Atsiliepimai
Aprašymas
Aštrus ir ironiškas, stereotipus persvarstyti skatinantis šiuolaikinės (ne)meilės sau ir kitiems romanas.
Patricijos Tilvikaitės ir Miglės Anušauskaitės pokalbį apie SVETIMKŪNIUS, leidybą ir gyvenimą galite peržiūrėti ČIA >>>
Meda jaučiasi pati save įkalinusi prestižinio darbo gniaužtuose. Ją į neviltį varo vidinis kritikas, kurio balsas – o šventas sutapime! – identiškas jos narcizės motinos nuolatos beriamiems priekaištams. Meda neabejoja – kelia nuobodulį net savo pačios psichoterapeutei. Ekscentriškas apie šlovę svajojantis barmenas Nikita – fejerverkas. Su juo niekada nebūtų nuobodu, bet ar Meda kada nors išmoktų pasitikėti žmogumi, kurio net vardas ir pavardė yra išgalvoti?
Medos ir Nikitos vienos nakties nuotykis nežada „ilgai ir laimingai“, tačiau gal ir laimingą pabaigą galima susiplanuoti? Juk Nikita žino, kad jo, talentingo atlikėjo, galiojimo laikas – gąsdinančiai trumpas. Šiuolaikinės karjeristės, svajojančios apie meilę, – dar trumpesnis. Meda (ir jos įtakinga šeima) gali tapti puikiu tramplinu Nikitai. O ką gautų apie besąlygišką meilę iliuzijų nekurianti Meda?
Tai – pasakojimas apie žmones, turinčius daug pasiteisinimų dėl to, kokie yra. Dar daugiau dėl to, kokie nėra.
Patricija Tilvikaitė – žurnalistė, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. „Svetimkūniai“ – debiutinis jos romanas. Patricijos gyvenimas sukasi aplink knygas – ji dirba leidybos srityje, su geriausia drauge rašo tiesmuką ir nevyniojimu į vatą garsėjantį knygų apžvalgų tinklaraštį „book.duo“.
***
„Po lengvo turinio jaunatviškos (ne)meilės istorija slepiasi beveik obsesyvi elgesio priežasčių studija. Kokią įtaką mūsų pasirinkimams daro šeima, kurioje užaugome? Ar maištavimas prieš nusistovėjusius vaidmenis juos paneigia, ar tiesiog išvirkščiai atkartoja? Knygos herojai lengvu žingsniu keliauja po pasirinkimų ir atsakomybės verpetą, iš kurio išsikapstyti nėra taip lengva.“ – Miglė Anušauskaitė, komiksų autorė, vertėja, semiotikė
„Tikras talentas – rašyti apie gyvenimiškas situacijas intelektualiai, su humoru, giliai ir dar taip asmeniškai. Dar didesnis talentas visas jas sujungti, vienodai kruopščiai išpildyti ir pasakojimu pataikyti tiesiai skaitytojui į širdį.“ – Nora Žaliūkė (knygu_dama), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė
EXTRA 25 %nuolaida
Kupono kodas: KALEDOS
Akcija baigiasi už 5d.06:33:59
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Vilija J.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas tobula.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Ana.
Pardavėjo reitingas: 100%
Aštrus ir ironiškas, stereotipus persvarstyti skatinantis šiuolaikinės (ne)meilės sau ir kitiems romanas.
Patricijos Tilvikaitės ir Miglės Anušauskaitės pokalbį apie SVETIMKŪNIUS, leidybą ir gyvenimą galite peržiūrėti ČIA >>>
Meda jaučiasi pati save įkalinusi prestižinio darbo gniaužtuose. Ją į neviltį varo vidinis kritikas, kurio balsas – o šventas sutapime! – identiškas jos narcizės motinos nuolatos beriamiems priekaištams. Meda neabejoja – kelia nuobodulį net savo pačios psichoterapeutei. Ekscentriškas apie šlovę svajojantis barmenas Nikita – fejerverkas. Su juo niekada nebūtų nuobodu, bet ar Meda kada nors išmoktų pasitikėti žmogumi, kurio net vardas ir pavardė yra išgalvoti?
Medos ir Nikitos vienos nakties nuotykis nežada „ilgai ir laimingai“, tačiau gal ir laimingą pabaigą galima susiplanuoti? Juk Nikita žino, kad jo, talentingo atlikėjo, galiojimo laikas – gąsdinančiai trumpas. Šiuolaikinės karjeristės, svajojančios apie meilę, – dar trumpesnis. Meda (ir jos įtakinga šeima) gali tapti puikiu tramplinu Nikitai. O ką gautų apie besąlygišką meilę iliuzijų nekurianti Meda?
Tai – pasakojimas apie žmones, turinčius daug pasiteisinimų dėl to, kokie yra. Dar daugiau dėl to, kokie nėra.
Patricija Tilvikaitė – žurnalistė, sociologė, kriminologė, lygių teisių aktyvistė. „Svetimkūniai“ – debiutinis jos romanas. Patricijos gyvenimas sukasi aplink knygas – ji dirba leidybos srityje, su geriausia drauge rašo tiesmuką ir nevyniojimu į vatą garsėjantį knygų apžvalgų tinklaraštį „book.duo“.
***
„Po lengvo turinio jaunatviškos (ne)meilės istorija slepiasi beveik obsesyvi elgesio priežasčių studija. Kokią įtaką mūsų pasirinkimams daro šeima, kurioje užaugome? Ar maištavimas prieš nusistovėjusius vaidmenis juos paneigia, ar tiesiog išvirkščiai atkartoja? Knygos herojai lengvu žingsniu keliauja po pasirinkimų ir atsakomybės verpetą, iš kurio išsikapstyti nėra taip lengva.“ – Miglė Anušauskaitė, komiksų autorė, vertėja, semiotikė
„Tikras talentas – rašyti apie gyvenimiškas situacijas intelektualiai, su humoru, giliai ir dar taip asmeniškai. Dar didesnis talentas visas jas sujungti, vienodai kruopščiai išpildyti ir pasakojimu pataikyti tiesiai skaitytojui į širdį.“ – Nora Žaliūkė (knygu_dama), knygų ir gyvenimo tinklaraštininkė
Atsiliepimai
Nuostabi ir išskirtinė knyga, kuri labai lengvai ir skaniai skaitėsi. Perskaičiusi negalėjau susilaikyti – susisiekiau su autore ir pasidalinau savo džiaugsmu bei susižavėjimu. Šis kūrinys tikrai tapo viena mėgstamiausių mano skaitytų knygų. Rekomenduoju!
Pradėkim nuo vieno didžiulio minuso - istorija per trumpa. Kaip pagauliai, su entuziazmu čiupau šią knygą ir, šast, viskas prabėgo kaip viena akimirka. Noriu dar, dar, ir dar! Manau skaitant knygą buvo pirmas kartas, kai nepykau ant veikėjų. Nors jie ir klydo, buvo neteisūs, darė nuodėmes, melavo sau ir kitiems, buvo ypatingai bjaurūs, bet aš jais žavėjausi. Jokio smerkimo, jokio negatyvo, tiesiog malonu stebėti, kaip viskas rutuliosis. Šios knygos esmė - labai "gyvi", nenugludinti, nesušaržuoti, neperspausti, o tokie žmogiški veikėjai, kuriuos galime sutikti kiekvienas savo aplinkoje. Istorija pradžioje atrodė gan banaloka - vieniša mergina, žavingas plevėsa, vienos nakties nuotykis ir jo pasekmės. Bet tie įtraukiantys dialogai, ryškus veikėjų atskleidimas šį pasakojimą padarė tokiu keliančiu priklausomybę. Kai mūsų tėvai, 18 valandą nuskambėjus pirmiems "Santa Barbaros" akordams, užsidarydavo namie prie televizoriaus, taip ir aš, čiupdavau šią knygą vos ištaikius minutėlę sau. Ir maldauju tęsinio! Nes rašyti taip, kad sugebėtum kelti priklausomybę, gali tikrai ne kiekvienas ✨️.
