Tyto Alba vasaros romanai
Bendros naujienos

Ką skaityti vasarą? Leidyklos „Tyto alba“ naujienos

Ankstyvi rytai, tingios popietės ar ilgi vakarai – vasara pats tinkamiausias laikas atsiversti knygą, atrasti istorijas, kurios įstringa ilgam. Leidykla „Tyto alba“ šią vasarą pasitinka su įvairiausiems skaitytojų skoniams skirtais romanais.  


„Prarasta žmona“ – tikrais faktais paremta Holokausto istorija

Prarasta žmona

„Viena subtiliausių meilės ir gyvenimo istorijų karo metu“, – sako tinklaraščio „Book I Took“ autorė Marija Gražienė.   

Alyson Richman „Prarasta žmona“ – neužmirštama istorija apie meilę, kurios negali įveikti nei laikas, nei žiauriausi išbandymai. Lenkos ir Jozefo istorija prasideda tarpukario Prahoje. Lenkos gyvenimas turtingas ir gražus: švelniai mylintys tėvai, Prahos dailės akademija, mylimas miestas. Laimė tapo dar didesnė, kai Lenka pamilo Jozefą. Tačiau karas išskyrė jaunavedžius Jozefą ir Lenką: vienam teko kurti naują gyvenimą už Atlanto, o kitai – pereiti Terezyno ir Aušvico pragarą ir tik tuomet, per plauką išvengus mirties, iškeliauti į Ameriką. Atrodė, jog jie niekuomet nebeišgirs vienas apie kitą… Tačiau likimas nusprendė kitaip. Ir Lenka su Jozefu vėl išvydo vienas kitą po šešiasdešimt metų.

Romano autorė pasakoja, kad istoriją apie po daug dešimtmečių susitikusius sutuoktinius išgirdo kirpykloje. Kita klientė pasakojo apie netikėtas vestuves, kur nuotakos močiutė ir jaunikio senelis atrado, kad buvo susituokę prieš Antrąjį pasaulinį karą. Jaunikio senelis paprašė nuotakos močiutės paraitoti rankovę. Išvydęs ant jos rankos ištatuiruotą šešių skaitmenų Aušvico kalinio kodą, jis suprato, kad moteris iš tiesų yra jo žmona.

Iš anglų kalbos vertė Vilija Vitkūnienė


„Vyras be trūkumų“: kas buvo tie Radžo našlaičiai?

Vyras be trūkumų

Jausmas, tarsi rašytų 25-metė su aštrialiežuvės 100-metės išmintimi ir subtilumu. Audringi Ch. Dickenso laikų nuotykiai, aprašyti lengva XX a. pabaigos autorės ranka. Taip kritikai apibūdina santūrų ir subtilų britų rašytojos Jane Gardam romaną „Vyras be trūkumų“.

Prieš ketverius metus BBC romaną „Vyras be trūkumų“ įtraukė į 100 geriausių britų romanų sąrašą. J. Gardam vieno žmogaus gyvenimo portretu išskleidė visą monumentalų XX amžių. Romane ji atskleidžia mums menkai pažįstamą, skaudžią Radžo našlaičių istoriją. Radžo našlaičiais buvo vadinami vaikai, kurių tėvai tarnavo Britų imperijai Rytuose, juos, gimusius Britanijos kolonijose, tėvai dar visai mažus išsiųsdavo mokytis į Didžiąją Britaniją. Ten vaikai dažnai augdavo svetimose šeimose ar internatuose, tad daugelis jų prarasdavo ryšį su tikrąja šeima, jausdavosi svetimi ir vieniši. Tokį likimą patyrė ir intelektualaus bei ironiško romano „Vyras be trūkumų“ pagrindinis herojus – Seras Edvardas Federsas.

Palaidojęs žmoną ir persikraustęs į Dorsetą, kur ketina praleisti paskutinę gyvenimo atkarpą, Federsas pagaliau išsilaisvina iš profesinių ir emocinių taisyklių bei klišių. Į nueitą gyvenimo kelią jis žvelgia sarkastišku, šaltu, viską mačiusio žmogaus žvilgsniu, tačiau jo paties istorija pagauna ir nepaleidžia. Federso vaikystė Malajoje Britanijos imperijos klestėjimo laikotarpiu, mokykla prieškarinėje Anglijoje, kilimas karjeros laiptais Pietryčių Azijoje ir grįžimas į Angliją tūkstantmečio pabaigoje – kertiniai taškai, nužymintys jo gyvenimą ir kartu viso šimtmečio atspindys.

