K. Ohlsson: savo personažų iš anksto neplanuoju. Aš tiesiog pradedu rašyti…

Viena iš garsiausių šiuolaikinių švedų rašytojų Kristina Ohlsson (g. 1979) priklauso detektyvų kūrėjų elitui, nuo jos knygų negali atsiplėšti ne tik Švedijos vaikai.

Rašytoja gyvena Stokholme, yra studijavusi politikos mokslus ir krizių valdymą, dirbo kovos su terorizmu pareigūne ir analitike Švedijos slaptojoje tarnyboje ir Užsienio reikalų ministerijoje.

Nuo 2012 m. visą savo dėmesį ji skiria rašymui, už savo kūrybą Švedijoje yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Sukūrusi tokias istorijas, kaip „Stiklo vaikai“, „Sidabrinis vaikas“, „Akmeniniai angelai“ ir nuotykių romaną „Hester Hilo paslaptis“.

2020 m. K. Ohlsson pradėjo naują kriminalinių romanų seriją, kurioje veiksmas rutuliojasi vakarinėje Švedijos pakrantėje, o pagrindinis veikėjas vardu Augustas Strindbergas.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla yra išleidusi šios autorės įspūdingąją „Monstrų trilogiją“, knygas „Zombių karštinė“, „Vilkolakio paslaptis“, „Mumijos mįslė“, „Apleistosios pilies paslaptis“ ir intriguojančios detektyvinės serijos „Vaiduoklių biuras“ knygas „Šiurpiojo šešėlio byla“ ir „Paslaptingos saldainių pabaisos byla“.

„Visi mano personažai yra fiktyvūs – mano žiniomis, nė vienas iš jų neegzistuoja realiame gyvenime. Savo personažų iš anksto neplanuoju. Aš tiesiog pradedu rašyti ir kurti veikėjus po vieną, kai jie atsiranda istorijoje. Rašau tam, kad linksminčiau – savo skaitytojus ir save. Na, o gero rašymo raktas yra skaitymas – jei neskaityčiau daug knygų, neįsisavinčiau kalbos ir rašymo įgūdžių, reikalingų gerai istorijai sukurti“, – atvirauja švedų rašytoja.

K. Ohlsson kūrybos vertintojai pažymi jos talentą sukurti puikią intrigą ir ypatingą atmosferą, o autorė tituluojama tikrąją švedų kriminalinės literatūros karaliene, į naują lygmenį iškėlusia švedų kriminalinio romano žanrą.

PASLAPTINGOS SALDAINIŲ PABAISOS BYLA (Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė)

Tai skubios pagalbos skyrius žmonėms, kuriems teko susidurti su vaiduokliais. Čia rasite Elsą ir Kalį, kurie apie vaiduoklius ir vaidenimąsi žino beveik viską. Dabar į bėdą pateko Cukrinė Bela. Visi jos saldainių parduotuvės klientai dingo! Niekas nebenori pirkti vaiduoklio apkramtytų ir ant žemės numestų saldainių. Paslaptingos užuominos veda į virtuvę. Ar Elsa ir Kalis sugebės padėti Cukrinei Belai? Ar jai teks uždaryti saldainių parduotuvę?
„Vaiduoklių biuras“ – tai intriguojanti detektyvinė serija, kurią parašė trilerių meistrė Kristina Ohlsson, o nuotaikingas iliustracijas sukūrė Moa Wallin. „Paslaptingos saldainių pabaisos byla“ – antroji šios kvapą gniaužiančios serijos, skirtos 6–9 metų skaitytojams, dalis.

ŠIURPIOJO ŠEŠĖLIO BYLA (Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė)

Sveiki atvykę į Vaiduoklių biurą! Čia rasite Elsą ir Kalį, kurie žino viską apie vaiduoklius. Šį kartą Fransui Fransonui reikia jų pagalbos. Jo bute vaidenasi ir jis negali miegoti naktimis dėl triukšmo! Kažkas virtuvėje daužo indus, įjungia ir išjungia šviesą, išverčia knygas iš lentynos. Kartais viduryje grindų pasirodo šešėlis. Kaip visada svarbiausia išsiaiškinti, ką nori pasakyti vaiduoklis. Kas tas šiurpusis šešėlis ir ko jam reikia?
„Vaiduoklių biuras“ – tai intriguojanti detektyvinė serija, kurią parašė trilerių meistrė Kristina Ohlsson, o nuotaikingas iliustracijas sukūrė Moa Wallin. „Šiurpiojo šešėlio byla“ – pirmoji šios kvapą gniaužiančios serijos, skirtos 6–9 metų skaitytojams, dalis.

VAIDUOKLIŲ NAMO PASLAPTIS (Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė)

Atostogų metas. Iki Kalėdų liko vos kelios dienos. Alba su mažąja sesute Elena atvyksta į Šerndaleną aplankyti savo dėdės Baltazaro. Jis, norėdamas jas nustebinti, parodo rudenį aukcione įsigytą pirkinį. Tai nuostabus miniatiūrų namelis, kadaise pagamintas garsaus staliaus. Alba negali atitraukti nuo jo akių. Ji yra turėjusi lėlių namelį, kai buvo maža. Tačiau dėdės Baltazaro namelis kitoks. Tiesą sakant, jis atrodo kaip tikras namas.