Tai knyga apie gyvenimą - artimuosius, santykius su jais, vertybes - savas ir svetimas, įvarytus kompleksus tų, kurie kaip tik turėtų padėti jų atsikratyti. Ir aišku yra meilės, nemeilės, pasinaudojimo ar išnaudojimo, rūpesčio ir dvejonių. Man knyga patiko, vietomis privertė nusišypsoti, ar tyliai pakrizenti, o vietomis ir giliai susimąstyti.
Perskaičiau. Nieko ypatingo. Problemos tokios gan hiperbolizuotos. Veikėjų elgesys vietomis pasirodė labai ne natūralus.
„Svetimkūniai“ - dviejų kardinaliai (charakteriu, gyvenimo būdu ir asmenine patirtimi) skirtingų asmenybių istorija, kurioje susipina vienatvė ir noras pakeisti savo gyvenimą, noras gyventi ir jausti pilnatvę. Absoliučiai visi „Svetimkūnių“ personažai yra atspindys tikrų, nesuvaidintų žmonių. Jie - tokie kaip mes: klystantys, kartais egoistiški ar savanaudiški, neretai kenčiantys, bet nuolat bandantys judėti į priekį, nepaisant patirtų nesėkmių ar kreivų aplinkinių žvilgsnių. Čia nerasite svaiginančios meilės, daugybės intymumo scenų ar perdėtai saldžių momentų, priešingai - čia aptiksite daug skaudulių, paniekos, savotiškų patyčių. To, be ko neapsieina tikras gyvenimas. Tai romanas, kuris atveria akis ir parodo, kad ne visose knygose (kaip pasakose) pabaiga skamba maždaug taip: „... ir tada jie gyveno ilgai ir laimingai.“
Kai dukra parekomendavo perskaityti, buvau nusiteikusi gana skeptiškai. Tikrai visgi nebe amžius tokioms temoms. Atrodė, kad čia labiau jauno žmogaus išgyvenimai, mano jau praeiti. Bet po perskaičius buvo proga ir su dukra padiskutuoti apie tai, kaip augom skirtingai, kokie skirtingi lūkesčiai. Gavau daugiau nei tikėjausi.
Pliusas - smagi, šmaikšti, aktuali istorija. Minusas - tikrai daug mandrai kerėpliškų sakinių. Kartais atrodydavo, kad knyga versta iš ypatingai retos kalbos, o vertėja pasimetė vertime. Bet tobulėti niekad nevėlu - tad sėkmės! 🌸
Stiprus autorės debiutas! Šioje istorijoje radau daug nemeilės, neišsipildžiųsių troškimų, svetimumo. Knyga aštri, nevengianti nepatogių temų ir kasdienybės liūdesio. Atrodo, kad artimiausi žmonės, turėtų visada palaikyti ir mylėti kas benutiktų, tačiau, neretai pasitaiko, kad jei tai neatitinka jų vizijos koks turi būti tavo gyvenimas, egoizmas paima viršų. Nors istorijoje radau daug liūdnų aspektų, tikrai ne kartą autorė privertė nusijuokti. ;) Ar man vienai skaitant kilo klausimas, kaip tai gali būti pirma Patricijos knyga? Nežinočiau, būčiau ėjusi ieškoti kitų jos parašytų knygų.. Kas dar neskaitėte, čiupkite "Svetimkūnius" - puikiai tiks melancholiškam rudeniui. 🤍 "- Mes ne tokie, kaip mūsų tėvai. - Kas, jei blogesni?"
"Svetimkūnius" reiks prisijaukinti, nes ji ne iš tų lengvųjų romanų. Humoras knygoje taipogi kandus, santykiai su artimaisiais svetimi, bet viskas kur kas gyliau. Man patiko. Rekomenduoju visiems. Atrasite dalelę savęs net neabejoju. Jau laukiu naujos autorės knygos. ❤️
Labai “mandra” maniera parašyta banali istorija. Buvo sunku ir neįdomu skaityti. Gaila sugaišto laiko.
Verčiant pirmuosius puslapius, kilo šypsena ir juokas iš humoristinių situacijų bei tiesmukų frazių. Buvo miela atpažinti vietas ir žinomas pavardes. Jaučiausi arčiau realybės ir veiksmo. Iš pat pradžių šiek tiek reikėjo priprasti prie ilgesnių ir iškalbingesnių sakinių (kai sakinyje kelios mintys), bet tikriausiai dėl to, jog viskas rašoma tiesiai šviesiai, tėškiant skaitytojui realybę į veidą. Bėgau per istoriją gana greitai, nes kiekvienas sakinys intrigavo, kas bus toliau, su kokiais iššūkiais ar nuostatomis susidurs veikėjai šį kartą. Skaičiau, mąsčiau ir mėgavausi. Man patiko. Reikia kuo daugiau panašių į šią, tikrų ir gilių istorijų, kurios padėtų suprasti ir kovoti su savais svetimkūniais tiek viduje, tiek išorėje.
Tai visiškai mano skonio knyga su daaaug jautrių temų bei potemių, o veikėjai įvairiapusiški, įdomūs bei su stipriais charakteriais. Medos šeimoje santykiai tiesiog kibirkščiuoja, kiek juose skaudulių. Ir kaip liūdna matyti, kad mergina visais būdais bando kurti ryši su mama, seserimi, tačiau kaskart gauna tarsi šlapiu skuduru per veidą. Medos motina, išvis atskira tema, net neišsiplėsiu nes nu n*... Tuo tarpu Nikita, žavus, šmaikštus, paslaugus ir svarbiausia įdomus, bet manipuliatorius aukščiausio lygio. Dar iki dabar nežinau ar jis man patinka ar nekenčiu jo. Tikrai stipri knyga verta dėmesio.
Tas romanas kai leidi sau atsijungti nuo nešvarių indų, neplautų grindų ir kalno nesulankstytų drabužių. Patricijos Tilvilkaitės "Svetimkūniai" prasiskverbė į kiekvieną paros minutę užvaldydamas mintis net ir tomis akimirkomis kai reikėjo atsitraukti nuo jo skaitymo. Ir kai liko visai nebedaug, sakiau vyrui "aš turiu pabaigti vieną svarbų reikalą, ir tik tada kai baigsiu skaityti, galima mane trukdyti". O atėjusi pas savo terapeutę pasakojau kaip skaitau šią knygą, ir kiek daug panašumų savo gyvenime atrandu su veikėjais. Neatskleisiu su kuo labiausiai save tapatinau, bet jaučiu, kad ir kiti skaitydami, nejučia atranda, ką iš aprašytųjų palyginti su žmonėmis iš savo kasdienybės. Istorija, lyg ir tokia pažįstama, bet vis tik autorės lūpomis suskambanti neįprastai, gal dėl įpintų artimų žmonių portretų, kur kiekvienas atrodo taip prasmingai apgalvotas, kad net ir įterptas juokelis skamba taip natūraliai? Išsinešu tą jausmą, kaip gera įkristi į knygą ir pailsėti taip, lyg aprašytus gyvenimus tik ką nugyvenau pati. Hokusai yra nutapęs paveikslą "The Great Wave of Kanagawa" (1829-33), kuris man susisiejo su romanu, lyg gyvenimas, tai kylanti banga, kur atrodo, kad tik pas tave vyksta viskas taip intensyviai, nors iš tiesų, vienaip ar kitaip - banguoja pas visus.
Puikus Patricijos debiutas! Tokia, tikra,tokia gyvenimiška istorija.
