Pagal istorinį romaną „Fata morgana“ sukurtas interaktyvus literatūrinis kelias kviečia pažinti Kėdainius

Jau ne vienerius metus keliautojus iš visos Lietuvos aplankyti Kėdainius vilioja Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Fata morgana“, pasakojantis šimtmečio senumo istorijas, nutikusias žydams, vietos dvarininkams ir kitiems krašto gyventojams. Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, įkvėpta žmonių susidomėjimo knyga ir Kėdainių istorija, parengė interaktyvų literatūrinį maršrutą, kuris, žadama, dar labiau sužadins keliautojų smalsumą Kėdainių istorija ir paslaptingomis, iš užmaršties prikeltomis istorijomis.

Romano pėdsakais keliauja net dviratininkai ir motociklininkai

Jau ketverius metus į Kėdainius keliautojus iš visos Lietuvos atveda Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Fata morgana“. Kadangi knygos pradžioje yra nedidukas žemėlapis, skatinantis pamatyti romane minimas vietas, skaitytojai dažnai tai ir išsiruošia padaryti. Romano pėdsakais po Kėdainių apylinkes yra keliavusios dviratininkų grupelės, pavieniai ir organizuoti turistai, keliaujantys savais automobiliais. Maršrutu šiais metais vyko net keturiasdešimties baikerių kortežas.

„Neslėpsiu, tikrai norėjau, kad mano knyga paskatintų skaitytojus aplankyti Kėdainius – mano gimtąjį miestą. Bet tikrai nesitikėjau, kad knyga taip sudomins keliautojus. Draugai man siųsdavau nuotraukas, kad knygos maršrutu keliauja dviratininkų grupės. Iš žiniasklaidos sužinodavau apie pagal romaną rengiamas ekskursijas. Atrodė, tarsi knyga gyventų atskirą gyvenimą. Ypač pradžiugino, kad šiais metais romano „Fata morgana“ maršrutu vyko baikerių ralis „Gerumo keliu“, kurio metu buvo renkami pinigai onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Iki šiol gaunu žinutes iš skaitytojų, kad jie džiaugiasi atradę Kėdainius. Net ir kėdainiečiai pasakoja, kad perskaitę knygą į savo gimtąjį kraštą žvelgia kitomis akimis“, – prisipažįsta Sonata Dirsytė.

Neslūgstant romano susidomėjimui ir daugėjant keliautojų, kuriuos į Kėdainius atveda literatūra, Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka sumanė pagal Sonatos Dirsytės romaną „Fatą morganą“ sukurti interaktyvų literatūrinį maršrutą, praturtintą vietos istorija ir romane pasakojamomis istorijomis.

Interaktyvi kelionė – lyg su istoriku ir rašytoja

Vyriausioji Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos bibliotekininkė kultūrinės veiklos organizavimui Irmina Pryvalova teigia, kad literatūrinis kelias gali prilygti kelionei su istoriku ir romano autore.

„Dabar keliautojai mėgsta keliauti po Lietuvą su šeimomis, draugais, todėl mūsų parengtas interaktyvus literatūrinis kelias leis pasijausti tarsi keliautumėte po Kėdainius kartu su istoriku ir romano autore.

Literatūrinis kelias po Kėdainių apylinkes istorinio romano driekiasi Kėdainių apylinkėmis abipus Nevėžio krantų. Vienus maršruto taškus keliautojai galės pasiekti pėsčiomis, kitiems – prireiks transporto priemonės.

Šis literatūrinis kelias prasideda Kėdainių senamiestyje, prie Didžiosios Rinkos aikštės, šalia Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos. Čia keliautojai ras pirmąją maršruto nuorodą – QR kodą (jų kelyje – iš viso dešimt). Nuskaičius jį išmaniuoju telefonu, atsidarys interaktyvus maršruto žemėlapis. Taip pat šį žemėlapį galima rasti ir Kėdainių Mikalojaus Daukšos viešosios bibliotekos internetiniame puslapyje, adresu: https://kedainiai.rvb.lt/fatamorgana.

Žemėlapyje keliautojai ras ne tik visą kelionės maršrutą, bet taip pat galės perskaityti ir paklausyti pasakojimų apie literatūriniame kelyje pateikiamus Kėdainių krašto lankytinus objektus, pamatyti skirtingais laikotarpiais juos įamžintus nuotraukose, o vietos dvasią dar geriau padės pajusti garsinės ištraukos iš Sonatos Dirsytės istorinio romano „Fata morgana“. Jas įgarsino žinoma jaunosios kartos iš Kėdainių kilusi aktorė Paulina Taujanskaitė“, – pasakoja Irmina Pryvalova.

Keliautojai, keliaujantys knygos maršrutu, aplankys Kėdainių senamiestį, Kėdainių miesto parką ir minaretą, Daukšius, Sirutiškio bei Kalnaberžės dvarus, Šventybrastį, o kelionė baigsis Jonavoje, Žeimių dvaro sodyboje.

„Šioje kelionėje, kuri veda Nevėžio upės pakrantėmis ir vingiais, susipina istorija ir meninė vaizduotė, atmintis ir legendos, žmonių ir jų namų – trobų, dvarų, kaimelių ir miesto – likimai, gamtos ir žmogaus gyvenimas. Keliautojai, naudodamiesi interaktyviu maršrutu, gali ne tik labiau pažinti Kėdainių praeitį, bet ir susipažinti su jų dabartimi. Kadaise buvusioje vienoje iš seniausių Lietuvoje Chaimo Gurvičiaus vaistinėje, šiandien yra kepyklėlė. Pravažiuodami dvarus, pamatysite, kad kai kurie jų – atgyja, kai kurie – dar tik laukia savo eilės būti prikelti naujam gyvenimui, o, pavyzdžiui, Kėdainių dvaro rūmų nors ir nelikę, tačiau buvusios dvaro parkas su gražiu rožynu, tvenkiniu, kuriame plaukioja laiveliai, Lietuvoje retu statiniu – minaretu, šiandien yra tapęs kultūrinių renginių, pasivaikščiojimų vieta, kuri buria bendruomenę ir yra tapusi svarbi miesto identiteto dalimi“, – sako Irmina Pryvalova.

Šeimos istorija ir Kėdainių legendos

Sonatos Dirsytės istorinis romanas „Fata morgana“– tikrais faktais paremta neįtikėtina istorija, prieš šimtmetį nutikusi vidurio Lietuvoje.

Kėdainiuose gimusi ir augusi autorė, ryšių su visuomene specialistė, dabar gyvenanti Vilniuje, užrašė iš prosenelės bei močiutės girdėtas tikras, kartais mistiškas, net makabriškas istorijas apie tarpukario ir Antrojo pasaulinio karo paliestus Kėdainius.

Tarpukariu ir karo metais abipus Nevėžio krantų vyko ne tik išgyvenimo dramos, bet ir siaubo filmų scenarijus primenantys įvykiai. Pasakojimo centre – anksti tėvų netekusios jaunos merginos Elenos istorija, per kurią skirtingais laikmečiais supažindinama su neįtikėtinais aplink Kėdainius gyvenusių dvarininkų ir paprastų žmonių, taip pat čia klestėjusių žydų likimais.

Romane pasakojama ir liūdnai pagarsėjusios, net ir po mirties kunigams ramybės nedavusios Šventybrasčio Barboros istorija.

Projektą „Literatūrinis kelias po Kėdainių apylinkes istorinio romano „Fata morgana“ pėdsakais“ įgyvendina Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka, finansuoja Lietuvos kultūros taryba (www.ltkt.lt) ir Kėdainių rajono savivaldybė.