NEPRIKLAUSOMYBĖ + nemokamas atvežimas! | Patricija Tilvikaitė | knygos.lt

Puikiai parašytas romanas, kuriame nagrinėjamos disfunkcinės šeimos, kopriklausomybės, seksualumo, tėvystės, paauglystės, moralės ir kitos temos. Atskleidžiami teatro gyvenimo užkulisiai, bohemiško gyvenimo spindesys ir tuštybė. Pasakojimas gyvas, nenulaižytas, todėl gali trigerinti žmones, kategoriškai atsisakančius tvarkytis su savo pačių galvos tarakonais.

Gili ir jautri knyga. Įtraukianti nuo pradžios iki pabaigos. Labai greitai skaitėsi. Šios autorės knygos tikrai yra kažkas naujo lietuvių rašytojų rinkoje ir labai džiugu, kad taip paprastai rašoma apie tokias temas!

Naaa , labai patiko 👍

Labai man patiko knyga. Daug emocijų, daug jausmų. Paliesta daug jautrių temų. Knyga tikrai nenuvils.

Nuobodi,neįdomi knyga. Vis skaičiau,nes tikėjaus,kad bus įdomiau..veltui sugaištas laikas...

knyga man patiko, išlaikė dėmesį iki pat pabaigos, kuri net šokiravo.

Neapsigaukite skaitytojai, išvydę tiek teigiamų komentarų: tai knyga LGBT tema ir būtų puiku, jei tai būtų nurodyta ant viršelio.

Tokia tikra tikra ir gyva gyva kalba. Herojai gilūs ir nešabloniški, jų pasirinkimai - įtikinantys; galima jausti, kad autorė ne "šiaip sau sugalvojo, kaip čia būna", o tyrinėjo ir gilinosi. Ir tos detalės tokios super skanios! Labai džiaugiuosi perskaičiusi. Kurį laiką buvo dingęs noras ir malonumas skaityti, bet Patricijos knyga jį pargrąžino.

Nėra daug rašytojų, kurių istorijos taip sujaudintų. "Nepriklausomybė" apie nesaldintą realybę, dilemas, santykius, meilę ir savęs atradimą. Labai patiko!

Nuostabi lengvai skaitoma, tačiau ne visai lengvus išgyvenimus ir emocijas perteikianti knyga.Rekomenduoju visiems, kas dar neskaitėt.

Nuostabus kūrinys, visiems rekomenduoju perskaityti.

Jei kada išgirsit, kad lietuvių autorių literatūra yra boring, tai duokit jiems šį Tilvikaitės perliuką. Nuomonę pakeis iš karto. Gilus, prasmingas, aktualus, vertingas kūrinys su išpildytais personažais. Labai rekomenduoju! Tikrai jūsų lentynos vertas kūrinys.

Labai patiko! Brandus ir išpuoselėtas tekstas, kupinas simbolikos ir moralinių dilemų. Sutalpinta neįtikėtinai daug. Ir drąsiai. 💚💚