Kas man labiausiai įstrigo iš Svetimkūnių: • su taiklia ironija išnarpliota (ne)meilės tema; • vaikystės patyrimai ir jų (šalutinis) poveikis šiandienai; • jau suaugusių vaikų satykiai su tėvais, ir kokie traumuojantys jie gali būt. Medos mama Monika NU JAU TOKIA WOW, kad perskaičius apie ją pajutau dėkingumą už ryšį, kurį turiu su savo mama. Puikus skaitinys, kai norisi kažko lengvesnio, bet ne buko ir ne cringe - nežinau, ar šitas klausimas aktualus ir kitiems, bet man renkantis lengvesnę knygą, o ypač romaną, retai kada norisi tokio MAX MAX cukraus, kur skaitai ir kažkuriuo metu pagalvoji “o kam?”. Tai su Svetimkūniais tikrai taip nenutiko 🙌
Knyga, kuri priverčia jausti! Nuostabi istorija, kuri paliečia labai svarbias temas, įsigilina į veikėjų jausmus ir neleidžia atsitraukti nei minutei!🫶🏽
Paėmiau skaityti ir negalėjau paleisti, nors stengiausi taupyti ir "nesuryti" visos per vieną kartą 😊 Kartais žvengiau balsu, kartais braukiau ašarą. Nemažai situacijų privertė susimąstyti ir savyje atpažinti Medą. Labai rekomenduoju paskaityti. Atskiri aplodismentai knygos dizaino kūrėjams 😊
Man knyga labai įtraukė, ypatingai visi psichologiniai niuansai, santykiai su tėvais, toksiška motina, santykiai su seserimi.Ir apskritai kaip pasisuks pagrindinės veikėjos gyvenimas, po tokio netikėto gyvenimo posūkio. Knyga patiks tiems, kurie yra mėgėjai ne visai nusaldintų romanų. O knyga, kuri talpina ir drąsiai parodo skaudulius.
Nu kokio gerumo knyga :D Prisijuokiau ir žiauriai įdomu buvo
Tikroviški, gyvi veikėjai, lyg ir nepatirtos tiesiogiai, bet neįtikėtinai savos situacijos, humoro pliūpsniai - netikėtai puikus debiutas! Maironis su Žaliakalniu - papildoma razinkėlė ir vyšnaitė Kaune gyvenančiam skaitytojui. Dūsaudama užverčiau per greit pasibaigusią istoriją :) Norėtųsi tikėti, kad jie gyveno ilgai ir laimingai... :)
Labai patiko, artimas pagal pažįstamas vietas mieste. Apie jaunų žmonių problemas su netikėta pabaiga.
Puikus Patricijos debiutas. Man taip patiko tas humoro jausmas, tas noras laužyti kartais kvailas normas ir stereotipus. Tikrai yra apie ką pagalvoti perskaičius.. Laukiam kitų šios autorės romanų!
Nesigailiu nusipirkusi. Patiko, įtraukė, privertė susimąstyti. Ir pasijuokiau dar. Tikrai talentingai parašyta knyga...
Perskaičiau ir pamiršau
Puikus debiutas! Rekomenduoju.
labai patiko laukiu antros knygos 📖
Knygos veikėjai labai gyvi, istorija įtraukė ir buvo gaila, kad ji baigėsi. Puikus autorės humoro jausmas vis pasijuokdavau kartu su Meda ir Nikita. Manau, kad istorija reikalinga ir paliečia daug svarbių temų: sudėtingi mamos ir dukros santykiai, kontrolė, nepasitikėjimas ir pasitikėjimas savimi, gyvenimas "čia ir dabar", panikos priepuoliai, psichoterapija, poros santykiai, draugystė ir kt. Kiekvienas skaitytojas ras sau artimą svetimkūnį.
"Svetimkūniai" - labai tikra, reali istorija, kuri, atrodo, yra taip arti mūsų, kad gali nutikti kiekvienam. Daug esu skaičiusi knygų, kurių veiksmas vyksta dabar ir čia, kurių veikėjai yra paprasti žmonės, tačiau jas skaitant vistiek jaučiasi toks nerealumas - tokios meilės istorijos ar kiti patyrimai taip dažnai realybėje nevyksta, vistiek tai labiau kaip noras, nei kaip tikrovė. Gal todėl man taip lengva buvo įsijausti į "Svetimkūnius" - jie buvo visiškai tikri. Autorė nieko neromantizavo, veikėjų nepadarė kažkokiais nepaprastai gražiais ar įspūdingais, ji juos paliko paprastus, žmogiškus, tokius, kokie esam mes visi. Man šioje knygoje tai labiausiai ir patiko, dėl to visiškai negalėjau atsiplėšti iki pat pabaigos. Tas tikroviškumas ir neromantizavimas nei meilės, nei kitų paprastų žmonių patirčių ir buvo tai, kas mane labiausiai sužavėjo. Būtent dėl to šiai knygai pajutau tokį artumą ir buvo taip lengva į ją įsijausti. Kalbant apie knygos pabaigą, tai ji manęs nė kiek nenuvylė, ką esu girdėjusi iš kitų. Atrodo, skaitydama knygą būtent tokios pabaigos ir tikėjausi. Atvira kūrinio pabaiga man suteikė galimybe pačiai pasirinkti ar aš noriu Medos ir Nikitos istorijas užbaigti su laiminga ever after pabaiga, ar taip, kaip, manau, nutiktu releame pasaulyje. Bet, aišku, tikrai ne visos istorijos turi būti pabaigtos, kitoms atvira pabaiga suteikia tam tikros emocijos. Su šia knyga taip ir buvo - pabaiga tokia, kokia ir turėjo būti, kad knyga iki galo sužavėtų ir paliktų žymę mintyse. Pajutau labai artimą ryšį tiek su šia knyga, tiek su jos veikėjais - ne tik pagrindiniais, bet ir antraeiliais. Taip pat labai norių padėkoti autorei už tokį nuoširdumą ir drąsa, taip atvirai rašyti. Tai žavi!
Aš tikriausiai viena paskutiniųjų skaitančių šią Patricijos knygą. Na ką galiu apie knygą pasakyti – man patiko. Lengvas turinys, neįpareigojantis pasakojimas ir istorija tokia artima tam kas vyksta gyvenimuose. Mane labai sužavėjo knygos vizualizacija – puikiai parinkta. Knyga tiesiog „sprogo“ per du vakarus, skaičiau skaičiau ir žiūriu jau pabaiga. Galbūt kiek kitokios pabaigos tikėjausi, bet man ši patiko labiau ... tokia neužbaigta ir leidžia skaitytojui pačiam pasirinkti kaip vis dėlto istorija tęsėsi po knygos. Knyga parašyta tikrai gana drąsiai, jei taip galima sakyti, ir labai tvirtai. Žinant ko iš knygos norima ir kokį grįžtamąjį ryšį ji turi palikti skaitytojui. Knygos istorija manęs asmeniškai nepalietė, tačiau knygoje aprašoma situacija tikrai matyta ir girdėta paauglystėje kitose šeimose ir kituose drauguose. Didžiausi pagyrimai autorei už knygą, jei pirma tokia knyga, kas laukia toliau? ❤️
Perskaičius belieka tikėtis ir prašyti, kad autorė istoriją pratęstų tęsinyje. Labai smalsu, prisirišau prie Medos, o ypač prie Nikitos. Net prie Nomedos prisirišau:) Daug labai įdomių veikėjų net jei nelabai patrauklių.
Paveikus romanas. Pirma galvojau, kad tik humoristine tralialiuska, bet kuo toliau skaiciau, tuo daugiau minciu kele. O tada jau ir pradzia nebe tokia juokinga atrode. Apskritai pasirode, kad uz humoro slepiasi labai daug gelmes ir prasmes.
Knygą suvalgiau kaip gardžiausią pyragaitį. Du dalykai, kurie mane absoliučiai pavergė. Pirmas - labai gyvi ir LABAI juokingi dialogai (net jei vietom liūdnai juokingi), net baltas pavydas ėmė dėl tokio sąmojo, tokių taiklių ir pažįstamų lietuviams įžvalgų, kultūrinių nuorodų. Buvo tiek juokinga vietom, kad net skaičiau jas vyrui, taip norėjosi parodyti, kokie ten perliukai, kai kuriuos vis prisimenu panašiose situacijose ir nusišypsau. Ir antras dalykas - istorijos skausmingumas, toks tikras, aštriais, iki kraujo įrėžiančiais kampais, toks gero nežadantis, bet dalinai paslėptas po tuo šmaikštumu, kaip šešėlis kabantis virš rodos apgaulingai spalvoto, ryškaus knygos viršelio, į kurį žvilgtelėjus vis atrodo, kad skaitysi tiesiog romantinę istoriją. Bet knygoje paliestos temos nustebino, tokio krūvio vietom nesitikėjau. Knygos pabaiga man pasirodė labai teisinga - nenorėdama neskaičiusiems gadinti malonumo jos neįvardysiu, bet skaitydama paskutinius puslapius pritariamai linksėjau, o galvoje skambėjo tiek savyje talpinantis žodis “gyvenimas”. Jei norisi įžvalgaus ir įdomaus, sunkaus savo temomis, bet lengvo savo stiliumi romano - šis bus puikus pasirinkimas.
