Bendros naujienos

Nauja „Kalkutos detektyvo“ serijos knyga – geriausi dalykai iš Rytų ir Vakarų

Indų kilmės britų rašytojas Abir Mukherjee puikiai pažįstamas mėgstantiems istorinius detektyvus. Į lietuvių kalbą Rasos Drazdauskienės išversta „Kalkutos detektyvo“ serija nukelia į
tamsų politinių ir asmeninių intrigų kupiną pasaulį – praėjusio amžiaus trečio dešimtmečio britų valdomą Indiją, į kolonijinio pasaulio prabangą ir pragaištį. Ką tik lietuviškai pasirodė penkta
šios serijos knyga „Žmonių šešėliai“.

Anksčiau išleistos keturios serijos knygos: „Kalkutos detektyvas“, „Neišvengiamas blogis“,
„Dūmai ir pelenai“ ir „Mirtis Rytuose“, bet pažintį su nepamirštamu detektyvų duetu Semu
Vindemu ir seržantu Banerdžiu galima pradėti ir nuo naujausios knygos. Kur slypi šios detektyvų
serijos fenomenas?

„Žmonių šešėliai“ – įtarimai pačiam tyrėjui

Tvankios Indijos naktys, svaiginančios praėjusio amžiaus dienos, jausmai, aistros ir žudiko
paieškos – visa tai naujausiame lietuviškai išleistame A. Mukherjee detektyve „Žmonių šešėliai“.
Hinduistų teologas randamas nužudytas, o visus nusikaltimo įkalčius turėjusi sunaikinti liepsna
veda prie paties seržanto Banerdžio. Jo migloti pasakojimai iš žmogžudystės vietos kelia daugiau
klausimų, nei pateikia atsakymų.

Šis mįslingas nusikaltimas miesto gyventojus stumia prie religinio karo slenksčio. Siekdamas
pateisinti savo gerą vardą seržantas Banerdžis kartu su Semu Vindemu leidžiasi į klampias tiesos
paieškas maišto nuotaikų persmelktoje Kalkutoje ir šurmuliuojančiame Mumbajuje. O kartu jų
tikslas – apsaugoti miesto gyventojus nuo masinio kraujo praliejimo.

Susitinka skirtingi pasauliai

A. Mukherjee „Kalkutos detektyvų“ serijoje sujungia tai, kas svarbu jo paties gyvenime –
skirtingus pasaulius. Škotijoje užaugusio rašytojo tėvai kilę iš Indijos, tad A. Mukherjee tapatybė
formavosi tarp skirtingų kultūrų. Puikiai pažinodamas šiuos skirtingus pasaulius rašytojas juos
meistriškai sujungia į sodrų pasakojimą. „Kalkutos detektyvo“ serijos knygas į lietuvių kalbą
vertusi Rasa Drazdauskienė sako, kad „Mukherjee skaitytojai gauna ir puikų, intriguojantį
britišką detektyvo pasakojimą, kuriam pasaulyje mažai kas prilygs, ir kartu – tokias detales ir
tokį aplinkos išmanymą, kokį retai galėtum sutikti už Indijos ribų. Tokio išmanymo pašalinis
žmogus nelabai galėtų turėti.“

Dar įdomiau, kad A. Mukherjee savo serijai pasirenka unikalų laiką – XX a. pradžios Indiją, kai
imperija jau pradeda griūti ir tik laiko klausimas, kada britai pasitrauks iš Indijos. Detektyvui
ypač palanki tokia situacija, kai viena tvarka baigiasi, o kita tik pradeda kurtis ir nežinia, kas
laukia. Įtampa jau savaime užprogramuota ir rašytojas turi progą veikėjus panardinti į tokias
situacijas, kuriose jie šiaip neatsidurtų. „Net jeigu kolonijinė istorija jums atrodo tolima ir
neįdomi, kviečiu atsiversti knygas, nes kalbu apie pasaulio laikinumą. Tai, kas atrodo
neginčijama ir įsitvirtinę visiems laikams, staiga ima griūti ir suvoki, kad niekas nėra savaimesuprantama ir nepajudinama“, – pasakoja A. Mukherjee.

Duonos ir žaidimų

Detektyvo žanrą kalbėti apie praeitį, svarbius istorinius, kultūrinius ir socialinius dalykus A.
Mukherjee renkasi labai apgalvotai. „Noriu, kad žmonės skaitytų apie svarbius dalykus, tad
nerašau istorinės knygos, o imuosi detektyvo. Tyrinėju istorinį etapą, kurio nesuprantame arba
sąmoningai renkamės nesuprasti, o detektyvo žanras tam puikiausiai tinka. Be to, detektyvuose
pagrindiniai veikėjai dažnai gali tai, ko negali kitų knygų personažai. Detektyvui prieinami visi
visuomenės sluoksniai – jis gali turėti reikalų ir su princais, ir su prostitutėmis, ir su bet kokio
kito sluoksnio atstovais, todėl jo lūpomis puikiai pavyksta išsakyti socialinę kritiką“, – pasakoja
A. Mukherjee.