Nepriklausomybė ir visa jos istorija buvo tiesiog labai labai gerai! Kruopščiai ir kokybiškai, sklandžiai besidėliojantis tekstas it upė plukdė per istorijos vingius nusinešdamas į pačią pabaigą. Man labai patiko tie trumpučiai skyriai, itin patogūs skaitymui bei nepasidarantys nuobodūs, o kaip tik - su kabliuku užvesdavo norą sužinot kas toliau. Tiek griūvančios santuokos peripetijos, tiek ta daugybės moterų dalia atpasakota jau vyro vaidmeny (kas išties labai tiko pagrindiniam veikėjui), vis primenanti apie dvigubus standartus taikomus moterims ir vyrams. Parodytas labai gražus tėvo ir dukros santykis ir tas laviravimas tarp noro būti ir draugu, ir geru tėvu. O tada - teatras! Man labai patiko visi tie dar negirdėti prietarai, kaip ten visas tas vaidinimas statėsi iki premjeros, o kur dar Zigmas! Kai sugeba sukelti tiek pykčio, supranti, kad net ir neigiami veikėjai buvo aprašyti taip gerai ir taip įtaigiai. Buvo labai įdomu sužinoti pjesės likimą, kokios tiesos paaiškės po jos, tad autorė išpildė didžiausius lūkesčius. Ši istorija tikrai mėgsta pašokiruoti, pasverti skaitytoją ant moralės ribų, pasvarstyti - “o ką tu darytum tokioje situacijoje?” LGBTQ+ linija čia aiški ir neužslėpta, su visom jausmų ir intymumo detalėm. Nepriklausomybę šioje istorijoje labiau jaučiau veikėjuose, šiek tiek mažiau valstybiniu lygmeniu, bet ir tokių momentų netrūko, nes tie tamsumos garbintojai iki šiol vaikšto tarp mūsų, laviruojantys ne tik tarp nerealistiškų svaičiojimų, bet ir absurdiškai įžeidžiantys dėkojantiems už laisvę. Vis jaučiau kylančią įtampą, artėjančią kulminaciją ir tas kelias link atomazgos buvo puikiai išlaikytas lygiagrečiai su pačių veikėjų augimu, o kai kurių gal tiksliau būtų pasakyti - kryčiu į savinaiką. Daugelyje vietų veikėjai savo jausmus ir mintis nutyli, nepasako visko, kas priveda prie dramatiškų įvykių ir siaubingos patirties. Su kiekviena artėjančios pabaigos minute jautėsi, kaip einama link to trokštamo išsilaisvinimo. Ir žinoma, ta pabaiga itin šokiravo bei įskaudino už veikėjus, bet tuo pačiu suteikė kūriniui neišdildomo skausmingo įspūdžio. Tad labai džiaugiuosi, kad šios knygos ilgai neužlaikiau ir didžiuliai sveikinimai autorei už tuos visus sukeltus jausmus bei mintis beskaitant jos antrąją istoriją!

Ši knyga gali patikti, gali nepatikti, bet ji tikrai sukels emocijas. Mano nuomone, meno tikslas yra priversti žmogų pamąstyti, analizuoti. Autorė subtiliai per skirtingus kampus atskleidžia laisvės ir nepriklausomybės siekį, kaip puikiai su šių dienų aktualijomis sužaidžia teatro tema. 🇺🇦Knygoje mane palietė ir tėvo-dukros santykių grožis, ir seno žmogaus priežiūros klausimai. Teatro tema pridėjo atmosferos ir žavesio. Veikėjų tam tikrų savybių paaštrinimas man buvo skanus ir vietoje. Labai džiaugiuosi šia knyga.

Džiaugiuosi perskaičiusi. Įtraukė, palietė. Prajuokino, pravirkdė. Šis tas neskaityto ir kitokio.

Adomas vargsta su demencija sergančiu tėvu, kurį jis prižiūri. Jo dukra Toma taip pat turi kažkokį sutrikimą (gal autizmą), kurio dėka dažnokai pasipyksta su tėvais. Netikėtai Adomas nusprendžia lankyti teatro būrelį, kuriame susipažįsta su gėjumi režisieriumi. Vyrukai greitai pasimyli... Tačiau Adomo gyvenimas nelengvas dėl senyvo tėvo ir santykių su žmona Ilze. Knyga man labai patiko, nes daug radau savęs joje. Adomo tėvas man priminė mano prosenelį, kuris irgi sirgo demencija ir elgdavosi lygiai taip pat. Autorė puikiai pavaizdavo šia liga sergantį žmogų. Na, o režisierius Kasparas man priminė mane, nes jo namuose stirtos knygų dėžėse ir betvarkė. Ši istorija taip pat gyvenimiška kaip ir pirmoji autorės knyga. Netrūko ir keiksmų, ir žargonų. Paliesta LGBT tema. Šeimyninės problemos. Paauglės gyvenimas, kuris tikrai ne rožėmis klotas. Toma priminė mane patį paauglystėje. Nuo Adomo tėvo dvelkė sovietiniu gyvenimu ir tas puikiai parodyta. Manau, kad šita knyga netgi dar įdomesnė ir geresnė už pirmąją autorės knygą. Knygą skaičiau ilgai, nes čia koks seilėtas meilės romaniukas. Norėjosi pasigilinti labiau. O be to labai sirgau ir nesinorėjo skaityti. Būčiau užtrukęs trumpiau su knyga, nes ji tikrai ne stora. Rekomenduoju visiems, kam patiko „Svetimkūniai“. Čia irgi nagrinėjamos sudėtingos gyvenimo temos.

