Tikrais įvykiais paremtos istorijos, virtusios pasaulyje populiariais romanais
Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla pristato knygas, kurios parašytos remiantis asmeninėmis autorių ar jų artimų žmonių gyvenimo istorijomis. Vos pasirodžiusios šios knygos užkariavo skaitytojų širdis visame pasaulyje.
Nikolaj Frobenius. Kongo užrašai (iš norvegų k. vertė Alvyda Gaivenienė)
Nikolaj Frobenius – į daugybę užsienio kalbų verčiamas, ne vieną prestižinį apdovanojimą pasaulyje pelnęs populiarus norvegų prozininkas, dramaturgas ir scenaristas, garsėjantis talentu meistriškai pinti praeities ir dabarties įvykius, faktinę medžiagą ir išmonę.
Kino prodiuseris įkalba rašytoją leistis į Kongo Demokratinę Respubliką, į N’dolo kalėjimą – vieną žiauriausių įkalinimo įstaigų pasaulyje. Čia jis susitiks su dviem belaisviais: norvegais, buvusiais kariais, nuteistais mirties bausme už žmogžudystę. Vyriškiai atsiveria tautiečiui, papasakoja, į kokių brutalių įvykių sūkurį jie pateko Kongo džiunglėse, kai jų vairuotojas buvo nušautas. Tik ar rašytojas gali jais tikėti?
„Kongo užrašai“ – tai tikrais įvykiais paremtas romanas apie krizės ištiktą šalį. Bet kartu tai ir įtraukiantis pasakojimas apie tiesos paieškas ir pasitikėjimą. Pagrindiniam kūrinio veikėjui mėginant išnarplioti, kas gi čia vyko iš tiesų, prieš akis jam atsiskleidžia gerokai šiurpesnė realybė, nei buvo galima tikėtis. Ji paliečia ir jo paties gyvenimą, netgi priverčia permąstyti prisiimtą vaidmenį, kurį jis turi atlikti kaip rašytojas šioje miglotoje teritorijoje tarp pramano ir abejotinų tiesų.
Chimamanda Ngozi Adichie. Amerikana (iš anglų k. vertė Marija Bogušytė)
Garsiausia šiuolaikinė Nigerijos rašytoja Chimamanda Ngozi Adichie – kartu ir viena skaitomiausių Afrikos autorių pasaulyje. Rašytojos knygose ypač daug dėmesio skiriama moterims ir jų patirtims. Romanas „Amerikana“, angliškai pasirodęs 2013 m., tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išverstas į daugiau kaip 30 kalbų.
Jauni ir įsimylėję Ifemelu ir Obinzė palieka gimtąją Nigeriją, valdomą kariniu kumščiu, ir išvyksta į Vakarus. Savimi pasitikinti gražuolė Ifemelu atsiduria JAV. Ten, nepaisant jos akademinių laimėjimų, ji pirmąkart gyvenime susiduria su tuo, ką reiškia odos spalva. Ramus, mąslus Obinzė nori prie jos prisijungti, bet Amerika po Rugsėjo 11-osios jo neįsileidžia, ir jis priverstas gyventi pavojingą imigranto be dokumentų gyvenimą Londone. Po ilgų penkiolikos metų jiedu susitinka jau pasikeitusioje Nigerijoje, vedami aistros vienas kitam ir paliktai tėvynei.
„Viena žymiausių šiandienos rašytojų pasakoja dviejų nigeriečių, besikuriančių gyvenimą JAV ir Didžiojoje Britanijoje istoriją; autorė kelia universalius rasės ir kultūrinių šaknų, afrikiečių diasporos patirties užsienyje, identiteto ir namų paieškos klausimus“, – Barack Obama.
Sayaka Murata. Kombinio moteris (iš japonų k. vertė Gabija Čepulionytė-Žukauskienė)
Sayaka Murata – viena žymiausių Japonijos rašytojų, pelniusi daugelį literatūros premijų. Ji baigė literatūros studijas Saitamos prefektūros universitete, tačiau dirba valandine darbuotoja „kombinyje“. Net ir laimėjusi prestižinę Akutagavos premiją, šio darbo neatsisakė. Taigi pagrindinės romano veikėjos prototipu galime laikyti pačią rašytoją.
Keiko Furukura, 36-erių netekėjusi moteris, jau daugelį metų dirba „kombinyje“ – taip Japonijoje vadinama maisto ir būtiniausių buities prekių parduotuvė – ir nė nemano paisyti šeimos ir draugų spaudimo susirasti „normalų“ darbą ir vyrą. Keiko jaučia, kad jai dar toli iki tobulo visuomenės nario, bet ji sparčiai žengia link tobulos parduotuvės darbuotojos idealo. Keiko – neatskiriama parduotuvės dalis ir kartu… meilužė. Susisaisčiusi su kombiniu nepertraukiamais saitais, ji pajunta anksčiau nepatirtą pilnatvės ir prasmės jausmą.
Tai pribloškianti moters ir parduotuvės meilės istorija, pasakojanti apie kitokius, dažnai už visuomenės borto išmestus žmones. Knygos autorė klausia, ar įmanoma nuo materialistiškos visuomenės pasislėpti, išpildžius tos visuomenės diktuojamas taisykles iki maksimumo?
