„Montessori namai“ – praktinis vadovas tėvams, norintiems įrengti savo namus taip, kad būtų galima ugdyti vaikų savarankiškumą, gebėjimus ir patenkinti jų poreikius bei interesus

Leidykla „Briedis“ pristato naujieną – knygą „Montessori namai: sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas klestėtų“, skirtą tėvams, norintiems įrengti savo namus taip, kad būtų galima ugdyti vaikų savarankiškumą, gebėjimus ir patenkinti jų poreikius bei interesus nuo pat kūdikystės, per visą ikimokyklinį laikotarpį ir vėliau.

Kaip užauginti pasitikintį savimi ir smalsų vaiką? Praktiniame vadove sužinosite apie Montessori principų taikymą namie: kaip gaminti valgį, ką daryti prieš miegą ir kaip sumažinti įtampą namuose, vaikams suteikiant būtinų priemonių, padedančių jiems patiems ugdytis praktinius gyvenimo įgūdžius. Išmoksite atsikratyti netvarkos ir sukurti erdves, padedančias vaikams labiau sutelkti dėmesį ir suteikiančias laisvės mokytis bei tyrinėti. Galėsite skatinti abipusę pagarbą ir savarankiškumą, pakviesdami vaikus prisidėti prie buities darbų.

Knygos autorė Ashley Yeh yra edukologijos magistrė, sertifikuota Montessori ugdymo patarėja kūdikių ir mažylių amžiaus grupėje, pozityviosios tėvystės edukatorė, kelerius metus dirbusi valstybinėse mokyklose. Ji aistringai bei pagarbiai žvelgia į Montessori ugdymą ir du savo vaikus nuo kūdikystės auklėja pagal šiuos principus. Ji įkvėpė tūkstančius šeimų visame pasaulyje įrengti namus pagal Montessori principus.

Štai ką apie autorę mano Ada Sieger, knygos dalykinė redaktorė ir Montessori mokytoja Lietuvoje: „Džiaugiuosi, kad Ashley Yeh („YouTube“ kanale dar žinomos kaip Hapa Family, kurią seka tūkstančiai žmonių) knyga išversta į lietuvių kalbą. Šiais laikais, kai Montessori priemonių, veiklų, žaislų pasiūla yra labai gausi, svarbu gebėti atsirinkti, ką reiškia autentiškas Montessori ugdymas. Šios knygos autorė išgrynina Montessori ugdymo esmę, aiškiai pristato amžiaus tarpsnių ypatumus, pateikia svarbių įžvalgų ir duoda naudingų patarimų, kuriuos galite taikyti savo šeimoje. Tad sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas klestėtų!“

Balandžio 21 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, konferencijų salėje, vyks knygos „Montessori namai: sukurkite erdvę, kurioje jūsų vaikas klestėtų“ pristatymas. Renginyje dalyvaus Montessori ugdymo konsultantė ir knygos dalykinė redaktorė Ada Sieger, Montessori mokytojos asistentė ir dviejų vaikų mama Daiva Kang. Taip pat įžvalgomis pasidalins Vaida Alksnevičienė, Montessori darželio „Garstyčios grūdelis“ steigėja, tinklaraščio „Absorbent mind“ kūrėja, keturių vaikų mama.

Renginio moderatorė – katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ vadovė ir populiarių knygų autorė Viktorija Voidogaitė.

Knygos ištrauka

LAUKE

Ryšys su gamta
Mūsų vaikai yra tyrinėtojai iš prigimties. Naujagimiai nuo pat gimimo naudojasi visais savo pojūčiais, stengdamiesi pažinti pasaulį: nuo pažįstamų rūpintojų kvapų iki saldaus pieno skonio, švelnios antklodės ant odos ir namų aplinkos vaizdų bei garsų. Šiltą, saulėtą dieną kūdikius išvežus į lauką, jie mėgausis jausdami, kaip pėdas kutena minkšta žolė, ir mielai stebės vėjelyje besisūpuojančias šakas. Jie iš prigimties vertina detales, kurias dažnai pamiršta užsiėmę suaugusieji: tokios smulkmenos nuslenka į antrąjį jų gyvenimo planą.