Skaitėm knygų klube. Seniai tiek diskusijų neturėjom. Užjaučiu autorę, jei čia jos gyvenimo patirtys sudėtos į knygą.
Labai patiko! Nesaldziai, gyvenimiskai, skaudziai. Super patiko Nikitos personazas, daugelyje vietu stabdziau save ir vis pergalvodavau jo zodzius. Kiek daug tiesos jis pasake ir atkreipe demesi i stereotipinius dalykus.
nustebino, kad tokia stipri
GAL KAS ZINO AR BUS TESINYS ??
Labai išskirtinė knyga. Pati istorija, veikėjai, pabaiga. Daug skaitant ieškau unikalumo, tai ši knyga kaip tik tai ko tikėjausi❤️
Amžina romantikės širdis visada ieško tų mielų vietelių, tos tikros aistros ir romantiškos kibirkštėlės, sudrebinsiančios visą veikėjų pasaulį. Bet ši knyga neveltui yra (ne)meilės romanas ir realybė ne visada būna tik tie saldūs vaisiai. Tikrai tokių įvykių posūkių nesitikėjau ir visada likdavau nustebinta. Ši istorija buvo skaudi, gili, ir emociškai klampi net, taip pat ir nostalgiška vieniems ar kitiems momentams. Taip ir nunešė į prisiminimus iš jaunystės (kad ir Antonio Banderas!) Humoras toks subtilus, vietomis sarkastiškas, bet kažkaip suprasdavau ir šypteldavau. Visi skauduliai ir nemeilė buvo paanalizuota ir kažkaip ir pikta buvo ant visų skaudinusių svetimkūnių, ir be proto skaudu bei gaila už tą neteisybę! Veikėjai turėjo labai aiškias savo spalvas, charakterį ir pasaulėžiūrą, ji pamažu kai kuriems kito, o kitiems tik dar labiau sustiprėjo. Įvertinau ją 4⭐️, dėl tos paskutinės dvejojau, nes buvo vietų, kurios man liko neaiškios. Knygai baigiantis aš taip su nekantrumu laukiau epinės atomazgos, o likau šiek tiek pasimetus ir su milijonu klausimų! Iš vienos pusės tikrai intriga gerai užsukta, bet kai žinai, jog nebėra kur toliau išsiaiškinti, taip ir lieka tik mano apmąstymuose. Kai kurie iš veikėjų pasirodė tokie šalutiniai, kad net nesupratau kaip jie čia sugebėjo būt svarbūs ir taip greitai dingt. Kas labiausiai pabaigoj vidinę diskusiją užvirė, tai ką vienas iš pagrindinių veikėjų išties gavo? Kokia nauda viso to buvo jam? Ką laimėjo? Bet po diskusijos su pačia autore viskas ir paaiškėjo, ir liko toks pasvarstymų ir atviro klausimo reikalas, kad kiekvienas skaitytojas šią knygą matys savaip.
Patiko labai
Patiko nenuvalkioti, ne jautriems skirti bairiai, apskritai toks įdomus, ne per švelnus bet kažkaip ir jautrias stygas paliečiantis turinys.
Knyga tikrai verta namų bibliotekos! Įtraukianti, linksma, tačiau visiskai ne tuščia istorija, kurią tikrai verta paskaityt ir net ne vieną kartą, kekvieną kart pasiimant iš istorijos vis kažką naujo. Tai istorija kuri gali įgnybt skaudžiai ir tuo pačiu paglostyt. Puikus debiutas!
Sukurti faini veikėjai, artima ir įdomu skaityti, nes knygos puslapiuose galima kartu pavaikščioti po pažįstamas Kauno vietas. Labai šaunu, kad lietuviai pradeda išdrįsti rašyti paprastus ir ne „mandrus“ meilės romanus. Iki šiol susidaręs įspūdis, jog jauni autoriai kuria tik „rimtą“ literatūrą ir savo metaforom bei kultūrinėm nuorodom būtinai turi pretenduoti disertacijos rašymui. O čia – lengvai skaitomas, paprastas romanas, bet kartu ir įtraukiantis, paliečiantis gilesnes temas. Manau, ne vienas 30-metis čia atpažins save, savo vaikystę, jaunystę ir socialines, santykių problemas. Tiesa, romanas tikrai meilės (nors ir žaidžiama su „(ne)meilės“ pavadinime). Tai nors iš literatūrinės pusės autorės debiutą vertinu teigiamai, iš asmeninės (skonio) perspektyvos vertinu neigiamai (😅) ir su nekantrumu laukiu pasirodančių stiprių lietuviškų detektyvų.
Tas atvejis, kai knygos tiesiog negali paleisti iš rankų, o baigus skaityti, ji nepaleidžia tavęs. Tai tarsi gražiam popierėlyje įvyniotas saldainis su kartoku įdaru, kuris jausis dar ilgai. Tikriausiai ragavot tokių vaikystėje... Jei ne – esat labai laimingas/-a, ir ši knyga (greičiausiai) ne jums. Romano tekstas kandus, veikėjai stipriai užšaržuoti, iliuzijų, kad galimas variantas „ilgai ir laimingai“ nepaliekama. Bet kas tas „ilgai ir laimingai“, a?
Tiesą sakant, pasiėmiau skaityti, nes viena pažįstama perskaitė šitą knygą ir žiauruminiškai ja piktinosi :D Tai perskaičiau ir supratau kodėl - gi čia apie ją :D Patiko kad romane daug kultūros, visokių juokelių ir apie dabartį ir praeitį. Stipriai ir įtaigiai aprašyti žmonės, jų pasirinkimai.
Tokia gyva, tikra ir įtraukianti🤍 Ir juokiausi, ir pykau ir beveik ašarą braukiau. Įtraukė taip, kad per dieną perskaičiau. Labai lauksiu kitų autorės knygų.
Rekomenduoju! Nors kai knygą pirkau galvojau, kad bus visai kitokia jos istorijos kryptis! Tačiau, buvo visai kitokia ir tikrai įtraukė. Svarbu paminėti knyga skaitosi lengvai, bet tekstas turi daug vertės :)
Labai įtraukianti knyga, kuri labai patiko. Tikiuosi bus tęsinys!
Puikus Patricijos debiutas! Skaičiau ir sugebėjau susigyventi su istorija. Knyga gal ir nėra pati stipriausia, bet pamąstymui minčių tikrai daug. Jei knyga palieka kažką galvoje, vadinasi, tikrai neprisvilęs blynas!