Iš anglų kalbos vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė


„Kai viskas pasakyta“: už ką keltumėt savo gyvenimo tostą?

Kai viskas pasakyta

Jeigu žinotumėt, kad šiandien paskutinis jūsų gyvenimo vakaras, už kokius penkis svarbiausius savo gyvenimo žmones pakeltumėt tostus? Airių rašytojos Anne Griffin romano „Kai viskas pasakyta“ centre – toks ypatingas vakaras prie baro, kur išdidus 84 metų ūkininkas Morisas Henigenas penkis kartus pakels savąjį stiklą už žmones, kurie jo gyvenime buvo svarbiausi. Beje, airiška dvasia persmelktą romaną įkvėpė iš tiesų prie baro sutiktas įspūdingos išvaizdos vyriškis.


Penki tostai – penkios istorijos apie laimę, kuri taip ir liko neišsakyta, apie netektis, apie kerštą ir neapykantą, visą gyvenimą rusenusią po pelenais, apie meilę, apie ištikimybę, apie godumą, turtą ir atleidimą.

Pagrindinio veikėjo Moriso Henigeno gyvenimas buvo ilgas ir turiningas. Tai gyvenimas stipraus vyro, mokėjusio mylėti ir neapkęsti, gailėtis ir valdyti, iškęsti vargą ir nepriteklius. Nemokėjo jis tik vieno – kalbėti apie tai, ką jaučia, bet šiandien jo žodžiai liete liejasi. Iki sukrečiančios pabaigos.

„Paliesta daug svarbių dalykų, tokių kaip vyrų stiprybė-silpnumas, netektys, vaikai, santykiai su žmona. Nemažai kalbama ir apie vaikystėje padarytus, atrodo, nereikšmingus sprendimus, ir tai, koks šleifas vėliau velkasi per gyvenimą… Puiki knyga. Nesvarbu kas ir kokiomis aplinkybėmis ją skaitys, visi pasiims kažką gero ir paliečiančio širdį“, – pastebi knygų apžvalgininkė Greta Brigita.  

Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė


„Meilės neįmanomybė“ – Bridžitos Džouns dienoraščio ir Da Vinčio kodo mišinys 

Meilės neįmanomybė

Taip romaną „Meilės neįmanomybė“ apibūdina rašytoja Lina Ever. „Tai įtraukiantis skaitinys atostogoms, praplečiantis skaitytojo pažintinį lauką ir įvedantis į meno pasaulio užkulisius. Intriga išlaikoma ir humoro pakanka“, – pastebi rašytoja.

Britų aristokratė, meno ekspertė Hannah Rotschild romane „Meilės neįmanomybė“ pateikia snobiško ir dažnai groteskiško meno pasaulio satyrą, su Antrojo pasaulinio karo detektyvo prieskoniu. Paslaptis, tyrimas, maistas, istorija ir meilė – viskas sumaišyta taip, kad negali atsitraukti ir nuspėti atomazgos.

Sensacija sukrečia meno pasaulį – vieno žymiausių 18 amžiaus prancūzų tapytojų Antoineʼo Watteau paveikslas „Meilės neįmanomybė“ po šimtmečių atrastas ir parduodamas aukcione! Jo trokšta visi – šeicho žmona, du naujieji rusai, Prancūzijos vyriausybė, Britanijos karališkieji rūmai, pasakiškai turtinga mecenatė, repo žvaigždė ir kiti. Tačiau „Meilės neįmanomybė“ turi savo istoriją. Sendaikčių krautuvėlėje šį apdulkėjusį paveiksliuką atranda kukli virėja Anė. Ji negalėjo nė įsivaizduoti, į kokią istoriją ją įvels šis rokoko šedevras, kokia stulbinančiai turtinga jo praeitis ir ko griebsis daugybė žmonių, norėdami šį kūrinį turėti. Jis įvelia Anę į tamsiausių Europos istorijos paslapčių labirintus, tačiau drauge grąžina jai meilės galimybę.