Tarkim, pirma knyga „Kalkutos detektyvas“ nukelia į 1919 metus, kai vyko kruviniausios
žudynės Indijos istorijoje. Tačiau kol žudynės vyksta Amritsaro mieste, knygos siužetas
rutuliojamas Kalkutoje. Istorija visai čia pat, ji puikiai matoma ir visgi ji – ne pats siužetas.
Rašytojas pabrėžia, kad svarbiausia išlaikyti pusiausvyrą – rimtus dalykus suderinti su pramoga,
ir atskleidžia, pavadinkime, formulę, kuria vadovaujasi rašydamas. „Pramogos ir politinio ar
kitokio sąmoningumo santykis kūrinyje turėtų sudaryti atitinkamai 90 ir 10 procentų. Ir man
pačiam toks rašymas suteikia malonumą. Jei norėčiau tik perduoti tam tikrą politinę idėją,
nueičiau į Haid Parką ir šūkaučiau per megafoną. Daug labiau noriu suteikti skaitytojams
pramogą.“

Brito ir indo tandemas

Skirtingus pasaulius „Kalkutos detektyvo“ serijoje sujungia ir personažai iš skirtingų pasaulio
pusių, be galo įdomus tyrėjų duetas – britas ir indas. Kartu šis duetas sukuria klasikinę detektyvo
situaciją, kurioje veikia įvairių gyvenimo patirčių traumuotas Pirmojo pasaulinio karo veteranas
Semas Vindemas, kuris, be kita ko, dar ir opijaus vartotojas. Jo porininkas irgi išskirtinis
personažas – vietinis policininkas, priklausantis aukščiausiai indų visuomenės kastai, bet
pasirinkęs valstybės tarnybą, nes nori – britams pagaliau pasišalinus – kurti naują demokratinę
Indiją.

Vertėja R. Drazdauskienė yra taikliai palyginusi, kad šie du veikėjai atspindi paties A. Mukherjee
tapatybę. Ir pats autorius pripažįsta, kad į šiuos personažus sudėjo ir šiek tiek savęs. „Aštri
ironija padeda Vindemui ištverti jį supančius įvykius ir būtent su tokiu kandžiu, juodu humoru
išaugau aš pats. Vindemas įkūnija visus klausimus, veidmainystes ir skepticizmą, kurie lydi tarp
dviejų kultūrų gyvenančius žmones. O Banerdžis perėmė mano optimizmą, tikėjimą, kad viskas
gali pagerėti. Su metais manyje vis daugėja Vindemo ir vis mažėja Banerdžio, bet ką jau
padarysi“, – pasakoja A. Mukherjee.

Romano vertas rašytojo gyvenimas

Iš Indijos kilę A. Mukherjee tėvai įdėjo daug pastangų, kad sukurtų gyvenimą Didžiojoje
Britanijoje, tad gal todėl literatūrą mėgusiam Abhir pirmiausia buvo skiepijamas požiūris, kad jis
turi susirasti „tikrą“ darbą. Tad daugiau nei 20 metų A. Mukherjee dirbo finansų srityje, o
rašydavo į stalčių. Kol vieną kartą pamatęs leidyklos organizuojamą geriausio rankraščio konkursą išdrįso pateikti „Kalkutos detektyvo“ rankraštį. Ir taip prasidėjo mums jau žinoma
rašytojo A. Mukherjee ir jo detektyvinės serijos istorija.

Tiesa, patirtys „Kalkutos detektyvo“ serijai kaupėsi nuo pat vaikystės, nes vasaromis visa
rašytojo šeima vykdavo į tėvų gimtąją Kalkutą, o jau vėliau darbo reikalai A. Mukherjee vis
nuvesdavo į Bombėjų. Rašytojas sako, kad be šios unikalios vietos patirties nebūtų ir detektyvų
serijos. „Man nesvetima šios šalies kultūra, esu įpratęs ten būti ir iš to semiuosi įkvėpimo.
Supratau, kad dalykai, kuriuos manai tikrai žinąs, iš tikrųjų yra tie, kuriuos suvoki klaidingai.
Ypač klaidingą įspūdį gali susidaryti iš Bolivudo filmų. Tarkim, įsivaizdavau, kad Kalkutos
žemė, purvas – raudonos spalvos, kaip ir visoje Indijoje, tačiau Kalkuta yra Gango upės deltoje,
todėl jos purvas juodas. Manai, kad žinai tokius dalykus, bet iš tikrųjų klysti, todėl man svarbu
pačiam atsidurti tose vietose, apie kurias rašau, ir patirti jas asmeniškai“, – pasakoja rašytojas A.
Mukherjee, kurio knyga „Žmonių šešėliai“ ką tik pasirodė lietuviškai.