Patiko, sujaudino Realistiska
"Svetimkūniai" vasario mėnesį buvo bene labiausiai bookstagramo platybėse šmėžuojanti knyga. Ir labai gerai, kad ji neprasprūdo pro akis. Joje yra gylio, nuoširdaus humoro, įdomių charakterių. Viską vienija puikus, sklandus rašymo stilius. Istorija įtraukianti, aktuali. Joje nagrinėjami tėvų ir vaikų santykiai, seseriškas bei broliškas tarpusavio ryšys. Puikiai atskleistas narciziškos motinos charakteris, kompleksuose užaugusios, nuolat kritikuojamos dukros likimas, minkšto, mylinčio tėvo vaidmuo ir ekscentriško meilužio svajonės. Atrodo, tiek skirtingų žmonių su savo vertybėmis, siekiais ir svajonėmis. Bet juos visus jungia buvimas visuomenės pakraščiuose (buvimas svetimkūniais), vieni išpopinti ir turtingi, kiti - vos galą su galu suduriantys, smurtu alsuojančioje aplinkoje užaugę vaikai. Man patiko toks knygos daugialypiškumas. Visuose jos sluoksniuose slepiasi ne tik romanas, bet ir psichologinės įžvalgos, šiuolaikinės pop kultūros ideologija. Smagiai lipo ir šio laikmečio bajeriukai. Humoro labai daug, tik ar jis aktualus vyresnės kartos skaitytojams? Knygoje buvo vietų, kurios stipriai sujaudino. Labiausiai man įstrigusi vieta buvo ta, kur Meda kalbasi su Nomeda apie savo santykius. Ir Meda išdrįsta pakovoti už save bei garsiai išsakyti, kad netgi jos vardas yra tik tobulosios sesers vardo liekana. Vienintelis dalykas, kuris mane trikdė, tai knygos pabaiga. Asmeniškai man labiau patinka, kai pabaigoje pateikiami visi atsakymai, o čia viskas baigiasi klausimu, bet... Taip paliekama intriga ir galimybė įjungti savo vaizduotę ir sugalvoti knygos pabaigą pačiam. Na, gal ne pabaigą, o tolimesnę atomazgą. Reziumuojant, kūrinys lengvas, bet ne lėkštas. Miela Patricija, sveikinu su tokiu puikiu debiutu! Rekomenduoju skaityti tiems, kuriuos žavi šeimos santykių nagrinėjimas.
Ne tik įdomi, bet ir juokinga. Nustebino ne kartą ir patiko, kad ne per saldi.
Įtraukė, maloniai nustebino rašymo sklandumas ir drąsa naudoti realius keiksmažodžius vietoje "po perkūnėliais". Lauksiu kitų kūrinių 😊
Paliko didelį įspūdį. Autorės nepažįstu, bet jei ši knyga asmeniška, kaip pasirodė iš padėkos, tai belieka užjausti ir tikėtis, kad sugebėjo nuo tokių žmonių pabėgti. O pabaiga tokia, kad neįsivaizduoju, kaip galėtų būti kitokia.
Per pirmą dieną perskaičiau pusę knygos nes negalėjau atsitraukti 🤍 Per kitą dieną ir pabaigiau ją 🤭 Daug kas rašė kad pabaiga knygos neaiški taip ir nesuprato kaip ten baigėsi.. Aš ją supratau taip kaip aš ją suprantu, ir man jokių kabliukų net nekilo 👏🏼 Meda ir Nikita abu savotiškais charakteriais, man jie abu buvo nesuderinami, bet manau knyga ir nebuvo apie tai. Medos mama.. brr.. Tai mano jau antra knyga iš eilės kurią skaitau ir vis tai mama kažkokia tokia, tai tėvas.. Protu nesuvokiama kaip tėvai tokie gali būti, o ypač mama, ypač šita Medos mama.. Skaičiau ir atrodė nekenčiau šios knygos veikėjos 😳 Bet puikiai suprantu kad realybeje manau daug tokių mamų, tėvų ir tai labai liūdna 😕 Na o Patricija šaunuolė! Puikus debiutas! 🩷 Labai patiko jos tiesmukiškumas, kaip valdo žodį knygoje, humoro jausmas 👏🏼 Neperspaudžiu, kai kuriose vietose balsu juokiaus, gal ne juokiaus net, o žvengiau 😅 Ir visos tos skaudžios žinutės knygoje buvo puikiai perteiktos. Žodžiu knyga labai patiko! 🤍
4.5 bet tebūnie suapvalinant. Vien dėl netikėtos pabaigos verta skaityti.
Isimintina :)
Gana rimta knyga, nors ir ne tokios tikėjaus. Nepatiks tiems, kurie tikisi, kad viskas bus jiems pasakyta, paaiškinta, paduota ir sukramtyta, kaip kad būna kokiuose meilės romaniukuose. Bet palieka daug peno apmastymams, bent jau man tikrai paliko... Džiaugiuosi kad nusipirkau mugėje nors ir nežinojau ko tikėtis.
Kiek pritrūko pabaigos, norėjosi daugiau! Bet šiaip labai artima knyga apie traumas, kaip jos veikia mus, mūsų pasirinkimus ir kaip mus žeidžia artimiausieji, iš kurių tikėtumėmės meilės ir palaikymo. Džiugu, kad be baimės kalbama jautriomis temomis. Rekomenduoju visiems, kuriuos bent kartą buvo įskaudinę artimi žmonės ir norite pajusti, kad neesate vieni.
Knyga parode kad autores ne tik malonu klausytis bet ir jos teksta skaityti. Knyga isreklamuota bet supratau kad ne be priezasties tie geri ivertinimai
Seniai taip mėgavausi knyga! Bandžiau lėčiau skaityti, bet nepavyko, pabaigus norėjau atskaityti ir vėl pradėti iš naujo. Patricija taip skaniai valdo žodį, o gebėjimas išlaikyti intrigą iki galo maloniai nustebino! Humoro balsas - 10 balų. Esu tikra, kad visi savo gyvenime esame sutikę Medą, Nikitą, Moniką ar Nomedą, skaitant atpažinau save ir savo draugus. Sakyčiau puiki knyga apie mūsų kartos žmones, pasirinkimus ir gyvenimo vingrybes.
Ką tik baigiau skaityti “Svetimkūnius”💕 Knyga paliko daug minčių viduje, ne kartą skaitant atradau save (kas visada yra gerai), o didžiausia mintis - gaila, kad jau perskaičiau! Ačiū už kūrybą!
Įtraukė nuo pirmo puslapio ir nors prasidėjo lengvai ir smagiai, vėliau nesitikėjau tokių psichologinių aspektų ir posūkių. Kur kas solidesnė knyga, nei gali pasirodyti.
Jeigu Patricija rašytojos karjerą pradeda šitaip, tai nekantrauju pamatyti kas bus toliau. :) Knyga įtraukianti ir aktuali šiam laikotarpiui. O kai ir skaitovas gali susitapatinti su knygos turiniu juk dar įdomiau.
Labai tikroviška, jautri (ne)meilės istorija. Skaitydama vis klausiau savęs, ar tikrai čia ne pačios autorės istorija? Tikiu, ne vienas atpažins save ar šeimos narius. Patiko pabaiga, privertusi susimąstyti. Puikus autorės rašymo stilius ir humoro jausmas.
Esu skeptiškas visokių instagrameryčių knygoms. Bet šita stipri.
Isgirdau apie knyga per radija ir susidomejau. Nera tai ka iprastai renkuosi skaityti, bet perskaiciau su isitraukimu. Veikejai tikroviski, kaip ir dialogai. Subtiliai ipinta nemazai aktualiu temu. Isejau is komforto zonos kaip sakoma.
Nuostabi bei labai įtraukianti istorija. Be galo smagu skaityti savo kartos rašytojos kūrinį, kai visos problemos, patyrimai, situacijos, santykiai yra iki skausmo pažystami. Puikus debiutas.
Aktuali, svarbi knyga. Paliečianti itin gajas temas, toksiškus vaikų ir tėvų santykius, pasekmes. Kupina gyvumo, humoro, savęs ieškojimų. Labai patiko. Nesitiki, kad tai debiutas! Su nekantrumu lauksiu kitų autorės knygų.
Man patiko. Moderni, ne per ilga, neleidzianti nuobodziauti knyga. Tarsi atrode, kad pabaiga galetu buti kitokia, bet ilgiau pagalvojus supratau kad tokia tinka geriausiai.
Neturejau kazkokiu lukesciu bet buvau maloniai nustebinta. Netiketa tokia knyga skaityti is lietuviu autores.