,,Nepriklausomybė" man buvo knyga, kuri kaip ta sausainių dėžutė Kasparo bute – atidariusi nežinai, ką rasi. Gerąja prasme. Nors viskas knygoje buvo taip realu, taip gyvenimiška, vis dėlto verčiant skyrių po skyriaus nei karto neatspėjau, kur pasisuks siužetas. Man ,,Nepriklausomybė" – tai istorija apie priklausomybes. Nuo kito žmogaus, nuo žlugdančių įsitikinimų, nuo žalingų įpročių. Nuo scenos, nuo pripažinimo. Deja, Nepriklausomybė pasiekiama ne visiems. Subtili Letuvos Nepriklausomybės paralelė, įkūnijama pagrindinio veikėjo personaže, liudija ne tik apie didžiulę nepriklausomybės kainą, bet ir apie vienos tautos, vieno asmens stiprybę, nepalenkiamus principus ir iki skausmo atvirą tikėjimą laisve. Tiek vidine, tiek išorine. Paskutiniai skyriai – sunkūs. Sunkūs ne ta ,,nubraukiau ašarą", bet ,,turėjau užversti ir padaryti pertrauką" prasme. Ne tik suteikiantys siužetui stiprią, įspūdingą kulminaciją, bet ir siunčiantys žinutę, kad nebūtinai tragedijos vyksta kaip teatre – garsiai, kitiems apie tai sužinant. Kad realybėje jos dažniausiai įvyksta už uždarų durų. Ar už teatro užsklandos. Tyliai. Statau ,,Nepriklausomybę" į lentyną tarp labiausiai patikusių lietuvių autorių knygų ir laukiu naujų Patricijos kūrinių. P.S. neatsimenu, kada paskutinį kartą knygoje taip būčiau nemėgusi personažo, kaip nemėgau Zigmo. Taip gerai sukurtas, toks erzulį ir pyktį keliantis antiherojus. Palyginčiau su susierzinimu, kuris kyla, kai stringa jau savo amželį atgyvenęs kompiuteris. Pun intented.

Žaviuosi ne tik autorės gebėjimu valdyti plunksną, bet ir vertybiniu stuburu, kuris yra jos istorijų pamatas. Dėl to „Nepriklausomybė“ man suskambėjo jautriai, karčiai, bet kartu ir šiltai, įsimintinai.

Tai istorija, tai knyga, kuri labai stipri, skaudi, tikra ir reikalinga. Tai knyga, kuri tave supurto iki sielos gelmių. Dar ir dabar perskaičius, visa istorija sukasi galvoje. Manau dar ilgai aš jos nepamiršiu. Labai patinka Patricijos rašymo stilius. Skaitosi lengvai. Nuo šios knygos akių neatitraukiau, nes taip buvo smalsu kaip viskas baigsis. Patricija yra mūsų kartos rašytoja. Ir labai linkiu, kad jaunimas ją atrastų. Laukiam trečios knygos!!! Kurią tikrai tikrai skaitysiu.

Tiesiog idomi ir gerai parasyta knyga.