Iš anglų kalbos vertė Mėta Žukaitė


„Tobula pora“: kas slypi už neva tobulų gyvenimų?

Tobula pora

Tobula pora“ – puikus romanas atostogoms, tačiau „paplūdimio romanų karaliene“ vadinama knygos autorė Elin Hilderbrand sako, kad šis titulas nereiškia, jog istorija banali. „Niekas nenori skaityti apie saujelę tobulų turčių iš Nantaketo. Žmonės nori sudėtingų, ydingų žmonių, kuriems galėtų prijausti. Tą aš ir stengiuosi pasiekti – geresnės kokybės paplūdimio romaną“, – pastebi rašytoja, kurios visų knygų (o jų daugiau nei dvidešimt) siužetas vyksta Nantakete. Šioje Rytinėje JAV pakrantėje esančioje saloje ir pati autorė gyvena daugiau nei du dešimtmečius.

Aukštuomenės kurorte Nantakete – gyvenimas prašmatnus ir patogus. Čia visi vienas kitą pažįsta, tad visos iškylančios problemos tuoj pat diskretiškai paslepiamos. Tobulos turi būti ir Selestės Otis ir Bendžio Vinberio vestuvės. Visų karštai laukiamos ir iki smulkmenų aptarinėjamos iškilmės įsimins ilgam. Tačiau anaiptol ne dėl vestuvių prabangos ar nuostabios nuotakos suknelės. Kelios valandos iki ceremonijos geriausia nuotakos draugė, vyriausioji pamergė Merit randama negyva. Visi tučtuojau tampa įtariamaisiais, policijos valdybos viršininkas Edas pradeda kalbėti su kiekvienu, netgi savo dukra… Ir labai greitai paaiškėja, kad kiekvienas turi ką slėpti, kad nė viena pora nėra tobula.

Iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis


„Erškėčių paukščiai“ – praėjusio amžiaus „Penkiasdešimt pilkų atspalvių“

Erškėčių paukščiai

Taip legendinį daugiau nei prieš keturis dešimtmečius išleistą Colleen McCullough romaną „Erškėčių paukščiai“ apibūdino žurnalas „People“. Tačiau „Erškėčių paukščiai“ kur kas gilesnis romanas, atskleidžiantis beveik visą XX a. Australijos istoriją, gyvenimo sanklodą ir žmonių santykius. Tai sėkmingai laiko egzaminą išlaikęs romanas, kurio pasaulyje parduota daugiau nei 33 milijonai egzempliorių. Tai drąsus ir psichologiškai tikslus pasakojimas apie didingą meilę, įveikiančią visas kliūtis ir trunkančią tol, kol esame gyvi.

 
Kaitra spengiančiame fone – trijų vienos šeimos kartų likimas, kurį nulemia uždrausta, neįmanoma jaunos merginos Megės ir katalikų kunigo Ralfo de Brikasaro meilė. Ši meilė, užsimezgusi dar Megės vaikystėje, lydi ją per visą gyvenimą, jos negali užgesinti nei bažnyčios draudimai, nei mylimojo atsižadėjimas, nei santuoka. Nesvarbu, kad ambicingo dvasininko kelias iš Australijos nuveda jį į Vatikaną, o švelni ir mylinti Megė širdimi ir kūnu susijusi su atokiu Drohedos ūkiu – niekas, nei laikas, nei atstumas, nei draudimai neįstengia išskirti vienas kitam skirtų žmonių.

Iš anglų kalbos vertė Kristina Miliūnienė.


Du skirtingi lietuviški romanai   

Romane „Niki“ veikia ir garsūs Lietuvos menininkai  

Niki

Kunigas Algirdas Toliatas, režisierius Oskaras Koršunovas, dailininkas Deimantas Narkevičius ir kiti mūsų kultūros žmonės veikia rašytojos, dramaturgės Anetos Anros romane „Niki“.