Trent Dalton. Berniukas nuryja visatą (iš anglų k. vertė Povilas Gasiulis)
Trent Dalton – vienas garsiausių Australijos žurnalistų, šiuo metu – „The Weekend Australian Magazine“ bendradarbis. Pristatydamas savo knygą rašytojas sako: „Aš – žurnalistas, parašęs tūkstančius žodžių apie šiurpiausias istorijas iš Australijos priemiesčių gyvenimo… tragedija, prievarta, trauma, neramumai, išdavystės, mirtis, žlugimas, išsižadėjimas, narkotikai, nusikaltimai, viltis ir pasveikimas, jokios vilties, jokio pasveikimo… Tačiau visgi aš dažnai pagalvoju, kartais jusdamas, kaip viskas viduje apsiverčia aukštyn kojom, kad šiurpiausia istorija, kokią esu girdėjęs, tai mano motinos istorija – ir aš turėjau keistos garbės būti reikšminga jos dalimi. Motina – mano herojė, – teigia autorius.
„Berniukas nuryja visatą“ – tai istorija apie brolystę, tikrą meilę ir neįtikėtiną draugystę. Kūrinio pasakojimas – daugiasluoksnis, kupinas žodžių žaismo ir aliuzijų. Romano veiksmo laikas – 1983-ieji, vieta – Brisbenas. Prarastas tėvas, sąmoningai nebyliu tapęs brolis, įkalinta motina, patėvis – heroino prekeivis ir garsus nusikaltėlis, o auklė – garsus nusikaltėlis, išleistas į laisvę po ilgų įkalinimo metų: pagrindinio herojaus Ilajaus gyvenimas ir taip jau komplikuotas. Bet jis stengiasi klausyti savo širdies, mokosi suprasti, ką reiškia būti geru žmogumi, tačiau gyvenimas vis įsigudrina pastatyti kliūčių – ir legendinis narkotikų prekeivis Titas Brozas – ne pati menkiausia iš jų.
Tara Westover. Apšviestoji (iš anglų k. vertė Aušra Stanaitytė-Karsokienė)
Tara Westover gimė Aidaho valstijoje 1986 m. visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio šeimoje ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Prieš tėvo valią pasiryžo siekti mokslo. Tara Westover pirmąkart į mokslo įstaigą įžengė būdama septyniolikos. Gimusi survivalistų šeimoje kalnuose ji nuo mažens ruošėsi pasaulio pabaigai. Vasaromis talkindavo motinai, pribuvėjai, – rinkdavo žoleles, o žiemomis – padėdavo tėvui rūšiuoti metalo laužą. Taros tėvas nepasitikėjo medicina, todėl mergaitė akyse nematė nė vieno gydytojo ar slaugės. Žaizdos būdavo gydomos namuose vaistažolėmis. Šeima gyveno visai atsiribojusi nuo visuomenės – nebuvo nieko, kas pasirūpintų vaikų mokslais.
2008 m. Birgamo Jango universitete jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Netrukus paskirta Gateso stipendija Kembridže. 2009 m. Kembridžo Šv. Trejybės koledže autorė gavo filosofijos magistro laipsnį, o 2010 m. tapo Harvardo universiteto vizituojančia stipendininke. 2014 m. grįžo į Kembridžą, ir ten jai buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.
„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė meistrišką, nepaprastai brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.
Mary Lynn Bracht. Baltoji chrizantema (iš anglų k. vertė Anita Kapočiūtė)
„Mane jaudina moterų istorijos. Stiprių moterų istorijos. Iš mamos ir jos draugių pasakojimų suprantu, kad kiekviena jų išgyveno savo asmeninę istoriją“, – sako autorė, aiškindama, iš kur sėmėsi įkvėpimo savo jaudinančiam debiutui „Baltoji chrizantema“. Šiai užmirštai istorijos dalelei išvydus dienos šviesą, ji pradėta lyginti su tokiomis knygomis kaip „Geišos išpažintis“ bei „Bėgantis paskui aitvarą“.
„Jos negalėjo palūžti, neturėjo kito pasirinkimo. Man sunku net įsivaizduoti…“ – sako M. L. Bracht kalbėdama apie romane aprašomų seserų istoriją. „Susimąsčiau, kas tos moterys, kurios tai ištvėrė?
Korėja, 1943-ieji. Šešiolikmetė Hana visą gyvenimą praleido Japonijos okupuotoje šalyje. Kaip henajo – nardytoja, nerianti į ledinį jūros vandenį ir ieškanti kriauklių arba austrių – ji džiaugiasi kitoms korėjietėms neprieinama laisve. Kol vieną dieną, nuo japonų kareivio išgelbėjusi jaunesniąją seserį, patenka į Mandžiūriją ir tampa viena iš „paguodos moterų“.
Pietų Korėja, 2011-ieji. Emi jau šešiasdešimt metų kankina mintys apie sesers auką. Kad atrastų ramybę ji priversta pažvelgti praeičiai tiesiai į akis. Ar Emi, regėdama besikeičiančius savo vaikus, sugebės susitaikyti su išlikusiosios kaltės jausmu ir atleisti už šimtams tūkstančių nekaltų moterų padarytą skriaudą?
Jums taip pat gali patikti
