Kodėl gyvendami kaip niekad gerai nuolat jaučiamės persidirbę ir nelaimingi? Žvelgiant filosofiškai, esame „nuovargio visuomenė“
Vakarus po darbo skiriame saviugdai ir tobulėjimui, per atostogas užbaigiame papildomus užsakymus, bet pasitenkinimą dėl pastangų, nudirbtų darbų ir tiesiog buvimo džiaugsmą patirti vis sunkiau. Perdegimas visada šalia, bet palaiko viltis, kad užteks jėgų nuo jo pabėgti, jeigu tik dar…