Nekažką..

Ši knyga man be galo svarbi dėl Adomo ir Tomo santykių, o jų trapus, bet tuo pačiu tvirtas ryšys privertė pagalvoti apie savo tėtį ir sukėlė daug širdį spaudžiančių jausmų. Autorė meistriškai perteikia emocijas, visos knygos temos puikiai atskleidžiamos ir suteikia kūriniui didelę svarbą bei gilumo. Pabaiga skatina apmąstyti visų mūsų nepriklausomybę, ką ji reiškia kiekvienam tiek išorėje, tiek viduje. „Nepriklausomybė“ mano akimis – jautri, aktuali ir širdį virpinanti.

Drąsi, aktuali ir gyvenimiška. Man ši knyga alsavo gyvumu, autentika. Kiekvienas personažas man pasirodė savaip įkalintas savo gyvenimo kelio pasirinkimo, o Adomo virsmas lyg išveržė personažą į naujai atrastą vidinę laisvę. Ši knyga yra šmaikšti, aštri, ir begalo įtraukianti. Nuostabus buvo dėmesys Kauno miestui, gvildentos kartų santykių, lytiškumo, vertybių temos. Tačiau šios aktualijos buvo taip naatūraliai įmegztos į istoriją, jog pats skaitytojas gali rinktis, kaip giliai šias temas analizuoti - jos nebuvo ‘įbruktos’ ar forsuotos. Visiškas 10/10, would totally recommend!

Perskaičiau praėjusią savaitę, bet mintyse iki šiol. Jautriai perteiktos šeimos ir gyvenimo dramos, sunkūs išgyvenimai ir jausmai. Siužetas daugiasluoksnis, tai privertė sunkiai atsitraukti nuo knygos klausymo (įgarsino pati autorė). Autentiškai sukurtos erdvės, leidusios pajusti teatro žmonių gyvenimą, o kartu ir susitapatinti su įvairius iššūkius patiriančiais žmonėmis (nuo vienatvės, nepasitikėjimo savimi, iki šeimos nario priežiūros ar karjeristės etiketės). Ačiū, Patriciją, už šią istoriją.

Kaip visada autorė maloniai nustebino, šiuolaikinė kūryba paliečianti kiekvieną. Maloniai susiskaitė, buvo laiko apmastymam! Lauksiu tolimesniu kūriniu! Sekmes Patricijai!

Pastaruoju metu perku ir skaitau daugiau lietuvių autorių knygų, nes noriu juos paremti. Širdis džiaugiasi, kad yra tokių jaunų talentų kaip Patricija. Apie ją išgirdau atsitiktinai nusipirkusi jos pirmąją knygą praėjusių metų knygų mugėje. Šiemet Nepriklausomybė jau buvo įsitvirtinusi mano mugės planuojamų pirkinių sąrašo viršuje. Puiki knyga su daug skirtingų temų ir skaudulių, vienas už kitą svarbesnių. Nors temos sudėtingos, skaitosi labai lengvai ir sklandžiai. Labai patiko kaip puikiai perteikti veikėjų asmenybės, atrodo puikiausiai juos pažįsti ir gali įvardinti bent vieną Albertą, Kasparą ar Adomą savo aplinkoje. Jau laukiu sekančios Patricijos knygos!

Knygoje daug svarbių jautrių temų, tad kiekvienas pasiims tai, kas jam tą akimirką labiausiai aktualu ar skauda. Veiksmas vyksta Kaune, Kauno dramos teatre, tad mėgstantiems teatrą bus dvigubas malonumas. Įtampa ir intriga lieka iki paskutinio sakinio. Pasakojimo kalba turtinga, dialogai – labai autentiški. Labai patiko pabaigos žodis, kuris tarsi apibendrina ir padeda knygoj tašką. Mielai skaityčiau ir antrą dalį, nes įdomu, kaip seksis herojams toliau. Tikiuosi, kad gerai. Rekomenduoju!

