Švedijos kriminalinių romanų karalienė: „Kartais rašydama taip pasineriu į siužetą, kad net pašiurpsta oda“

„Norėjau parašyti romaną, kuriame bylą narpliotų ne į alkoholizmą įklimpęs inspektorius, o mano bendraamžė – jauna, karjeros siekianti moteris“, – sako Sofie Sarenbrant. Ir toks sumanymas pasiteisino! Knygos apie Stokholmo inspektorę Emą Šiold rašytojai atnešė skaitytojų meilę ir pripažinimą: trys sykius – 2019, 2020 ir 2022 m. – Sofie Sarenbrant paskelbta geriausia Švedijos kriminalinių romanų autore. Knygos išverstos į septyniolika kalbų, visame pasaulyje parduota 6 mln. egzempliorių. BALTO leidybos namai išleido dvi šios serijos knygas – „Atpirkimo ožys“ ir netrukus iš spaustuvės atkeliausiančią „Gėdos kampas“.

Interviu su Sofie Sarenbrant – kas ją sieja su inspektore Ema Šiold, koks yra rašytojos gyvenimas ir kaip ji leidžia laisvalaikį.    

Kaip apibūdintumėte pagrindinę savo romanų veikėją Emą Šiold?

Norėjau parašyti romaną, kuriame bylą narpliotų ne į alkoholizmą įklimpęs inspektorius, o mano bendraamžė – jauna, karjeros siekianti moteris. Ema Šiold eina tėvo pėdomis, nors jis nepritaria dukters pasirinkimui. Tėvo nuomone, darbas policijoje pernelyg rizikingas. Paaiškėja, kad jis teisus. Jauna ir graži žmogžudysčių tyrėja Ema susiduria su stereotipais – niekas nesitiki, kad ji bus sumanesnė už kitus ir išdrįs suabejoti nusistovėjusiomis tiesiomis. Tik viena problema – pradėjus kapstyti, regis, jau išnarpliotą bylą, tas įžvalgumas gali jai pakenkti. 

Kuo esate panaši į Emą Šiold?

Mes bendraamžės, be to, abi pametusios galvą dėl darbo. Gyvenime nė viena nesirenkame lengviausio kelio. Ema tampa policininke, nors tai sunki, aukštus reikalavimus kelianti tarnyba. Praeityje labai domėjausi sportu, dirbau laikraščio sporto redakcijoje, kurioje devyniasdešimt devyni procentai personalo buvo vyrai. Tos patirties į nieką nekeisčiau. Ema turi seserį Jozefiną, o aš – dvi seseris ir dvi dukras. Rasti įkvėpimo aprašant tokius santykius nėra sunku. Konkurencija ir kova dėl tėvų dėmesio lydi mane ir mano personažus nuo vaikystės. Manau, tai pažįstama dažnam brolių ar seserų turinčiam skaitytojui.

Ar serijos apie Emą Šiold knygas svarbu skaityti chronologine tvarka?

Tai nėra būtina, galima skaityti ir kaip atskirus romanus. 

Kas jus, kaip rašytoją, labiausiai džiugina?

Gebėjimas kurti istorijas, kurias kiti trokšta skaityti. Be galo džiaugiuosi turėdama tiek ištikimų, mano knygų laukiančių gerbėjų. Kai kurie randa laiko paskatinti ir socialiniuose tinkluose. Tai kaskart be galo nudžiugina ir suteikia motyvacijos. Didžiausias rašytojos troškimas yra būti skaitomai ir vertinamai. Nuostabus jausmas. Tai suteikia jėgų sunkiomis valandėlėmis, kai nesiseka kurti ir apninka abejonės. 

O kas yra sunkiausia?

Pasikartosiu: kurti istorijas ir įveikti abejones. Dažniausiai jos užklumpa, kai jaučiuosi užplaukusi ant seklumos. Galiu pulti į paniką, jei baigusi knygą kitą dieną neturiu naujos idėjos. Nerimas, kad nebeturėsiu idėjų niekada neapleidžia. Ačiū Dievui, kol kas taip nenutiko. 

Koks yra rašytojos gyvenimas?

Labai laisvas, nes pati valdau savo laiką. Paprastai yra begalė darbų, bet tai puiku. Tačiau kuo daugiau knygų ir jų vertimų, tuo mažiau laiko lieka rašymui. Be to, kartais jaučiuosi vieniša, ypač brandindama idėją. Tada labai norisi nuo visko pabėgti. Aš neramios sielos, nors ir be galo disciplinuota. Esu sau griežta, bet teisinga. Vieną rytą per savaitę pasilepinu jojimu, kartais išeinu pabėgioti, o didžiąją dalį likusio laiko praleidžiu dirbdama prie kompiuterio.

Kaip atrodo įprasta jūsų diena?

Vaikams išėjus į mokyklą pasiimu puodelį kavos, sėdu prie rašomojo stalo ir kimbu į rankraštį (jei tuo metu rašymo periodas). Produktyviausia ir kūrybingiausia būnu ryte, paskui energija palaipsniui blėsta. Geriausias būdas vėl jos pasikrauti yra karaokė arba bėgimas.

Rašant pačiai nebūna baisu?

Kartais galiu taip pasinerti į siužetą, kad vidury baltos dienos pašiurpsta oda. Rašydama  „Mirties loteriją“ siaubingai bijojau tamsos. Plaukai šiaušėsi vien pagalvojus apie tykantį pamišėlį.  

Ką veikiate, kai nerašote?

Nemažai sportuoju, visų pirma bėgioju. Labai mėgstu keliauti, o didžiąją dalį laisvalaikio praleidžiu su šeima. Taip pat nusipirkau žirgą. Man be galo patinka leisti laiką arklidėse.