Tą pačią naktį Alba staiga išgrista namelyje besišnabždančius paslaptingus balsus. Jie sako, kad Kalėdos – pats pavojingiausias metas. O tada kažkas mažojo namelio krosnyje įžiebia ugnį… Netrukus Alba randa namelyje paliktą staliaus laišką. Jame rašoma apie paslaptingą Kolekcininką… Alba supranta, kad jis grįžo.
Sniego audra vis stiprėja. Niekas į miestelį negali nei atvykti, nei išvykti iš jo. Kas bus su Kalėdomis? Ar seserų tėvai spės atvykti? Ar Alba spės sustabdyti Kolekcininką, kol dar ne vėlu? Kuo ji gali pasitikėti Šerndalene?

APLEISTOSIOS PILIES PASLAPTIS (Iš švedų kalbos vertė Virginija Jurgaitytė)

Elė ir Valteris turi laikytis kartu. Juos išsiuntė į Audrų salą, kurioje jie turės gyventi, kol namo grįš jų įkalinti tėvai. Tačiau saloje viskas kitaip, nei atrodo iš pažiūros. Jos apleista akmeninė pilis slepia tamsiausias paslaptis. Vietiniai gyventojai perspėja brolį ir seserį: tik nesiartinkite prie pilies! Bet kas gi tiki jų istorijomis apie vaiduoklius? Tik ne Elė ir Valteris.

Bet nakčia staiga pasigirsta beldimas į vaikų miegamojo duris. Svetainėje kažkieno nematoma ranka sienon nusuka paveikslus. Juose pavaizduoti kadaise pilyje gyvenę ir mįslingai pradingę vaikai. O Elę dar ima persekioti juodas paukštis… Kokias kraupias paslaptis teks atskleisti Elei ir Valteriui, kad jie išsivaduotų iš apleistosios pilies kerų?

ZOMBIŲ KARŠTINĖ (Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis)

Karščiausią, kokią tik žmonės pamena, vasarą Eldsaloje ima dėtis keisti dalykai. Vieną vėlyvą vakarą į Herberto ir jo senelio namus pasibeldžia nepažįstamasis su dviem lagaminais. Nuo vieno jų ant slenksčio lieka tamsi dėmė. Kraujas? O dar tos miestelį užplūdusios vapsvos… Netrukus vienas po kito paslaptinga liga suserga žmonės: išbąla, jų akys parausta. Bet visų šiurpiausia dar tik laukia. Herbertas sykį išvysta bendramokslį, nešantį rankoje triušį. Negyvą ir kruviną.

Herbertas su bičiule Sale, apleistame malūne įsirengę slėptuvę, ima aiškintis baisiųjų įvykių paslaptis. Joks gyvas – ar negyvas – padaras ten jų nepasieks. Ar visgi pasieks?..

VILKOLAKIO PASLAPTIS (Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis)

Miško pakraštyje prasidėjęs gaisras greitai išplito. Tarp medžių plaikstėsi aukštos, tvoskiančios karščiu ir viską savo kelyje ryjančios liepsnos. Praūžusi ugnis paliko tik rūkstančius ir traškančius juodus kamienus.
Tiršti dūmai graužė Herbertui akis ir nosį. Berniukas tylėdamas stovėjo prie malūno ir stebėjo, kaip liepsna šliaužia nuo vieno medžio prie kito. Tai buvo trečias miško gaisras per tiek pat dienų. Iš baimės pilvą varstė diegliai. Senelis ir vyresnysis Herberto brolis Fabijanas visą rudenį kalbėjo, kad mažai lyja. „Retai pasitaiko toks gražus ruduo“, – sakė senelis. Nevargino vasarą siautėjusi kaitra, buvo tiesiog giedra ir saulėta. Berniukui nereikėjo aiškinti, ką tai reiškia. Jei nelyja, viskas išdžiūsta, o kuo sausiau, tuo geriau dega.
Vaiką ramino vienintelis dalykas – miške zujo daugybė geltonais ir juodais drabužiais vilkinčių gaisrininkų. Vidury pievos stovėjo dvi gaisrinės mašinos. Jie juk turėtų susidoroti?

MUMIJOS MĮSLĖ (Iš švedų kalbos vertė Mantas Karvelis

Vieną lietingą naktį Eldsaloje pasigirsta keistas dundesys. Ir pasklinda siaubingas dvokas. O rytą Herbertas su Sele aptinka pievoje atsivėrusią didelę smegduobę. Joje matyti paslaptingas mūras, bet niekas nepamena, kad čia būtų stovėjęs namas. Netrukus miestelio kapinėse randami du tušti atidengti karstai. Kurgi dingo negyvėliai? Ir kokių baisių dalykų nutiko smegduobėje aptiktame rūsyje? Herbertas ir Selė išsyk supranta, kad visiems gresia didelis pavojus. Ar jiems pavyks dar kartą išgelbėti Eldsalą, ar jau per vėlu?