Skaičiau taupydama. Sužavėjo kalbos sklandumas, atidumas detalėms, tikroviški veikėjai. Retai jaučiu emocinį ryšį su knygos veikėjais, bet šiuokart sirgau už visus iš eilės. Rekomenduoju ieškantiems kokybiško šiuolaikinio romano .

Knygą pirkau Vasario 16, o pradėjau skaityt dieną po Kovo 11. Gal kas norėsit pakartot tokią derinį ar tų datų proga kam nors padovanot. Suskaičiau per 3 dienas, nes labai įtraukė. Knyga kalba apie daug tamsių dalykų - išsikvėpusią santuoką, senų tėvų priežiūrą, pavyzdžius, kokie maži ir egoistiški gali būti žmonės. Bet niekas tas skaitant negadino nuotaikos. Gal tiesiog atrodė realistiška ir gyvenimiška. Labai smagu skaityti Lietuvišką kūrinį - kur veiksmas vyksta pažįstamose vietose, kur paminima mūsų praeitis ir išsilaisvinimas. Žmonės, kurie tą laisvę vertina ir tie, kurie jos nesitikėjo ir nenorėjo.

Knyga, pilna dalykų, apie kuriuos dažnai nesinori kalbėti. Bet kai pagalvoji, veikiausiai nesinori todėl, kad per ilgai apie juos tylėjome. Ačiū autorei, kad skatina nebetylėti.

Intelektuali, bet lengvai skaitoma. Puiki įsimintina pabaiga.

Knyga drąsiai kalbanti apie laisvę būti savimi, priverčianti jausti, ir nebūtinai malonius jausmus, paliečianti temas, apie kurias ne tik reikia, bet ir būtina kalbėti kuo daugiau. Knyga nėra patogi, tačiau autorės puikus humoro jausmas istoriją puikiai papildo 💚

Knygoje svarbi žinutė apie mūsų teisę turėti savo balsą ir gyvenimą, atitinkantį mūsų vertybes ir siekius. Tai kūrinys, kviečiantis vertinti laisvę ir kasdien kovoti už ją.

💚 Vertybiškai stipri knyga, kviečianti permąstyti, kas iš tikrųjų yra normalu. Noriu tikėti, kad ši istorija – tai kelias į asmeninę laisvę ir į visuomenės pokyčius, taip pat kvietimas pamatyti kiekvieną žmogų kaip unikalų, tačiau neatsiejamą nuo bendros visumos.

Dar nebuvo tekę skaityti lietuviško romano , kur veiksmas vyksta teatre. Todėl labai įdomu. Su malonumu skaitau kaip Kauno Dramos Teatrą.

Čia ne knyga, o meno kūrinys. Šitiek daug įvairialypės nepriklausomybės. Tiek skaudulių, neperspaustos realybės, sovietinio palikimo atspindžio ir randų. Po tokios knygos lieka tik save susirinkti, nes istoriją išgyvenau absoliučiai kartu, išjausdama kiekvieną eilutę. Vienas džiaugsmas, kad Lietuvoje turime tokių rašytojų, belieka laukti kitų nuostabių kūrinių. ♥️ Skaudžiai, giliai, jautriai, nuoširdžiai ir svarbiausia, viskas taip tikra.

Čia yra viskas - prigimtis, ryžtas, laisvė, nepriklausomybė, išsivadavimas ir dar visko... Šioje knygoje tilpo išties daug. Ačiū autorei 💚

Literatūriškai stiprus ir emociškai paveikiantis romanas. Įdomus.

Šiai istorijai turbūt negalėčiau taikyti žodžio „patiko“, nes ji mane: sudaužė į šipulius, pavežiojo amerikietiškais kalneliais, sužavėjo, įskaudino ir paliko randus (vis dar negaliu atsitokėti). Nedaug teigiamų dalykų, huh? Bet ne visos knygos yra malonios, o ypač tos, kurios kalba apie mūsų visų „Nepriklausomybę“.

