„Pakabink mėnulį“ – autorės šeimos paveldu grįstas dramatiškas romanas

Veržlumu pulsuojančiame Jeannette‘ės Walls romane „Pakabink mėnulį“, kuriame vaizduojami prohibicijos laikai Virdžinijos valstijoje, nuobodžiauti nėra kada. Romaną iš anglų kalbos išvertė Helga Gavėnaitė, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

2005 m. išleidusi stulbinančią prisiminimų knygą „Stiklo pilis“ (The Glass Castle) Jeannette Walls ilgam įsitvirtino perkamiausių JAV knygų sąraše. Po šios dokumentinės knygos apie savo sunkų gyvenimą autorė atsigręžė į grožinę literatūrą – išleido romanus „Neprijaukinti arkliai“ (Half Broke Horses, 2009) ir „Sidabro žvaigždė“ (The Silver Star, 2013). Vis dėlto Walls šeimos praeitis ir toliau daro įtaką jos kūrybai. Naujausias rašytojos romanas „Pakabink mėnulį“ (Hang the Moon, 2023) pradedamas jos tėvo Rexo Wallso žodžiais: „Kokybė? Po velnių, mūsų viskis spėjo pabręsti vieną vienintelį kartą – prakiurus automobilio padangai.“ Vyresnysis Wallsas aiškiai sukosi naminukės versle dar iki Jeannette’ai gimstant, tad ir romano „Pakabink mėnulį“ siužetas yra grįstas šia realia praeitimi.

Romano centre – nelegali prekyba alkoholiu, kuria po Pirmojo pasaulinio karo Virdžinijos valstijoje užsiima
įžūlioji Selė Kinkaid – ji, kaip ir knygos autorė, irgi yra sudėtingo vyro duktė, ir, kaip ir Walls, šaudyti išmoko dar kone vaikystėje. „Ilgavamzdis šautuvas man arčiau širdies nei pistoletas, – pareiškia mums septyniolikmetė Selė, išsirengusi į Hatfildo apygardą gelbėti savo tetos Fei nuo smurtaujančio šios draugužio. – Niekada nekvaršinau sau galvos dėl to, ką jaučiu ištiestos rankos delne spausdama pistoletą, jis gerokai per toli, lyg kilimo mušiklis ar maišymo šaukštas. Bet ilgavamzdis šautuvas, kai juo nusitaikai, tampa beveik dalimi tavęs.“

„Pakabink mėnulį“ – tai ne Čechovo pjesė: čia ginklas nelieka kyboti ant sienos iki trečiojo veiksmo, žmogžudystė įvykdoma jau pirmuosiuose puslapiuose, per laidotuves. Tiesa, šiuo atveju, pasinaudojama peiliu, tačiau netrukus laikas išmuša ir šaunamiesiems ginklams. Walls kadaise dirbo žurnaliste, savo karjerą pradėjo kaip aukštuomenės kronikininkė, tad ją iki šiol masina pasibaisėtinos nusikaltimo vietos ir geri skandalai. Jos prohibicijos laikų Virdžinija alsuote alsuoja iš slaptos meilės gimusiais vaikais, sutuoktinių žmogžudystėmis, vedybiniais „sandoriais“ ir audringais vakarėliais – per vieną tokių sutinkant Naujus metus jos veikėja vos nenuskęsta baseine.

Tačiau tai įvysta jau po daugelio metų nuo tada, kai pirmąkart sutinkame Selę. „Pakabink mėnulį“ pradedamas dieną, kai Selės tėvas, galingasis Hercogas Kinkaidas, padovanoja jai „Išbandymų vežimaitį“ – mediniais šonais ir raudonais ratais, „didesniais negu pietų lėkštės“, ir ji pasišauna tapti greičiausia mergaite pasaulyje. Ir ji siekia šio tikslo, deja, įvyksta nelaimė: vežimaitis parvirsta, kartu keliavęs jos gležnas jaunesnysis įbrolis Edis susižeidžia. Po šio atsitikimo rūsti pamotė Džeinė išsiunčia Selę gyventi pas tetą Fei, neturtingą giminaitę kalvose, ir į Didįjį Namą mergina grįžta tik po devynerių metų, kai Džeinė miršta.

Minėtoji laidotuvių diena parodo, kaip čia sprendžiami reikalai – nuobodžiauti nėra kada. Po žmogžudystės Hercogas dukrai pareiškia: „Šiuo atveju teismo procesas mums nereikalingas. Mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas, o mokesčių mokėtojai esame mes.“ Vietoje to, jis pasiūlo kur kas taupesnį sprendimą: „Įvykdysim kinkaidišką teisingumą.“

Pasirodo, visa kaltė priskiriama vyriškiui vardu Čokis Herdas ir dar tą pačią popietę Čokiui paliepiama vesti mirusiojo našlę – neribotą laiką išlaikyti ją ir jos vaikus. O kadangi Čokis yra likęs be darbo, tai susitarimas apima ir įpareigojimą jam iki gyvos galvos plušėti pašte. Ir nors naujieji nuotaka ir jaunikis šiuo sandoriu pasibaisėję, Hercogas patikina, kad vaikai netrukus Čokį jau vadins tėtušiu.

Šį kartą Hercogas Kinkaidas reikalą išsprendžia be kraujo, tačiau taip nutinka ne visada. Akivaizdu, kad ir
Selės motinos atveju taip nebuvo – ją Hercogas nužudė, kai Selei buvo treji. Ir nors Selė visada tai žinojo – ji aiškiausiai girdėjo šūvius, – vis dėlto pasistengė išmesti tai iš galvos. „Nelikus mamos, Hercogas buvo viskas, ką turiu, o aš norėjau tikėti, kad jis tobulas.“ Tačiau tai jau nebepadės. Per ateinančius mėnesius ir metus Selė vis geriau perpranta, koks yra jos tėvo teisingumo ir moralės supratimas, kaip smarkiai jis persmelktas ir apnuodytas turimų teisių ir privilegijų. Tai, kaip jis valdo savo verslą, kaip mezga santykius su šeimos nariais ir nuomininkais, – yra ne kas kita, o tikrų tikriausias feodalizmas; kiekviena jo užgaida – tai įstatymas. (Beje, daugelis šios knygos veikėjų vardų pasiskolinti iš Tiudorų, pradedant pačiu Hercogu, kurio tikrasis vardas ne veltui yra Henris.)

Šiaip ar taip, didžiausias malonumas skaitant „Pakabink mėnulį“ – staigūs siužeto vingiai ir posūkiai, todėl
verčiau apie knygos turinį nieko nebekalbėkime. Walls nuaudė dar vieną nepaprastai turiningą pasakojimą, kuriame, kaip ji pastebi viename neseniai duotame interviu, dėmesio centre atsiduria „žmonės su savo svajonėmis ir pažeidžiamumu – ryžtingi žmonės sunkiomis aplinkybėmis.“ O ne mažiau svarbu ir dar tai, kad šią knygą tiesiog nepaprastai smagu skaityti.

Iš anglų kalbos vertė Gediminas Pulokas
Imta iš: https://www.washingtonpost.com/books/2023/03/22/jeanette-walls-novel/