Dr. Montessori pripažino, kad maži vaikai jaučia tvirtą ryšį su gamta, ir skatino suaugusiuosius padėti jiems ugdyti tą ryšį: ne tik duoti vaikams iš natūralių medžiagų pagamintus reikmenis, bet ir leisti jiems dažnai žaisti lauke bei tyrinėti gamtą. Pagerėjus mažylių motorikai ir gebėjimui vaikščioti savarankiškai, jų rankos atsilaisvina, todėl gali patys tyrinėti gamtos pasaulį. Pasiekę ikimokyklinį amžių, vaikai mėgausis ir didžiuosis, galėdami rūpintis savo aplinka.

Mūsų vaidmuo tomis ankstyvosiomis dienomis – šiek tiek atlaisvinti vadžias: leisti vaikams išsipurvinti, žaisti lietuje, sustoti pauostyti rožių, patyrinėti skruzdžių gyvenimą ant šaligatvio ir laipioti po medžius, stengiantis pamatyti pasaulį kitomis akimis.
Šiame skyriuje aptarsime, kaip lauke prie namų sukurti daugiau progų stiprinti vaikų ryšį su gamta ir ugdyti beužsimezgantį mažųjų atsakomybės jausmą rūpintis aplinka.

KŪDIKIAI

Sensorinės patirtys

Kūdikiai pažįsta pasaulį daugiausia per pojūčius. Imlusis jų protas aprėpia viską vienu metu: visus vaizdus, garsus, kvapus, tekstūras ir skonius, apibūdinančius jų aplinką. Todėl pirmosios kūdikių patirtys, susidūrus su aplinkiniu pasauliu, neturi būti ekstravagantiškos, nes jiems ir taip viskas nauja, jaudina kiekviena detalė.

Pirmąsias porą savaičių po gimimo derėtų praleisti namie ganėtinai ramioje ir tylioje aplinkoje, kuri leistų naujagimiui švelniai priprasti prie pasaulio už gimdos ribų.

Tik ką gimusių kūdikių rega dar nėra visiškai išsivysčiusi, jie geriausiai mato 20–25 centimetrų atstumu. Išnešti į lauką dienos šviesoje, mažieji paprastai prisimerkia, nes tokiu ankstyvu metu jiems šiek tiek per šviesu. Tačiau tai nereiškia, kad negalima išnešti kūdikio į lauką, – tai tikrai reikia daryti! Tiesiog naujagimiai labiau vertins ne vaizdus, o kvapus, garsus ir fizinius pojūčius gamtoje.

Trijų ar keturių mėnesių mažyliai jau nekantrauja tyrinėti išorinį pasaulį. Bet jų patirčių neturėtų riboti vežimėlis ar nešioklė. Jiems būtina judėjimo laisvė! Paruoškite minkštą pledą, kad kūdikis galėtų gulėti lauke ant žolės. Tegu mažos jo pėdutės būna nukarusios už kraštelio: jomis jis pajus žolę. Galite padėti kūdikį arčiau pledo krašto, kad jis galėtų matyti ir jausti žolę rankomis, apsivertęs ant pilvo.

Taip pat pabandykite paguldyti kūdikį ant nugaros po pavėsingu medžiu, leiskite jam stebėti vėjyje siūbuojančias šakas bei lapus. Galite atnešti vieną ar du vaiko mėgstamus žaisliukus ir tiesiog leisti jam žaisti ant pledo šiltoje saulėkaitoje. Tik pasirūpinkite, kad mažasis būtų išteptas saulės kremu ir neperkaistų, arba įkurdinkite jį pavėsyje, jei saulė tą dieną pernelyg kaitri.

Kai mažylis išmoks sėdėti ir šliaužioti savarankiškai, leiskite jam tyrinėti pasaulį, išeinant už pledo kraštų. Daugumai kūdikių labai patinka šliaužioti po žolę saugioje erdvėje. Lauke galite surasti kelias gamtos detales, kurias jis galėtų tyrinėti: mažų akmenukų, pušies kankorėžių, lazdelių, lapų ir gėlių. Taip pat galite viduje pasiūlyti teminį gamtos „lobių krepšelį“, kuriame būtų pridėta panašių dalykų.

Paprastai dauguma tėvų dažniausiai baiminasi, kad vaikas įsidės ką nors į burną: praris kokią šakelę, žolę ar žemių. Visų pirma prisiminkite, kad kūdikiai jautria burna tyrinėja ir mokosi. Jūsų tikslas – prižiūrėti, kad apsaugotumėte mažylį nuo potencialiai pavojingų daiktų. Tiesiog ranka sustabdykite jį, kol dar nenutiko nieko blogo: „Tu nori įsidėti šakelę į burną, bet aš tau negaliu to leisti. Tai nesaugu.“ Tuomet švelniai paimkite šakelę ir duokite tinkamą jos pakaitalą, pavyzdžiui, kramtuką.