Garsiai, aštriai, atvirai, skaudžiai. Nepriklausomybė - ne tik mintinai išmokti himno žodžiai ar ststistinis dalyvavimas Vasario 16-osios iškilmėse. Tai laisvė būti kitokiam, galimybė stebėti besikeičiantį pasaulį, jį pažinti, kalbėti, argumentuotai ginti savo nuomonę. gyventi be svetimos kaltės. Man ši knyga apie tai. Tai galimybė pažvelgti į savo dabar jau suaugusių vaikų pasaulį. Kartų skirtumai egzistuos visada. Svarbu stengtis suprasti.

Neslėpsiu - prieš imdama šią istoriją į rankas, turėjau didelius lūkeščius. Žinau, kad autorė turi ką pasakyti, kad ji geba rašyti. Tačiau, ši knyga, ne tik kad nenuvylė, ji pranoko bet kokius įsivaizdavimus kas joje gali slypėti. Nuo pat istorijos pradžios, autorė regis savo pasakojimu žaidė su mano siela ir širdimi, ją vis stipriau gniauždama ir užimdama kvapą. Nors praėjo keletas dienų kaip perklausiau šią knygą, "Nepriklausomybė" atrodo vis rusena manyje ir mano mintyse. Buvo taip stipru ir gilu, kad net sunku apsakyti žodžiais. Visi veikėjai man buvo tokie tikri ir gyvi, atrodė lyg stebėčiau juos pasislėpusi už sunkios teatro užsklandos ir garsiau įkvėpus - jie atsisuks ir mane pastebės. Neabejoju, kad nuėjusi į teatrą, dairysiuosi istorijos veikėjų. Autorė taip puikiai perteikė jausmus ir istoriją, norėjosi jos klausyti po truputį ir ja mėgautis, tačiau "Nepriklausomybė" taip įtraukė ir palietė mane, kad negalėjau ramia širdimi jos padėti į šalį. Man ji viena geriausių skaitytų knygų, žinau, kad ateityje ją vėl imsiu į rankas.

Labai stipru ir drąsu. Ačiū autorei už tai, kad jai rūpi, už tai, jog išdrįso apie tai rašyti.

Esu maloniai nustebinta, koks gilus ir brandus šis kūrinys. Kiek skaudulių ir svarbių temų paliesta. Man labai patiko ir tikrai rekomenduoju.

Paveikus, įtraukiantis, sukrečiantis, susimąstyti verčiantis romanas. Ryškūs, įsimintini veikėjų portretai, aktualios temos. Viskas – nuo pavadinimo iki viršelio ryškumo ir detalių – apgalvota, simboliška.

Brandi, gili ir ypatingai jautri knyga apie žmogų ir gyvenimą. Kūrinys kupinas kontrastų, vertybiškai svarbių minčių ir apima daug temų, kurios tarpusavyje ypatingai dera ir išpildo kūrinio mintį. Apie meilę ir nemeilę, apie skausmą, vingiuotą ir kupiną kliūčių gyvenimo kelią. Stipru. Man labai patiko, rekomenduoju!

Stipru, paveiku, įsimintina. Nuostabi knyga, sukelianti daug emocijų, minčių. Labai džiaugiuosi, kad turim taip kokybiškai rašančią autorę, kuri nevengia sudėtingų, nepatogių temų bei geba perduoti jas lengvai skaitoma, įtraukiančia istorija, su subtiliu humoru, bet kartu ir giliai užkabinant, priverčiant susimąstyti, pajausti, išgyventi. Labai rekomenduoju!

