Literatūriniai nardymai su kalbos bandite L. Yuknavitch „Vandens chronologijoje“

„Esi nuostabus net ir patirdamas nesėkmę, ypač tada. Galbūt dar to nežinai, bet turi gebėjimą nuolat perkurti save iš naujo. Ir būtent čia slypi tavo grožis“, – sako JAV rašytoja Lidia Yuknavitch garsioje TED kalboje „The Beauty of Being a Misfit“. Ji primena, kad kūrybiškumas gimsta iš gebėjimo priimti save. Geriausias to įrodymas – ką tik lietuviškai išleistas autobiografinis rašytojos romanas „Vandens chronologija“ (vertė Emilija Ferdmanaitė, išleido „Kitos knygos“). Per vandens, kūno ir atminties metaforas jis kalba apie sielvartą, kaltę ir atgimimą.

L. Yuknavitch yra ryškus šiuolaikinės moterų literatūros balsas. Kūryboje ji drąsiai jungia pažeidžiamumo ir stiprybės temas, o jos aštrios asmeninės patirtys atskleidžia universalias žmogaus būsenas. Dėl provokuojančios rašymo manieros vadinama „kalbos bandite“. Rašytojos stiliui būdinga laužyta sakinio struktūra, žaidimas su skyryba, ritmu. Dėl to skaitytojai gyvai – kone fiziškai – patiria jos aprašomas emocijas: sielvartą, susijaudinimą, chaosą ar ekstazę. Kūrybinio rašymo ji mokėsi pas XX a. 7 deš. kontrkultūros guru, garsųjį „Skrydžio virš gegutės lizdo“ autorių Keną Kesey.

„Vandens chronologija“ yra garsiausias L. Yuknavitch kūrinys, atnešęs jai pripažinimą ir reprezentuojantis visą kūrybą. Čia ji pasakoja apie architektą tėvą, smurtaujantį prieš dukras ir žmoną, apie geriančią motiną, apie alinančias plaukimo treniruotes ir žlungančias olimpinio aukso viltis, apie meilužius ir meilužes bei lėtą žaizdų randėjimą.

Šiame autobiografiniame romane, kaip ir kituose rašytojos kūriniuose, vyrauja nelijinis pasakojimas, tarsi nardant tarp gyvenimo įvykių. Pati autorė mano, kad linijinį pasakojimo būdą laužančia rašytoja ji tapo ir dėl to, kad būdama dvidešimties pagimdė negyvą kūdikį: „Šis įvykis sugriovė mano supratimą apie laiką, erdvę, pradžią, vidurį ir pabaigą. Buvau taip giliai sukrėsta, kad į laiką, patirtį ir atmintį pradėjau žvelgti kaip į suskaidytus pasaulio fragmentus.“

2011 metais išleista knyga buvo šiltai sutikta kritikų, kolegų rašytojų ir skaitytojų. Ji pateko tarp JAV PEN centro literatūrinės premijos finalistų, pelnė JAV Ramiojo vandenyno Šiaurės Vakarų regiono knygynų asociacijos (PNBA) ir Oregono knygų premijas, „Goodreads“ platformoje buvo išrinkta į geriausių 2011 metų biografinių knygų dvidešimtuką, o laikraščio „The Oregonian“ skaitytojai ją pripažino geriausia 2011 metų knyga.

Holivudo aktorė Kristen Stewart, šiemet debiutavusi kaip kino režisierė, pristatė pagal knygą sukurtą vaidybinį filmą (angl. „The Chronology of Water“). Premjera įvyko Kanų kino festivalyje, o Lietuvos žiūrovai jį galės pamatyti pavasarį festivalyje „Kino pavasaris“.

Lietuviškų šaknų turinti rašytoja kūryboje dažnai remiasi vaikystėje močiutės pasakotomis legendomis apie Eglę žalčių karalienę ir vandenų deivę Laumę. Sulaukusi dvidešimties ji pakeitė amerikietišką pavardę Yukman į lietuviškesnę – Yuknavitch.

L. Yuknavitch romano „Vandens chronologija“ leidybą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros
taryba.