Tačiau jūs ne visada suspėsite sustabdyti savo kūdikį. Kartais jo burnoje atsiras šiek tiek žolės ar žemių. Tokiais atvejais, užuot jį barę ar staiga sušukę: „Fu! Spjauk lauk!“, be reikalo signalizuodami apie pavojų, stenkitės atsikvėpti ir išlikti ramūs, švelniai tarkite: „Tu įsidėjai šakelę į burną, bet aš negaliu tau to leisti. Tai nesaugu.“ Tuomet ramiai išimkite šakelę iš kūdikio rankos. Jei būtina, galite nuvalyti likusį purvą nuo vaiko lūpų, bet tai darydami maloniai ir mandagiai aiškinkite, ką darote: „Dabar nuvalysiu tau nuo lūpų purvą.“
Taip pat supraskite, kad tokių situacijų gali pasitaikyti tikrai ne kartą (tikėtina, iki mažylio amžiaus), kol galiausiai jūsų vaikas supras, ko negalima daryti. Bet visada kiek galėdami stenkitės išlikti kantrūs ir kiekvieną kartą ramiai išspręskite nesklandumus.

MAŽYLIAI

Vaikiškas pasivaikščiojimas

Suaugusieji, eidami pasivaikščioti, paprastai turi kokį nors tikslą: po valandos grįžti pietauti, nuvesti vaiką į parką pas žaidimų draugus, o gal kasdien pusvalandį pasimankštinti. Tačiau maži vaikai tokių tikslų dar neformuluoja.

Nuostabiausia tai, kad mažyliai gyvena dabartyje, keliaudami nuo vienos akimirkos iki kitos, – tarsi drugeliai, skrendantys nuo gėlės prie gėlės. Mažo vaiko dėmesys, atliekant bet kokią užduotį, paprastai krypsta į procesą, o ne į galutinį rezultatą. Jei esate vaikščioję lauke su mažyliu, puikiai žinote, kad jis sustos patyrinėti visko, kas tik patrauks jo akį: nuo mažos skruzdės, ropojančios ant šaligatvio, iki netikėtai pasigirdusio lėktuvo garso virš galvos.

Privalome suvokti, kad mažyliai iš prigimties yra tokie smalsūs ir nori tyrinėti: esant tokio amžiaus, tai – vienintelė jų varomoji jėga. Užuot kiekvieną dieną skubinę mažylius, kad neatsiliktume nuo tvarkaraščio, verčiau pasistenkime sulėtinti tempą, gal net pakoreguoti dienotvarkę, kad galėtume skirti vaikams daugiau laiko.

Paprasčiausias būdas sulėtinti įprastą rutiną – kiekvieną dieną skirti valandą vaikiškai pasivaikščioti kartu su mažyliu. Tokio pasivaikščiojimo tempas priklauso tik nuo jūsų vaiko: jis gali bet kada sustoti ir imti tyrinėti viską, kas tik patraukia jo dėmesį, tiek, kiek nori (žinoma, protingai, nes galiausiai turėsite grįžti namo). Pagrindinis tikslas – vengti nuolat skubinti mažylį kartojant: „Einam toliau.“ Užuot tai darius, verčiau tiesiog sekti paskui vaiką. Vaikščioti turite nebūtinai kokioje nors sudėtingoje vietovėje po mišką. (Nors tai tikrai puikus pasirinkimas, jei gyvenate šalia tokių atvirų erdvių.)

Galite pasivaikščioti po savo rajoną ar apsilankyti vietiniame parke. Net jei aplink trūksta žaliųjų erdvių, vaikščiodami gatve vis tiek gausite gryno oro ir saulės, pamatysite kelis medžius, virš galvų skraidančius paukščius, galbūt net aptiksite gėlę, besikalančią iš suskilinėjusio šaligatvio. Jei įdėmiai žvalgysitės ir klausysitės (jūsų mažylis tikrai taip elgiasi), netrukus pastebėsite, kad gamtos galima rasti visur.

Per vaikišką pasivaikščiojimą tikriausiai pastebėsite, kad jūsų mažylis nori kur nors lipti ar užsiimti kitokiais rizikingais dalykais, šiek tiek išstumiančiais jus iš komforto zonos. Nors visada svarbiausia užtikrinti vaiko saugumą, stenkitės leisti jam pasimėgauti šiais natūraliais potraukiais, kai tik įmanoma. Žinoma, jeigu kyla bet kokia rizika, kad mažasis gali būti rimtai sužeistas, turite būti šalia vaiko ir stebėti, kol jis tyrinėja, bet kitais atvejais stenkitės nesikišti, jei tik įmanoma.