Svetimkūniai buvo šnabždesys, o Nepriklausomybė – riksmas. Išgirdau, nuvilnijo giliai, o pabaiga… pabaiga man 5⭐️

Jau praėjo kelios dienos, kai baigiau klausyti šią knygą, bet ji nepalieka mano minčių. “Nepriklausomybė” labai stiprus žodis. Mums - Lietuvai - šis žodis itin brangus. Nes dėl savo nepriklausomybės lietuviai kovojo ilgai ir sunkiai. Tačiau šis žodis tinka ne tik valstybei. Kiekvienas iš mūsų turime savo nepriklausomybes. Kiekvienas iš mūsų nori būti laisvas būti savimi, nebūti talpinamas į kažkokius rėmus, o priimamas toks koks yra. Autorė drąsiai kalba šia tema. Laisvė mylėti ką nori, laisvė rinktis siekti karjeros ar auginti vaikus, laisvė nuo lyčiai priskiriamų vaidmenų, laisvė būti priimtam taip kaip bet kuris kitas žmogus, neskaitant jam priskiriamos diagnozės. Tikrai daug minčių sukelianti knyga, sunki, slogi, bet kartu su geru humoru bei sarkazmu, teikianti vilties, kad kiekvienas galime išsikovoti savo nepriklausomybę.

Retai būna taip, kad taip nesinorėtų pabaigti knygos, nes, na, bus baigta, ir kas tada? O skaičiau ne pirmą kartą! Skaitant antrą – dar geresnė ir nenustebčiau, jei su kiekvienu perskaitymu tik gerėtų. Tikra, skaudi, daugeliui turbūt nemaloni, verčianti pergalvoti nemažai vertybių ir pamąstyti, kas būtų „o jeigu man taip?“. Bet toks man yra Patricijos balsas – nuolat kviečiantis pokalbiui, net jei jis ne visada patogus. Rekomenduoju.

Su pirma autorės knyga jaučiau potencialą, su šia atrodo, kad jis tikrai iki galo išpildytas. Svarbi, skausminga knyga. Pabaiga prikaustė.

Tikėjausi daug daugiau iš knygos, nei joje radau. Neprikaustė dėmesio, neįtraukė veikėjai. Yra minčių, kurioms pritariu, bet šį kartą veikėjai neišpildyti. "Svetimkūniai" sužavėjo, o "Nepriklausomybė" nuvylė.

Knyga paliko didžiulį įspūdi. Labai patiko autorės debiutinis romanas, todėl vos atsiradus progai čiupau ir šį. Nepriklausomybė pasirodė dar stipresnė už Svetimkūnius. Istorija, bent man asmeniškai, iki šiol dar negirdėta, įtraukė iki paskutiniųjų puslapių, o pabaiga - skaudi, sukrečianti ir verčianti dar ilgai apie ją galvoti. Kaip džiugu, kad žmonės rašo ir Lietuvoje puikių autorių tik daugėja 💚 Dar noriu paminėti, kad man, kaip visiškai melomanei, laaaaabai patinka, kad Patricija savo kūryboje įtraukia ir mini daug muzikos ir aš JAU nekantrauju sužinoti, kas įgarsins ateities romanų puslapius 😅

Labai įdomi knyga, kurioje kiekvienas atras kažką savo. Ačiū autorei!

Miglės ir Jurgos, tai aišku, kad atsiliepsite labai gerai apie VISAS knygas, kurias jums pakiša leidyklos. "Vienas geriausių lietuviškų romanų" - na, sakyčiau, stipru...

Dar geresne ir stipresne antroji autores knyga, nekantrauju dar karta perskaityt, tik sikart jau galutine versija! ❤️

Žinau, nes skaičiau knygos rankraštį: autoriai siunčia knygą įvairiems žmonėms tam, kad gautų skiritingų nuomonių prieš atiduodant galutinį knygos variantą leidyklai.

O iš kur žinote, jei knyga dar neišleista?

Vienas geriausių lietuviškų romanų. Gili, skaudžias temas kabinanti, galybę savirefleksinių klausimų sukelianti knyga.