Šmaikštūs realaus gyvenimo patyrimai su sielos kirminais ir bičių aviliais galvoje. Apie nepatogius žmones, netobulą realybę ir apie visus tuos kuriems skauda ne tik galvą, bet ir širdį. Apie mokymasi pradėti gerbti save. Apie individualumą, baimes ir drąsą. Apie prisitaikymą ir neišvengiamus pokyčius. Puslapiai sutirpo labai greitai:) skyrius po skyriaus traukė kaip koks geras serialas☺️ Kas toliau?
Viena tų knygų, kurias skaitys suaugę vaikai, bet turėtų skaityti jų tėvai. Vietomis privertė susimąstyti ir kaip aš pati auginsiu savo vaikus.
Tobulai suderintas lengvas šmaikštus stilius su skaudžių temų nagrinėjimu. Šiuolaikiška, gyva, lengvai ir smagiai skaitoma, pilna "mūsiško" humoro, bet tuo pačiu širdį bei protą daužanti istorija. Labai patiko!
Perskaičiau ir pasijaučiau, lyg autorę pažinočiau: tos pačios gatvės, mokyklos, miestas, net pažįstami žmonės atrodo tie patys. Labai unikali, bet tarsi į širdį kalbanti, artima knyga.
Nežinojau,ko tikėtis! Knyga jautri,kandi, skaudi. Ir nerimavau, ir pykau, bet ir nepamenu,kada paskutinį kartą tiek balsu juokiausi skaitydama knygą! Ačiū! Svetimkūniai keliauja užimti garbingos vietos knygų lentynoje!! ❤️
Labai patiko! Moderni ir lengvai skaitoma. Liečiama sunki tema, bet su Nikitos humoru viskas labai greitai susiskaitė. Taip ir norisi duoti mamai paskaityti. Gal tik pabaigos norėjosi stipresnės.
Stipri, netikėtai gili knyga.
Pradėdama skaityti šią istoriją tikrai nelabai numaniau ko galiu tikėtis iš šios knygos. Bet pradėjusi skaityti supratau, jog lengva bei pūkuota istorija čia nekvepia nei iš tolo. Pilna skaudulių, artimiausių žmonių susvetimėjimo bei vidinių demonų. Nors neišgyvenau to ką patyrė Meda bei Nikita, bet manau, jog bent maža dalele juos supratau. Tikiu, jog nors vienoje aprašomoje situacijoje ir jūs galėtumėt linktelėti galva pritardamas, jog teko susidurti su tuo ir Jums. Tuo pačiu ir džiugu ir šiek tiek liūdna. Negalėjau nesižavėti personažais, o ypač Nikita. Dėl to ką jam teko išgyventi, tai jį suformavo tokia asmenybe, koks jis buvo. Ir kaip man patiko dialogai! Tokie gyvenimiški bei tikrai puikiai "sukalti". Ir juos dažnu atveju vainikavo kandus, bet išties puikus humoras. Tikrai buvo galima pajusti kiek daug autorės širdies įdėta į šią knygą. Nors trupinėlį pažinodami Patriciją, tą pajusite ir Jūs. Net neatrodo, jog tai būtų debiutinis romanas. Tikrai organiškas bei labai pagaulus kūrinys. Pirmyn, Patricija! Tu esi šaunuolė 💕
Faina, moderni istorija. Net žinau, kam rekomenduosiu paskaityti. Nors tikriausiai nemažai kam praverstų, ypač tėvam.
Labai džiaugiuosi šiuo debiutu! Super lengvai suryjama, stipriai įtraukianti, profesionaliai nemažai skaudulių santykiuose su kitais ir savimi pagnaibanti knyga. Tik pabaiga kažkaip lyg pakabino mane ore, lyg tikėjausi ko nors stipresnio, grynesnio, bet bendrai įspūdis labai geras.
Nustebau perskaičiusi, kad tai yra autorės debiutas. Nustebino psichologiniai romano aspektai.
Unikalus ir šviežias lietuviškas balsas. Patiko.
Sveikinimai Patricijai su debiutine knyga. Suskaičiau šią istoriją labai greitai. Pati istorija įtraukė į veikėjų tarpusavio santykių vystymąsi. Tai tikra istorija iš tikro gyvenimo, nes tokių gyvenime yra daug. Ačiū, Patricija! ir sėkmės tau <3
Neįprastas (ne)meilės romanas, kuris apima ne vieną ir ne dvi svarbias temas, gyvenimiškai, labai tikroviškai, kartais pašiepiančiai atskleidžia skaudulius, su kuriais visi mes esame susidūrę arba vis dar susiduriame. Kuo daugiau tokių knygų, PATRICIJA, NENUSTOK KURTI!!! „Svetimkūniai“ įsisuka širdį it viesulas ir supurto širdį taip, kad net tenka sustoti atsikvėpti. Labai tikra, nuoširdu, grubu, reikalinga. Humoras on point, skoningai ir ten, kur reikia. Trumpai tariant, visi turi perskaityti šią knygą. Jei kas leistų, įtraukčiau ir į privalomos literatūros sąrašą.
Puiki! Originali tiek savo stiliumi, tiek siužetu. Labai artima ir sava, su humoru kapstanti daug skaudžių temų.
Ta dviprasmiška pabaiga pakylėjo istoriją į dar kitą literatūrinį lygį. Patinka, kai autorius suteikia peno mintims ir skaitytojui nėra viskas sukramtyta ir paaiškinta. Aptariau vėliau su drauge ir abi supratom skirtingai ir pagal savus lūkesčius. Viena tų knygų, kur turbūt ir knygų klubuose labai gerai tiktų.
Šimtai klausimų, emocijų, pamąstymų, palyginimų ir pasvarstymų gimė mano galvoje skaitant "Svetimkūnius" ❤️ Atsivertusi knygą neįsivaizdavau kas manęs laukia, tad puslapis po puslapio gimė nuostaba, juokas, liūdesys, vėliau užgimė taip laukta viltis, kurią pakeitė sumaištis ir pyktis, kol galiausiai įvyko sprogimas. Absoliučiai visa įmanoma jausmų amplitudė manyje sujudėjo. Painiai aš čia apie knygą? 🤭 Nuoširdžiai - nenoriu nieko išduoti, kas parašyta knygoje, nes viską, nuo pirmo iki paskutinio puslapio, verta perskaityti patiems ❤️ Taip jausmingai, bet ne slogiai, aprašyti gyvenime mus supančius ir griuždančius skaudulius - tikras menas. Labai labai rekomenduoju tiems, kas ieško tikro, gyvo kūrinio. Pirmą kartą galiu drąsiai teigti, kad debiutinė knyga man "nunešė stogą", labai stipru, labai tikra ir labai svarbu apie tai kalbėti.
Šeip per knygas ar filmus neverkiu bet čia jau mane pramušė. Labai jautriai susiskaitė.
Lietuviai daug rašo vaikams, paaugliams, brandžiam skaitytojui irgi yra iš ko rinktis, bet šis romanas užpildo apytuštę nišą, kurioje jauni, neverstiniai autoriai kalbėtų jaunai (25-30 m) bendraamžių auditorijai. Techniškai jau suaugę, bet dar neradę nei savęs, nei savo vietos, dar neatsiplėšę nuo šeimos, iš kurios atėjo ir dar nesukūrę savosios, dar nepakėlę visų suaugusių gyvenimų sprendimų ir atsakomybių naštos, bet jau pradedantys jausti jų svorį. Romanas jiems ir apie juos, kalbantis autentiška gyva kalba, vietomis linksmas, vietomis kandus, ironiškas, vietomis liūdnas ar net tragiškas. Visai kaip gyvenimas. Stiprus debiutas, lauksim daugiau.
Stipri, žemiška knyga. Labai tikra ir dialogai – labai realistiški, pakiečiantys. Puikus romanas!
Sutinku su anksčiau parašytu komentaru, nesunku turėti gerą reitingą, kai vertintojos draugės, pirmos gavusios atspausdintą knygą. Tai, kad knygos leidimui buvo panaudotas bet koks medžių kiekis, galima traktuoti kaip ekologinę tragediją. Akivaizdus self insert, lyg būtų parašius trylikmetė
Stipri, paveiki knyga. Geriau, nei tikejausi.