Aneta Anra drąsiai naudojasi savo gyvenimu kurdama romaną apie moterį menininkę. Romano „Niki: dvigubas portretas“ centre – mergina iš Žvėryno Malena ir pasaulinio garso menininkė iš Paryžiaus Niki de Saint Phalle. Niki ir Malena, gimusios tą pačią dieną, po Skorpiono ženklu, jas skiria pusė amžiaus, tautybė, geografija, jos neturi bendrų prisiminimų. Malena ieško tėvo, gyvena su Dailininku. Niki šaudė į paveikslus ir kūrė monumentalių moterų skulptūras, akiplėšiškai vedė vyrus iš proto. Autobiografinės istorijos, biografinės istorijos, netikros istorijos susipina dvigubame abiejų moterų portrete.

Tai romanas apie moters vienatvę ir desperatiškas pastangas rasti artimą žmogų. Apie meilę – Dailininkui, Sūnui, Močiutei, teatrui, literatūrai, tapybai. Apie Vilnių ir Paryžių, ŠMC ir Užupį. Apie baimes būti atstumtai, paliktai, apie neįmanomybę būti suprastai. Ir drauge – apie drąsą būti atvirai ir asmeniškai.


„Prijaukinti vėjai“ – apie drąsą išklysti iš kelio

Prijaukinti vėjai

Aušros Matulaitytės „Prijaukinti vėjai“ – istorija visiems, pasiilgusiems nuotykių, vasaros, palmių, vandenyno, šilumos, Ispanijos ar meilės. Kartais reikia išklysti iš kelio, kad rastum lobį, arba atsisakyti lobio – kad rastum savo kelią.

Kai tau 27-eri, galima šokti į bendraamžių šeimos idilės traukinį, arba… nusipirkti „lemtingą bilietą“ ir nuskristi į Kanarus. Taip padarė „Prijaukintų vėjų“ pagrindinė veikėja Alba. Išdrįsusi palikti blėstančią meilę, pabodusį darbą ir mylimą Vilnių, ji leidžiasi į naujo gyvenimo paieškas mažoje Kanarų saloje Lansarotėje. Albos gyvenimą kaipmat pagauna ispaniškas ritmas. Nuostabi salos gamta, svaiginančios pažintys ir, žinoma, meilė. Bet ar pavyks Albai susigrąžinti gyvenimo džiaugsmą?            

Galbūt „Prijaukinti vėjai“ įkvėps jus ir pokyčiams. „Palinkėsiu, kad tai būtų ne tik laisvalaikio, atostogų, savaitgalio, vakarų knyga, bet kad tai būtų knyga, kuri bent kažkiek paskatintų pasakyti: „Ai, gyvenu tik kartą“, o tada jau padaryti tai, ko labai seniai nedrįsot“, – apie „Prijaukintus vėjus“ rašo „Book I Took“ tinklaraščio autorė Marija Gražienė.                                                                                         


Nepamirštame ir vaikų

Skaitytojų mylima Gina Viliūnė įgyvendino seną svajonę – neria į Baltijos jūrą

Smiltės ir Vėjaus kelionė po Baltijos jūrą

Į kelionę po Baltijos jūrą jaunus skaitytojus kviečia populiarių istorinių romanų autorė Gina Viliūnė. Pirmosios vaikams skirtos G. Viliūnės knygos personažais tampa… ruoniai. Jūrų muziejuje gimę ruoniukai Smiltė ir Vėjus buvo paleisti į laisvę – Baltijos jūrą. Kaip ir vaikai, jie yra linksmi, draugiški ir smalsūs, tačiau ne visada klauso mamos, todėl pasimeta ir turi įveikti ilgą kelią, kol vėl randa šeimą. Keliaudami ruoniukai patiria daugybę nuotykių, susiduria su pavojais, susipažįsta su jūros gyventojais.

Greta Smiltės ir Vėjaus nuotykių skaitytojai atras ir daug įdomių faktų apie jūrą ir jos gyventojus. Pavyzdžiui, ar žinote, kad Baltijos jūroje gyvena net trijų rūšių ruoniai ir mažiausi pasaulyje banginiai, vadinami jūrų kiaulėmis?

„Rašydama galvojau, kad jeigu vaikai pamils Smiltę ir Vėjų, gal užaugę jie bent jau nepirks ruonio kailio kailinių. O jeigu nors vienam vaikui sužadinčiau svajonę paskirti gyvenimą ekologijai, būčiau išties laiminga“, – tikisi G. Viliūnė.