Legendinio suomių romano „Sinuhė egiptietis“ 80-metis

Jeigu norite padaryti įspūdį bet kokio amžiaus suomiui ar suomei – paminėkite Sinuhės vardą. Suomių rašytojo Mika Waltari sukurtas Sinuhės paveikslas – suomių literatūros pasididžiavimas, fenomenas, stebuklas. Parašęs daugybę knygų, išbandęs keletą žanrų M. Waltari lieka pasaulyje visų pirma Sinuhės kūrėju.

Niekada nebuvęs Egipte, Waltari pasakoja apie Egiptą taip, tarsi būtų jame gyvenęs. Sakoma, kad rašytojas mėgo kartoti: man nereikėjo vykti Egiptan, nes visada ten gyvenau mintyse. Į lietuvių kalbą romaną išvertė Aida Krilavičienė, suomių literatūros ambasadorė, kurios darbų sąrašas įspūdingas: 58 knygos ir 8 pjesės. „Sinuhės egiptiečio“ jubiliejaus proga apie šią legendinę knygą kalbamės su A. Krilavičiene.

M. Waltari istorinis romanas „Sinuhė egiptietis“ – suomių literatūros klasika, legenda, fenomenas. Ir ne tik suomių?

Taip, turbūt ne tik suomių. M. Waltario romanas jau išverstas daugiau nei į 50 kalbų, o jo populiarumas stebina iki šiol. Tikriausiai dėl to, kad šis romanas tinka visiems ir apima daugelį gyvenimo sričių: papročius, religiją, dailę, ekonomiką, karo meną, mediciną ir kt. Ir turbūt dėl to, kad M. Waltaris iškelia tokius žmogaus bruožus, kurie nesikeičia per amžius, o ir romano įvykių sąsaja su šiandiena labai taikli, nes kai kurios politinių įvykių schemos panašios į dabartines.

Šiemet sukanka 80 metų, kai „Sinuhė egiptietis“ pasirodė knygynų lentynose. Romanas ir šiandien nepaliauja stebinti vis naujų skaitančiųjų kartų. Jums, vertėjai, kas yra „Sinuhė egiptietis“?

„Sinuhė egiptietis“ man buvo kelio pradžia. Nuo mokyklos laikų svajojau versti grožinę literatūrą. Nors apie suomių kalbą mokykloje negalvojau. Ir kol nebuvau skaičiusi „Sinuhės egiptiečio“, neįsivaizdavau, kad galėsiu pradėti nuo istorinio romano.

Skaitytojai žavisi lietuviško vertimo kalba, prisimena „Sinuhę egiptietį“ kaip didingą literatūros, žodžio visumą. Kas buvo sunkiausia kuriant tokį rezultatą?

M. Waltaris „Sinuhę egiptietį“ parašė mistiškai greitai – per tris su puse mėnesio. Nors ligi tol dvidešimt metų sąmoningai ar nesąmoningai ruošėsi tam darbui: gilinosi į Egipto istoriją, vertė straipsnius ta tema, nagrinėjo Eberso papiruso tekstą ir pan. Kai rašė, dirbo labai intensyviai – per dieną atspausdindavo vidutiniškai po 15 mašinraščio lapų. Pasakojimas gulė į puslapius, kliaujantis vien intuityvia atmintimi. Šiandien tikriausiai sakytume, kad rašytojas dirbo apimtas flow būsenos, juolab pats M. Waltaris yra sakęs, kad atradęs romano stilių, rašė nestabčiodamas.

„Sinuhės egiptiečio“ stilius labai vientisas, sakiniai ritmiški, o kiekvienam vertėjui, pagavus kūrinio ritmą, dirbti smagu. Turbūt sunkiausia buvo suvaldyti ilgus sakinius. „Sinuhė“ lietuviškai išėjo 1997 metais ir po dvylikos metų, kai leidykla nusprendė pakartoti leidimą, vertimą peržiūrėjau ir pataisiau. Kai ką norėjosi rašyti kitaip.

Esate išvertusi daug suomių literatūros, labai įvairios – grožinės ir negrožinės. Ar atitinka lietuvių skonis suomių skaitytojų knygas-favoritus?

Turbūt ne visada skoniai sutampa. Knygos sėkmė Suomijoje tikrai neužtikrina sėkmės Lietuvoje. Sunku pasakyti, nuo ko tai priklauso, nors kartais atrodo, kad knyga lietuviškai išėjo kiek per anksti, kad mums kol kas rūpi kitokie dalykai nei suomiams, kad dar galima buvo palaukti.

Kaip Suomijoje minimas „Sinuhės egiptiečio“ 80-metis?

Knygos aštuoniasdešimtmečio proga išleistas jubiliejinis leidimas, romano aštuoniasdešimtmetis paminėtas renginiu ir WSOY leidykloje. Knygos 80-metį įvairiais renginiais itin aktyviai mini 2000 metais susikūrusi M. Waltari draugija, kuri beveik kasmet išleidžia straipsnių, nagrinėjančių rašytojo kūrybą, almanachą.

Kaip patys suomiai vertina „Sinuhę egiptietį“ ir M. Waltarį apskritai?

Suomiai tebeskaito M. Waltarį ir neužmiršta, kad kaip tik ši knyga labiausiai išgarsino Suomiją pasaulyje. 2017 metais, Suomijos 100-ųjų nepriklausomybės metinių proga, buvo paskelbtas geriausių šimtmečio knygų šimtukas ir aktyviai balsavę suomiai geriausia šimtmečio knyga išrinko būtent „Sinuhę egiptietį“. Šiaip ar taip, „Sinuhė agiptietis“ laikomas klasikiniu kūriniu, prie kurio vis sugrįžtama, kuris skaitomas ne vieną kartą.

Kas ant Jūsų darbo stalo šiandien?

Baigiau Iidos Turpinen knygą „Mirtingieji“ – dėl pavadinimo nesu tikra, tai spręs leidykla. Nestora, bet labai įžvalgi knyga, talpinanti be galo daug svarbių dalykų apie pasaulio, gamtos kaitą, apie tai, ko žmogus netausoja ir ką naikina nesugrąžinamai.