Knyga, su kuria kalbėsitės ir kuri Jums pasakos istoriją apie vietą po saule, kur žydi narcizų pievelė. Turbūt tie, kas užaugo niekaip neužsitarnaudami mamos meilės skaitys į knygą įsikibę pabalusiais krumpliais, o tie, kam pasisekė labiau ras progą išgirsti apie kitokius pasaulius. Rekomenduoju, nes P. Tilvikaitė panašu įeis į mylimų rašytojų gretas, tad perskaitę debiutinį jos romaną galėsite pasidžiaugt, kad žinojot ją nuo pradžių pradžios.
Skaičiau ir galvojau: jei čia debiutinis autorės romanas, tai kokie bus kiti? Puikus, įtaigus, tiesiog "laiku ir vietoj" debiutas. Kaip jautriai, su tiek daug žmogiškos empatijos gvildenami herojų vidiniai pasauliai, kiek dėmesio mažoms detalėms, o romano kalba - lengva, moderni, suprantama - malonumas skaityti taip natūraliai sudėliotą lietuvišką tekstą. Neabejoju, kad knygą skaitysiantys atpažins joje save, savo artimuosius, draugus, santykius, jausmus, tą lietuvišką svarbių dalykų nutylėjimą, laikymą savy, kuris, dažnai, sugrįžta bumerangu...
Nuostabi, skaudi, gili ir priverčianti susimąstyti knyga, į paviršių ištraukianti tai, ką dažnai laikome užspaudę savyje, o pabaiga 💣💣💣💣🩷
Knyga, kurios neįsileisti į širdį tikriausiai neįmanoma... Be galo gyva ir kalbanti aktualiomis temomis. Ir net jei patys tų skaudulių savo gyvenime nepatyrėte, tikrai knygoje atpažinsite kažką iš savo aplinkos, kas juos praėjo.
Buvo wow. Patiko humoras, puikiai “prilipo” visi bajeriai, ištisai kikenau skaitydama. Puikiai parinkta tema. Nesuvyniota į rožinius pūkelius. Nuostabus debiutinis romanas, kurį perskaičiau akimirksniu!
Tai ne knyga, o reiškinys. Kur ironiją keičia skaudžios temos, kur paliečiama tiek daug to, kas nepatogu. Savivertė, santykis su tėvais, meilė, šeima, nėštumas - be jokių utiutiu. O kur dar gimto Kauno gatvės... Labai patiko ir rekomenduoju kiekvienam kad nėra 30 ir jau per 30.
Kadangi priklausau Lauros tėvų kartai, man labai įdomi buvo vaikų ir tėvų santykių tema. Ji šioje knygoje labai skaudi. Pažindavau save, pykau, stebėjausi. Tai dar kartą įrodė, kad kupiname pokyčių pasaulyje reikia klausyti ir įsiklausyti, domėtis ir mokytis. Net jei esi brandaus amžiaus. Gal nevisada pagaudavau veikėjų slengą, rekomenduosiu knygą bendraamžiams, kad šiandien pažvelgtų į save iš šalies.
Istorija įtraukianti, kupina sarkazmo ir šiuolaikiškumo, išryškinanti jauno žmogaus vidines problemas, kurios ne visada suvokiamos senesnio kirpimo žmonių. Apie neužtikrintumą ir galimybę rinktis. Romanas nėra saldus, tačiau su stipriu jausmu. Išgyvenau kiekvieną puslapį. Ačiū. ❤️
Patiko. Knyga įtraukianti ir lengvai skaitoma, juokinga ir tuo pačiu skaudi ir vietomis net sukelianti pykti, verčianti susimąsti. Puikus debiutas ir jau laukiu kitos knygos😊❤️
Norėjau rašyti PATIKO, bet supratau, kad geresnis žodis būtų PALIETĖ.
Humoras ne visada pasirodė mano skonio ir kai kurių "bajerių" likau nesupratusi, bet tikriausiai su autore jau ir mūsų amžius prasilenkia; Visdėlto turiu pagirti už ryškų narcizo portretą. Tik perskaičiusi pastebėjau ir užuominą ant viršelio. Seserų pykčio ir motinos skyriai buvo tokie, kad net truputi pamiršau kvėpuoti; ateičiai rekomenduočiau mažiau tik tam tikriems žmonėms suprantamų juokelių.
Čia gal visos draugės gerus komentarus palieka? Visiškai nebrandi knyga.
Gyva ir kinematografiška dviejų labai skirtingų žmonių istorija. Šmaikščiai, protingai, atvirai ir nuoširdžiai parašyta. Aprašomos svarbios ir aktualios temos apie santykius su savimi ir aplinkiniais, apie meilę ir nemeilę, tai privers pagalvoti ir apie save, bei apdovanos visa puokšte emocijų, nuo juoko iki ašarų.👌😊
Daugelis šią knygą gali apeiti dėl to, kad autorė lietuvė. Pas mus kažkodėl dar gajus mitas, kad lietuviai nei knygų gerų nerašo, nei filmų kuria. Bet nedarykite taip, nelikite abejingi šiai knygai. Ji yra BŪTINA visiems 30+ asmenims, nes joje kiekvienas ras dalį savo gyvenimo. Knyga parašyta linksmai, dialogai gyvi, tikroviški, bet istorija yra jautri, daug skaudulių atskleidžianti ir net pamokanti. Tikrai labai gera knyga! Laukiu tolimesnių autorės knygų, nes debiutas buvo WOW.
Man patiko. Galiu drąsiai rekomenduoti. Nelietuviškai lietuviška.
Žiauriai stiprus debiutas!! Nuo pirmo iki paskutinio sakinio įtraukianti, gyvenimiška, jautri, tačiau kupina ir skoningo humoro istorija, įtikinantys, spalvingi veikėjai ir jų santykiai, bei tikriausiai daugeliui mūsų aktualios temos. Lauksiu daugiau autorės knygų :)
Gera knyga, nesigailiu perskaiciusi. Idomus veikejai, siuzetas itraukia, buvo ir smaiksciu, ir gana jautriu vietu. Manau, gana tiksliai aprasomi siuolaikinio zmogaus sunkumai.
Tikrai patiko, nesitikėjau, kad autorės debiutas bus toks stiprus. Knygoje paliečiama daug svarbių temų, patiko, kaip kalbama apie motinystę, kad ji parodoma ne tik išaukštinta ir kone šventa, bet ir klampi, tamsi, kartais nepatogi. Įdomu buvo sekti ir pagrindinių veikėjų santykių trajektorija, patiko pabaiga, kuri, manau, labai realistiška. Veikėjų portretai gyvi, humoras man pasirodė artimas, tikriausiai todėl, kad su autore esame iš tos pačios kartos. Linkiu sėkmės tolimesnėj kūryboj!
Gavau daugiau, nei tikėjausi. Maniau, bus labiau meilės romanas, bet iš tiesų pagavau save vis galvojančią apie tai, kaip buvau auginta, apie dalykus, kuriuos ir pati sprendžiu terapijoje. Cool, kad pagaliau išlipame iš Bridžitos Džouns tipo romanų, kur tik dietos ir savęs alinimas, kur viskas tik apie meilę ir būtinai tik apie antrą pusę. O įdomiausia pasirodė tai kad labai moderniai autorė rašo apie šeimos temą ir visi veikėjai svaip netobuli bet įdomūs ir pažįstami, artimi. Romanas trumpas bet pasirodė labai įvairus ir stebinantis.
You lost me at "lygių teisių aktyvistė"
Ne kiekviena knyga įtraukia taip, jog jos nebaigus nepavyksta nueiti miegoti. Parašyta įtraukiančiai ir priverčiančiai giliai susimąstyti apie ryšį su savimi ir aplinkiniais, su maloniu humoro prieskoniu bei skoningai paminėtomis gen Y kartai labai relatable ir refreshing nuorodomis.
