Pirmyn į praeitį! 6 įdomiausios knygos apie tarpukarį

Lietuvos nepriklausomybės akto datą ir pasirašymo aplinkybes surasite istorijos vadovėliuose, o išties įdomų ir netikėtą tarpukario Lietuvos veidą pažinsite atvertę bent vieną iš mūsų rekomenduojamų knygų. Juk išmanyti savo šalies istoriją apskritai yra gero tono ženklas, o  papildę savo žinių bagažą detalėmis iš tarpukario Lietuvos, būsite nepralenkiamas pašnekovas istorijos mėgėjų gretose. Tad pirmyn į praeitį! Pristatome: šešios įdomiausios knygos apie tarpukarį.

Pirma stotelė – Gedimino Kulikausko knygos „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ bei „Elektros boikotas ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“.  Vadinamasis Lietuvos aukso amžius čia apipinamas įdomiausiais faktais, kurie leidžia to meto lietuvius ir jų gyvenimą vertinti nauju rakursu. O tas gyvenimas toli gražu nebuvo nuobodus: tautiečiai ir užkastų lobių ieškodavo, ir alaus bei papirosų sindikatus steigė, ir apelsinus kontrabanda gabeno… Suintrigavome? Daugiau netikėtų istorijų iš tarpukario Lietuvos – G. Kulikausko knygose.

Tuo tarpu Akvilė Žilionytė savo knygoje „Duokit fraką“ tarpukario vaizdą kuria iš smulkiausių detalių: kaip elgtis kurorte, kodėl negalima šnekučiuotis su kaimynėmis daržuose ar kalti vinių į sieną samčiu. Į knygą sudėtos įvairenybės iš to meto spaudos ne tik praplės jūsų akiratį, bet ir privers nusišypsoti. Ar žinojote, kad ketvirtame dešimtmetyje skyrybų priežastimi galėjo tapti juodos sutuoktinio panagės? „Vyrai, valykitės panagius“ – reziumuoja ir visai rimtai jums pataria laikraštis „Vakarai“ 1936-aisiais.

Tarpukariu pačioje Vilniaus širdyje – Vokiečių gatvėje žydų kilmės Fania Lewando turėjo nuosavą košerinių valgių restoraną, o 1938-aisiais buvo išleista jos vegetariškų valgių knyga. Taigi, kaip matyti, mūsų šalyje vegetarizmo naujųjų laikų mada nepavadinsi. Praėjus kone aštuoniems dešimtmečiams vegetariški receptai iš tarpukario Lietuvos sugrįžo atnaujinti ir pritaikyti dabartinei virtuvei leidinyje „Vilniaus vegetariškų patiekalų knyga. Tradicinė tarpukario Vilniaus žydų virtuvė. Legendinio Fanios Lewando restorano receptai“. Ši knyga tiems, kurie nori ne tik žinoti, bet ir „paskanauti“ margatautės Lietuvos praeities.

Dar vienas netikėtas požiūris į tarpukarį – per interjero prizmę. Linos Preišegalavičienės monografija „Lietuvos tarpukario interjerai 1918-1940 m.“ veda skaitytoją to meto Lietuvos visuomeninių ir gyvenamųjų patalpų koridoriais ir neleidžia suabejoti – lietuviai turėjo savą architektūros ir interjero pojūtį, stilių. Leidinys gausiai iliustruotas, tad lietuviško tapatumo paieškos interjere tikrai neprailgs.

Galutinai šydą nuo tarpukario atidengs Aurelijos Savickienės knyga „Nekuklioji Lietuva“. Kaip ir sako pavadinimas, knygoje rasite pikantiškų ir intriguojančių faktų: aprašomos to meto šalies politikų ir visuomenės veikėjų šeimų dramos, meilės trikampiai, išlaisvėjusios į Vakarus ėmusios lygiuotis moters įvaizdis – trumpėjantys sijonai, gilėjančios iškirptės, Kauno kaip Mažojo Paryžiaus įvaizdis ir kitos nutylėtos įdomybės. Knygoje gausu vaizdinės medžiagos, kuri padės susidaryti „nekuklųjį“ Lietuvos įvaizdį tarpukariu.

Pamirškite istorijos pamokas, iš kurių norėjosi bėgti, sausus faktus ir nuobodžius vakarus bandant „iškalti“ datas. Šios knygos apie tarpukarį atvers jums langą į tarpukario istoriją ir ne tik suteiks galimybę sužinoti naujų faktų, tačiau ir prikaustys dėmesį iki paties paskutinio puslapio!