Romano „Plaukti tamsoje“ autorius Tomaszas Jedrowskis: laisvė yra kaip oras– kai jo trūksta, reikia jį tausoti ir labai atidžiai rūpintis kvėpavimu

Lenkija, 1980-ieji. Nerimastingas, savęs ieškantis Liudvikas, prieš baigdamas universitetą, kartu su kitais studentais išsiunčiamas į darbo švietimo stovyklą. Čia jis sutinka charizmatiškąjį Janušą ir kartu, niekieno nevaržomi, jiedu praleidžia svajingą vasarą, maudydamiesi nuošaliuose vandenyse, skaitydami pogrindinę knygą – ir įsimylėdami.

Vasarai baigiantis abu grįžta į atšiaurią gyvenimo realybę Varšuvoje, į socialistinę santvarką,
atsidūrusią ties žlugimo riba. Tarsi išvaryti iš asmeninio rojaus, Liudvikas su Janušu supranta:
represuotoje ir giliai religingoje visuomenėje jų meilė neturi ateities. Janušas nesudvejoja gavęs
pasiūlymą įsidarbinti Spaudos kontrolės biure, o Liudvikas svajoja pabėgti į Vakarus ir ryžtasi
protestuoti prieš sistemą. Jų slapta meilė ima aižėti.

Pirmasis Tomaszo Jedrowskio romanas „Plaukti tamsoje“ (išleido leidykla „Baltos lankos“, iš anglų
kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė) – tai atmintin įsirėžiantis poetiškas pasakojimas,
tyrinėjantis meilę ir įvairius jos pavidalus, prisitaikėliškumo naštą ir laisvės kainą, kurią tenka mokėti
norint gyventi prasmingą gyvenimą.

Brandos istorija

Pasak autoriaus, šis romanas – toli gražu ne vien meilės istorija sudėtingomis istorinėmis
aplinkybėmis. Pirmiausia tai brandos ir augimo istorija.

„Man atrodo, kad ši knyga – visų pirma brandos istorija, turinti ryškią meilės liniją. Čia labai svarbi
pirmosios, tikros meilės patirtis: meilę suvokiu kaip galingą jėgą, ją noriu tyrinėti. Bet kartu labai
norėjau suprasti, kaip jaunas žmogus suauga, kaip pasirenka, kuo taps, ir kaip reaguoja į
neišvengiamus iššūkius, kuriuos mes visi pereiname pakeliui į suaugusiųjų gyvenimą. Kurį kelią
rinktis, kokiu žmogumi tapti, į kokius kompromisus leistis – tai klausimai, į kuriuos tenka atsakyti, ir
tie atsakymai pareikalauja tikrų, gyvenimą keičiančių apsisprendimų“, – pasakoja knygos autorius.

T. Jedrowskis sako, kad jam buvo svarbu nagrinėti laisvės ir priespaudos visuomenėje temą.

„Tikrai norėjau išsiaiškinti, kas nutinka, kai žmogus, kurį myli, svarbiausias žmogus tavo gyvenime,
mąsto kitaip nei tu, kai jūsų žvilgsniai į pasaulį nesutampa, o situacija kaista, nes gyvenate
priespauda grįstoje visuomenėje. Vien dėl to privalai tapti atidesnis, net įtaresnis kiekviename
žingsnyje, juk laisvė yra kaip oras – kai jo trūksta, reikia jį tausoti ir labai atidžiai rūpintis kvėpavimu,
akylai pasverti kiekvieną judesį. Juk suaugti ir taip labai sunku, o ką jau kalbėti apie užaugimą tokioje
visuomenėje, kurioje negali tikėtis palaikymo, paskatinimo būti savimi“, – svarsto autorius.

Bandymas pažinti ir suprasti praeitį

Ne mažiau už istoriją, kas vyksta, knygoje svarbi ir veiksmo vieta – kur viskas vyksta. 9-ajame
dešimtmetyje gimęs autorius augo Vakarų Vokietijoje, lenkų šeimoje, vėliau studijavo teisę
Kembridžo universitete. Jis kalba penkiomis kalbomis ir šiuo metu gyvena Paryžiuje. Tad kodėl anglų
kalba parašyto romano veiksmas vyksta jo tėvų šalyje, socialistinėje Lenkijoje?

„Pirmiausia todėl, kad užaugau supamas tėvų istorijų apie jų jaunystę komunistinėje Lenkijoje. Kai
augau Vokietijoje 10-uoju dešimtmečiu, gyvenimas anuometinėje Lenkijoje man atrodė turbūt pats egzotiškiausias dalykas pasaulyje. Aš tiesiog negalėjau įsivaizduoti visuomenės, kurioje stigo pačių
paprasčiausių dalykų, o valdžia neįtikėtinai kontroliavo visas gyvenimo sritis. Man regis, pradėdamas
rašyti aš norėjau geriau suprasti, kaip tas gyvenimas galėjo atrodyti. Tiesiog jaučiau, kad negaliu
suvokti savo gyvenimo ir judėti pirmyn, nesupratęs, iš kur ateinu, su kuo susidurti teko mano tėvams
ir už ką kovojo toje sistemoje gyvenantys žmonės“, – sako T. Jedrowskis.