Buvo labai geras laikas su knyga. Labai smagiai susiskaitė. Pagrindiniai veikėjai man patiko, derėjo jie tarpusavyje. Rekomenduoju ❤️
Atsivertusi šią knygą negalėjau padėti jos į šalį, kol neperskaičiau visos. Autorė gražiai valdo žodį, gera skaityti sklandų, įdomų tekstą. Istorija ir prajuokino, ir privertė susimąstyti, o kiek tokių knygos veikėjų vaikšto šalia. O gal mes patys nešiojamės savyje dalelę jų. Rekomenduoju visiems, kurie nori įsimintino, kokybiško romano.
Pritarciau komentarams, kad idomiai praleidau laika. Bet buvau susidariusi ispudi, kad bus labiau humoristinis romantinis romanas bet is tiesu buvo nemazai temu kurios ir liudnos ir sakyciau nejaukios; nemalonios. Tai gavau gal ne visiskai tai ka tikejausi ta prasme. Tai jei ieskot labai lengvutes knygos is virselio neapsigaukit. Bet siaip vietomis sukrete.
Seku autore socialinėj medijoj (instagrame) jau ilgą laiką, patinka kaip žmogus, turi gerą iškalbą, protinga. Neslėpsiu knygą pirkau tik iš smalsumo, nelabai skaitau tokiu, o bet tačiau....nesitikėjau kad jauna moteris kurios postus like'inu gali taip stipriai šauti!!!!! visiškai ikoniška įtraukė nu pirmų psl iki pat paskutinio sakinio!!! taip ir toliau Patricija tikiuosi skaitai atsiliepimus laukiame daugiau tokių knygų 👍🏻👍🏻👍🏻
sakyciau kad neblogai kaip pirmai knygai. prisijuokiau, ypac patiko Nikita kaip charakteris, Meda ganetinai erzino bet gal taip ir turejo buti. labaj stipri pabaiga ir tikrai nesitikejau mane sakyciau nustebino. ar patiktu senam zmogui tai labaj abejoju bet as skaniai suskaiciau
Dar neskaičius turėjau nuojautą, kad bus širdžiai artima knyga. Ir nuojauta neapgavo!! Romane radau labai daug savęs, jaučiaus pati dalyvaujanti visame veiksme, nes pagrindiniai veikėjai - mano amžiaus, į mane panašūs žmonės, o veiksmas vyksta mano mieste, bene kasdien vaikščiojamose gatvėse.. Nuostabus debiutas, bravo autorei. Man asmeniškai labai trūko tokių lietuviškų knygų!
Ačiū už prasmingai praleistą savaitgalį. Net nežinau, kuriame veikėjuje manęs daugiau. Tikriausiai tuo jie ir ypatingi, kad savęs ir savo ydų galima rasti juose visuose. Patiko tai, kad motinystė nėra sudievinama kad suprantama, jog visko būna ir visaip būna, kad gali visi mylėti, o kai vienas artimiausias žmogus - MAMA - nemyli, tai viskas ir sugriūna. Patiko tai kad yra psichiatrijos seansų skyriai ir jie tarsi logikos, ramybės balsas. Patiko kaip pagrindinė veikėja bando pabėgti nuo to, kokia buvo mokyta būti ir kokį pavyzdį matė bet vis tiek nėra paprasta. Prisijuokiau ir teko net ašara nubraukti tai sakyčiau kad pažintis su veikėjais labai vykusi.
Pasirodė visiškai nebrandi knyga. Labai daug lėkšto humoro, viskas balansuojama aukščiausiomis natomis. Veikėjams trūko žemiškumo ir paprastumo. Autorei neverta dairytis į kitų rašomus pigius humoristinius kūrinius, esate už jas visa galva aukštesnė, kam sekti kitų taku? Kurkite savo originalesnį turinį, kuriame ironija nebūtų vienintelė emocija. Rekomenduočiau nebent studentėms, kurioms dar vėjas galvose. Man tapo nusivylimu.
Perskaiciau per viena diena vos gavusi... Vienas geriausiu paskutiniu metu skaitytu romanu.. O ir virselis kokio grazumo mano knygu lentyna papuos..... Super. Lauksime daugiau autores knygu
As turbut daugeliui veikeju tikciau i mamas jei ne mociutes bet man patiko =) Ne geriausia ka esu skaiciusi bet idomu pasiziureti kuo jaunimas gyvena ir kvepuoja kaip sakoma. Visdelto ivertinimamazinu uz keiskmazodzius na ar reikejo sitaip astriai..?..
DĖMESIO KOMENTARE IŠDUODAMAS SIUŽETAS ! Knyga stilistiškai puikiai parašyta, užkabinta "amžina tema" -meilė. Du nebrandūs žmonės: vienas iš smurto šeimoje besikabinantis į muziką ir tramplinu pakilti išnaudojantis pasitaikiusią "aplinkybę". Kita - puikiai išsimokslinusi, radusi gerą darbą, bet ieškanti draugų/draugo ir kartu besimurkdanti savo "netobuloje" šeimoje kartu su psichologe. Pastarąjai ji yra statistinė paciente, kuriai pritaikoma viena iš jos trijų knygų: prozako karta, atsiprašymas ir rodos man ne viskas gerai. Šeimos nariai hiperbolizuoti- vyrai verslininkai absoliutūs no name'ai be veidų, vienas laiką leidžiantis prie tv ar golfo aikštėj, kitas glostantis vinilines plokšteles su burbonu.. moterys, priklausančios nuo vyrų finansiškai, bet valdingos, nieko nebaigusios ir jokiais talentais neblizgančios namų šeimininkės nuo žmonių viršelio. Ypač Motina. Kurios kaltės iki galo nesupratau: jei ji nemylinti, savimi tik besirūpinanti madam, kur tada tėvo vaidmuo, o tėvo meilė, jos neužteko? O tėvą Meda vynioja aplink pirštą, dėl Nikitos. Kažkaip nesiderina ir Medos-būsimos mamos vaidmuo ir Motinos priešprieša. Nieko apie būsimą kūdikį: ar ji viena jį sugebės mylėti taip, kaip pati buvo nemylėta? Paviršutiniška savianalizė. L kūnas formuojančiuose apatiniuose ir blogas santykis su savimi l, maistu ir savo šeima. Meda nenuoširdi pati sau: gal keistis reikia jai, o ne visai šeimai? Juk Nikitos ji negali pakeisti, jį priima tokį, koks yra, kodėl negali priimti savo šeimos? Lauksiu autorės brandesnio kūrinio.
Gyvas pasakojimas, realistiški veikėjai (kas nepažįsta bent vienos Monikos Norvaišienės ar Nomedos Norvaišaitės-Buntės?), puikus humoras - buvo vietų, kur ne šiaip kikenau, bet žvengiau balsu. Natūralus ir sklandus rašymo stilius, o kur dar Easter eggsai ir visi nostalgiški referencai!💖 Puikiai užkabintos jautrios ir aktualios temos, privertė pagalvoti, kiek pas mane pačią dar įsišaknijusių stereotipų, hipokritiškumo tam tikrais klausimais ar paveldėtų elgesio modelių. Puikus debiutas, lauksiu kitų autorės knygų.
Jei ne kai kurios detalės, tikrai atrodytų, kad skaitau užsienio autoriaus kūrinį. Esu maloniai nustebusi, kad tiek išreklamuota knyga tikrai yra verta dėmesio.
Gyvenimiška, jausmus ir skaudžias bei svarbias kasdienes temas užkabinanti Patricijos debiutinė knyga apie paparastus(bet kartu ir ne) šiuolaikinius žmones.
Ryte gavus atsiverciau paskaityt, bet netycia visa ir perskaiciau :) Labai patiko, siek tiek primine Saly Rooney, prisijuokiau
Įtraukiantis nuo pirmų puslapių. Istorija su netobulais veikėjais, priverčianti susimąstyti bei pasijausti, kad tokie gyvenimai vyksta čia pat, netoli namų. Tikrai rekomenduoju.
Laukiamiausia metų knygą, nekantrauju pagaliau rankose laikyti autorės debiutinį romaną ❤️
Labai graži, tikra, gyvenimiška, skaudi, linksma, liūdna ir paliečianti knyga!