuomenės moterys?
Kultūros istorikė, gidė ir knygos „VILNIAUS ISTORIJOS: gidas po XVIII a. miestą“ autorė Sonata Šulcė pakvies jus paklaidžioti po Vilnių, pasižvalgyti po pastatus ir papasakos labai įdomių, netikėtų istorijų. Be to, šios knygos istorijos leis pasijausti žmogumi iš kitos epochos, kurioje būta ne tik mokslo atradimų, iškilių asmenybių, reikšmingų valstybės reformų, bet ir žiaurumo, tuščiagarbystės, karų. Ar jūs pasiruošę tokiam nuotykiui?
Eleonoros Violetos Marganavičienės „SLAPTOJI VILNIAUS ISTORIJA“
Vilniaus senamiestis daugeliui puikiai pažįstamas, tačiau kiek daug jo paslapčių mums vis dar nežinoma? Kokias mįslingas istorijas apie didžias asmenybes, miestiečių gyvenimą ir reikšmingus ar tiesiog įdomius įvykius slepia daug sykių jau regėti, bet niekada atidžiau neapžiūrėti pastatai?
Knygos „SLAPTOJI VILNIAUS ISTORIJA“ autorė Eleonora Violeta Marganavičienė, surinkusi daugybę nuostabą keliančios medžiagos, žada patenkinti kiekvieno smalsumą ir pateikia skaitytojams žemėlapių su pažymėtomis įdomiausiomis vietomis. Nuo Katedros aikštės, Prezidentūros ir Gynybinės sienos iki Lukiškių, Žvėryno, Šnipiškių, Antakalnio, Vingio parko ar kiek tolimesnio taško – Trakų. Pakvieskite namiškius ar suburkite draugų kompaniją ir pirmyn atrasti dar nepažinto Vilniaus!
Alberto Kazlausko „VILNIAUS GATVĖS GYVOS: atgal į periferiją“
Norisi daugiau sužinoti apie daugiasluoksnę Vilniaus praeitį? Laikas ištrūkti į miesto periferiją! Knygos „VILNIAUS GATVĖS GYVOS: atgal į periferiją“ autorius Albertas Kazlauskas kviečia skaitytojus leistis į 4–7 km ilgio pasivaikščiojimus po Savanorių prospektą ir jos pramoninius užkampius, blokinius Karoliniškių kvartalus, žilą senovę menančius Verkius, susipažinti su „kolonijine“ Pavilnio praeitimi, nukakti iki dar menko dėmesio sulaukiančio Lentvario ir aplankyti daug kitų vietų, paprastai nepatenkančių į turistinius maršrutus.
Beje, knygoje rasite ne tik intriguojančių faktų, istorijų ir maršrutų, bet ir istorinių nuotraukų, senų žemėlapių, iškarpų iš laikraščių ir net gamyklų lankstinukų. Tai bus netikėtų atradimų kupinas laikas net tiems, kurie Vilniuje gimę ir užaugę!
Dariaus Pocevičiaus „100 ISTORINIŲ VILNIAUS RELIKTŲ“
Tiems, kuriems patinka ilgėliau stabtelėti prie smulkesnių detalių, verta atkreipti dėmesį į Dariaus Pocevičiaus knygą „100 ISTORINIŲ VILNIAUS RELIKTŲ“ ir joje pateikiamą gyvąją miesto istoriją, kurią pasakoja fundacinės lentelės, statinių likučiai, užrašai, monogramos, herbai, paminklai, dekoro elementai.
59 žemėlapiai, 72 dokumentų atvaizdai, 122 piešiniai, 195 brėžiniai, 272 fotografijos, 941 naudotos literatūros ir archyvinių dokumentų šaltinis padės susidaryti kur kas autentiškesnį senojo miesto vaizdą ir kitaip pažvelgti į Vilniaus istoriją.
Skaitydami knygą tarsi istorinį detektyvą tikrai užsinorėsite pasidairyti toliau nuo centrinių gatvių, o pagal knygos gale pateikiamą žemėlapį nesunkiai susidėliosite kelionės maršrutą.
Aelitos Ambrulevičiūtės, Gintės Konstantinavičiūtės, Giedrės Polkaitės-Petkevičienės „PRABILĘ NAMAI: žydų gatvės kasdienybė XX a.–1940 m.“
Na, o jeigu norisi ne ilgų pasivaikščiojimų, o ramaus, bet ne mažiau intriguojančio pasižvalgymo visai čia pat, Vilniaus senamiestyje, jus nustebins, kiek daug turi ką papasakoti rami gatvelė, kadaise buvusi viena gyvybingiausių „Juodojo kvartalo“ gatvių.
Kultūrinis pažintinis gidas po Žydų gatvę – tarsi surastas pradingęs archyvas, kuris atskleis kasdienio gyvenimo detalių, įtraukiančiai papasakos, kur stovėjo Didžioji sinagoga ir Strašūno biblioteka, rezidavo Gaonas, veikė kloizai, šurmuliavo turgūs ir restoranai, glaudėsi daugybė krautuvėlių, gyveno, skurdo ir verslavo miesto žydai.
Bendras trijų autorių darbas „PRABILĘ NAMAI: žydų gatvės kasdienybė XX a.–1940 m.“ yra iš tiesų įspūdingas informacijos šaltinis, kuris sužavės ne tik nuosekliu pasakojimu, bet ir pakvies patyrinėti nuotraukų, brėžinių ir kitos medžiagos, padėsiančios susidaryti gyvą gatvės vaizdą.
Knygos, kurios pakvies pasivaikščioti po Vilnių ir pamatyti miestą turisto akimis