Jei lyja, dar nereiškia, kad negalite eiti į lauką. Vadovaukitės populiariu skandinavišku posakiu – „nėra blogo oro – yra tik bloga apranga“. Taigi čiupkite lietpaltį, apsiaukite guminius batus ir vaikščiodami leiskite vaikui taškytis po balas! Jei tik oras nekelia neišvengiamo pavojaus (jeigu nežaibuoja arba temperatūra nėra labai žema ar itin aukšta), mažyliui šis kasdienis pasivaikščiojimas bus toks pat naudingas, kaip ir įprastą saulėtą popietę.

IKIMOKYKLINUKAI

Aplinkos priežiūra

Pirmaisiais trejais gyvenimo metais vaikai daug laiko praleidžia tyrinėdami aplinką, jie įgyja žinių, naudodamiesi savo pojūčiais. Mažasis visko mokosi gana pasyviai, neįdėdamas pastangų, nesuvokdamas, kad mokosi. Bet pasiekęs ikimokyklinį amžių, jis ima sąmoningiau žvelgti į aplinkinį pasaulį. Tarsi įjungus jungtuką, staiga vaikas pradeda suvokti, kad egzistuoja kaip atskiras individas. Tada jis ima klausinėti ir aktyviai ieško tam tikrų patirčių, kurios padėtų įgyti daugiau žinių apie pasaulį.

Tai – dalis įprasto intelektualinio virsmo, kurį stebėjo ir dr. Montessori: vaikas iš nesąmoningo imlaus proto etapo (nuo gimimo iki trejų metų) pereina į sąmoningo imlaus proto etapą (nuo trejų iki šešerių metų). Pozityvios mažojo patirtys gamtos pasaulyje šiuo ankstyvuoju laikotarpiu, vaikui šiek tiek paūgėjus, tikrai stipriai paveiks jo požiūrį į aplinką. Tai logiška. Jei vaikams suteikiama daug galimybių gerai leisti laiką lauke, tyrinėjant ir stebint gamtą, tuomet jie kur kas geriau supranta, kad reikia ją saugoti.

Todėl turėtumėte sukurti savo mažyliui tokias patirtis, kurios padėtų jam visą vaikystę siekti šito visiems rūpimo tikslo.

Vienas lengviausių būdų padrąsinti ikimokyklinio amžiaus vaiką rūpintis aplinka – pasistengti, kad jis kiekvieną dieną praleistų kuo daugiau laiko lauke, jau nekalbant apie kokią nors struktūrizuotą veiklą, pavyzdžiui, sportą.

Pasiruošęs ikimokyklinukas nekantrauja pažinti pasaulį, esantį už jūsų namų sienų! Pasiūlykite jam įvairių veiklų, pavyzdžiui:

• pasivaikščioti vietiniais turistiniais takais;
• leisti laisvalaikį paplūdimyje, prie ežero ar kalnuose;
• išvykti į vietinius ūkius;
• apsipirkti vietiniame ūkininkų turgelyje;
• dalyvauti bendruomenės talkose;
• dalyvauti įgyvendinant vietinius gyvūnijos aplinkos atkūrimo projektus;
• surengti ekskursiją į perdirbimo gamyklą;
• padirbėti bendruomenės sode;
• išvykti į medelyną, norint užveisti sodą kieme (arba vazonuose, stovinčiuose terasoje);
• kompostuoti namie;
• prižiūrėti lesyklėlę;
• stebėti paukščius;
• surengti išvyką į vietinį botanikos sodą;
• keliauti pasižiūrėti gamtos stebuklų;
• pastovyklauti vietiniame ar nacionaliniame parke.

Nuo jūsų pavyzdžio ir įtakos bene labiausiai priklausys, kokia galiausiai susiformuos vaiko pasaulėžiūra, todėl svarbu, kad dalyvautumėte, atliekant visas tas veiklas. Vaikas turi pamatyti, jog jums yra vertinga ir svarbu saugoti aplinką. Kai jūsų vaikas pereis į kitą raidos etapą, įgis daugybę nuostabių, motyvuojančių patirčių, padėsiančių jam savarankiškiau ir aktyviau rūpintis planeta.