„Aukštyn kojom“ – knyga, neturinti amžiaus cenzo, sugrįžta
„Mes gyvenam taip, kaip norim. Mes gyvenam aukštyn kojom!“ – ši „Keistuolių teatro“ daina tapo neatsiejama legendinio britų rašytojo Donaldo Bisseto ir jo istorijų „Aukštyn kojom“ dalimi. Lietuvos skaitytojams gerai pažįstamas šio legendinio rašytojo pasaulis, kuriame varna gali užmigti skrisdama, o paršiukas svajoja turėti sparnus. Išlaisvinti vaizduotę ir pasinerti į pasaulį, kuriame įmanoma viskas, kviečianti knyga „Aukštyn kojom“ šiandien sugrįžta. Tekstus šiai knygai vertė ką tik išėjusi poetė Violeta Palčinskaitė, Lilija Vanagienė ir Nijolė Regina Chijenienė.
Keistuolių sukurtas fenomenas
Varna Albertina, Pamirštas gimtadienis, paršiukas Ikaras ar Liūtas Semas – dalis Lietuvos vaikų D. Bisseto istorijas pirmiausia atrado „Keistuolių teatro“ scenoje ir televizijoje. Pagal anglų rašytojo pasakas sukurti personažai tapo vaikystės fenomenu – su keistais, juokingais ir kartu labai savais herojais augo ne viena karta.
„Keistuolių teatro“ aktorių sukurti personažai buvo tokie ryškūs, kad iki šiol išgirdus kai kurių aktorių pavardes pirmiausia prieš akis iškyla jų vaidmenys. Juk Robertas Aleksaitis daugeliui visų pirma yra Varna Albertina, o Ilona Balsytė – paršiukas Ikaras. Būtent šis spektaklis 1991 metais dar jauno „Keistuolių teatro“ aktorius pavertė žvaigždėmis. Nufilmuotą spektaklį rodė Lietuvos televizija, o į pasirodymus visoje Lietuvoje rinkdavosi pilnos salės. Su šio spektaklio premjera teatras sugrįžo į sovietų kariuomenės užgrobtas patalpas Spaudos rūmuose – į vaidinimus žiūrovų eilės nutįsdavo net iki troleibusų stotelės.
Kur slypi „Aukštyn kojom“ paslaptis?
Įsivaizduokite pasaulį, kuriame niekas nesako: taip nebūna, neišsigalvok, būk kaip visi. „Aukštyn kojom“ pasaulyje gyvūnai turi žmogiškų rūpesčių, daiktai – jausmus, o visiškai absurdiška situacija gali pasirodyti savaime suprantama. Bet tai nėra chaosas – D. Bisseto pasakų pasaulis turi savo logiką. Jeigu drambliui reikia nukeliauti į Australiją, rašytojas nesako: tai neįmanoma, o klausia: kaip būtų galima tai padaryti? Ir tada prasideda žaidimas.
Rašytojas nesistengia vaikams pasaulio paaiškinti – leidžia jį išradinėti iš naujo. Net kai veikėjai elgiasi kvailai, jų kvailumas nėra katastrofa. Net kai nutinka nelaimė, ji nebūtinai turi negrįžtamų pasekmių. Pasaulis išlieka saugus, draugiškas ir šiek tiek absurdiškas – toks, kuriame galima klysti, smalsauti ir tiesiog būti savimi.
Turbūt čia ir slypi šių iš pažiūros labai paprastų pasakų ilgaamžiškumo paslaptis: žaidimas, netikėti istorijos posūkiai ir švelnus absurdas susipina su daugeliui pažįstamais jausmais – smalsumu, vienatve, baime, noru būti pastebėtam ar tiesiog turėti draugą. Todėl šios istorijos veikia keliais lygmenimis: jaunesni skaitytojai jose atranda smagų nuotykį, o suaugusieji atpažįsta gyvenimiškas situacijas.
„Aukštyn kojom“ sugrįžta
D. Bisseto pasakos nesiūlo bėgti nuo tikrovės, tik trumpam pakeisti jos taisykles. Pamatyti, kad pasaulis gali būti labai įvairus. Tikriausiai būtent todėl ir šiandien D. Bisseto pasakos atrodo tokios gaivios. Tad leidykla „Tyto alba“ nusprendė sugrąžinti garsiąsias pasakas – tiek D. Bisseto istorijų vienoje knygoje lietuvių kalba pasirodo pirmą kartą. Knygoje „Aukštyn kojom“ skaitytojai atras jau pažįstamus siužetus bei personažus ir kiek menkiau girdėtas, tačiau ne mažiau įdomias legendinio rašytojo istorijas.
Šiandien, kai vaikai vis daugiau laiko praleidžia prie ekranų, trumpos ir netikėtos istorijos gali tapti puikiu būdu lavinti vaizduotę. Kalbiniai paradoksai, iš jų kylantis humoras, griūvančios įprastos logikos taisyklės ir laisvė žaisti mintimis – pats geriausias būdas atrakinti šiandien taip dažnai minimą kūrybiškumą.
Aktorius, tapęs rašytoju
1910 metais Londone gimęs D. Bissetas profesinę karjerą pradėjo kaip aktorius – vaidino teatre ir televizijoje, tarp jo darbų ir vaidmuo legendiniame 1963 pradėtame rodyti seriale „Daktaras Kas“. Sceninė patirtis prisidėjo prie jo literatūrinės sėkmės – D. Bissetas nebuvo rašytojas, kuris iš aukšto vaikams aiškina, kaip veikia pasaulis. Jis buvo pasakotojas, savo personažus visų pirma matęs scenoje kaip gyvus ir atpažįstamus veikėjus. Dalį savo istorijų rašytojas skaitė radijuje, o daugelį savo knygų iliustracijų nupiešė pats. Šį jo talentą skaitytojai atras ir ką tik lietuviškai pasirodžiusioje „Aukštyn kojom“ – knygoje publikuojami paties autoriaus piešiniai.
Šiandien D. Bissetas geriausiai žinomas daugiau kaip 30 knygų vaikams autorius, jo kūriniai išversti į 16 kalbų. Pats rašytojas savo kūrybą apibūdino kaip animistine pasaulėžiūra paremtas šiuolaikines pasakas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo beprasmiškos, tačiau iš tiesų turi įvairiausių prasmių.
Būtent ši jo mintis geriausiai paaiškina, kodėl D. Bisseto istorijos taip lengvai peržengia amžiaus ribas: jose nereikia ieškoti vienos teisingos prasmės. Kiekvienas gali atrasti savąją. Žaidimas vaizduote – tai D. Bisseto sukurto pasaulio esmė.