Atsiliepimai
Aprašymas
Juodojo humoro ir satyros meistras, amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas (1922–2007) apsakymų rinkinyje „Sveiki atvykę į beždžionyną“ pasirodo skirtingais, kartais netikėtais amplua. Vienuose kūriniuose jis neįprastai romantiškas – net pasakoja savo meilės istoriją, kituose sutinkame pažįstamą aštrialiežuvį, taikliai šaudantį socialinės kritikos kulkomis ir tyrinėjantį amžinąjį klausimą: kuo žmogus skiriasi nuo kitų gyvūnų?
Autorius yra sakęs, kad šiame rinkinyje, JAV pasirodžiusiame 1968 m., yra ir šleikščiai saldžių apsakymų, ir priartėjančių prie futuristinio trilerio žanro. Didžioji tekstų dalis yra „privačios verslininkystės vaisius“ – jie buvo rašyti įvairiems leidiniams: nuo skirtų namų šeimininkėms ir žurnalo „Playboy“ iki mokslinės fantastikos žurnalų. Tačiau net ir išsikėlęs tikslą užsidirbti, Vonnegutas į žmogaus netobulumą ir nuolatinį visagalybės siekį žvelgia su ta pačia švelnia pašaipa.
EXTRA 65 % nuolaida su kodu: VASARA
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Kiti šios knygos leidimai:
Kiti leidimai:
Juodojo humoro ir satyros meistras, amerikiečių rašytojas Kurtas Vonnegutas (1922–2007) apsakymų rinkinyje „Sveiki atvykę į beždžionyną“ pasirodo skirtingais, kartais netikėtais amplua. Vienuose kūriniuose jis neįprastai romantiškas – net pasakoja savo meilės istoriją, kituose sutinkame pažįstamą aštrialiežuvį, taikliai šaudantį socialinės kritikos kulkomis ir tyrinėjantį amžinąjį klausimą: kuo žmogus skiriasi nuo kitų gyvūnų?
Autorius yra sakęs, kad šiame rinkinyje, JAV pasirodžiusiame 1968 m., yra ir šleikščiai saldžių apsakymų, ir priartėjančių prie futuristinio trilerio žanro. Didžioji tekstų dalis yra „privačios verslininkystės vaisius“ – jie buvo rašyti įvairiems leidiniams: nuo skirtų namų šeimininkėms ir žurnalo „Playboy“ iki mokslinės fantastikos žurnalų. Tačiau net ir išsikėlęs tikslą užsidirbti, Vonnegutas į žmogaus netobulumą ir nuolatinį visagalybės siekį žvelgia su ta pačia švelnia pašaipa.
Atsiliepimai
Nuo šios knygos pradėjau pažintį su K. Vonnegutu ir tikrai nenusivyliau. Šiame apsakymų rinkinyje labiausiai man įsiminė paskutinysis, bene pranašiškas apsakymas apie ateitį. Išradus preparatą nuo senėjimo, žemėje žmonių skaičius taip išaugo, kad nebeliko žaliavų nei maistui, nei kasdienėms reikėms. Žmonės maitinasi beskoniais dumblių paplotėliais, gyvena mažuose butukuose didelėmis šeimomis ir konkuruoja dėl vienos senos lovos, nes jau nelikę žaliavos naujiems baldams gaminti. Tokie kūriniai tikrai verčia susimąstyti, ką mes darome su savimi ir pasauliu, kuriame gyvename.