Mafijos našlių istorijas pristatantis D. Dargis „Žinau, kad dėl šios knygos vyrai aršiai konkuruoja su moterimis“

Mylima moteris – brangiausias turtas, bet kartu ir didžiausių paslapčių amžinas sargas. Lietuvos nusikaltėlių moterys – galėjo turėti bet ką, tačiau likusį gyvenimą leidžia saugodamos paslaptis, kurios galėjo pakeisti ne vieną likimą, kaip ir prisimindamos patirtą sutuoktinių smurtą.

„Kaip jie mėgsta investuoti į automobilį, taip pat daro ir su savo moterimis. Tos moterys būdavo paverstos savotiškais daiktais“ – apie tuometines lietuviškos mafijos moteris tarė vienas garsiausių šalies pareigūnų.

Išskirtinė prabanga, vardiniai kailiniai, turtai, prabangios atostogos bet kur, miegamieji užversti grynaisiais pinigais, iliuzija apie neribotas galimybes ir nuolatinė baimė, kad visa tai vieną dieną baigsis.

Kodėl jos pasirinko tokį gyvenimo būdą, kuris baigdavosi – ne puošnia vila Viduržemio jūros pakrantėje, o vos keliuose lietuviškos žemės kvadratiniuose metruose laidojant savo brangiausiąjį? Kodėl paskui – jau gerokai vėliau ramybės ieškodavo bohemoje? Ir kiek daug jos žino apie tai, ko nepavyko sužinoti pareigūnams?

„Juodosios mafijos našlės” – išskirtinė net dešimties bestseleriais tapusių knygų autoriaus Dailiaus Dargio kriminalinė dokumentika. Šį kartą ne apie juos, o apie jas. Gražuoles, lydėjusias garsiausius šalies nusikaltėlius mirtinose lenktynėse ne tik su šalies teisėsauga, bet ir kitais nusikaltėliais, ar net savo gaujų nariais. Istorija, nukelianti į kitą pasaulį ir visai kitu kampu.

Kaip jums pavyko išgyventi 1990 – tųjų Kaune, kai daugelis vaikinų, jaunų vyrų, o kartais ir nepilnamečių pasuko krimininaliniais klystkeliais?

Labai puikiai prisimenu tą laikotarpį, kai 1995 – 1997 metais besimokant paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse Kaune dažnai į mūsų su klasės draugais, bendraminčiais organizuojamas mokyklines diskotekas įžūliai verždavosi šiandien gerai žinomi Kauno kriminaliniai veikėjai. Dėl jų teko ant durų statyti ne vien tuometinius policijos pareigūnus ar kariškius, bet ir „Aro“ kovotojus. Dalis mūsų tuometinės klientūros, kuri stengėsi patekti be bilieto, dabartiniais laikais tapo visoje Europoje pagarsėjusiais Kamuoliniais, o kiti – Agurkiniais. Matydavau, kaip jie vietoj pamokų rinkdavosi parūkymus tualetuose. Kiti – jau reketavo jaunesnio amžiaus moksleivius.

Po 2000 – ųjų Kaune suklestėjo atsirado nemažai narkotikų prekeivių. Tais laikais aktyviai sukinėjausi tarp didžėjų, šokių muzikos vakarėlių, festivalių organizatorių. Pats kaip prodiuseris, turų vadybininkas jaunus didžėjus talentus pardavinėjau visos Lietuvos klubams. Kai kada nuvykus į provincijos miestelių naktinius klubus, kultūrnamius mačiau savo akimis, kaip jaunimas masiškai vartojo amfetaminą, Ekstazio tabletes. Buvo nemažai pasiūlymų iš Kauno atvežti rimtus kvaišalų kiekius į tokius provincijos renginius.

Taigi, turėjau daugybę galimybių tapti vienu iš tokio pasaulio atstovų. Bet aš to kategoriškai atsisakiau, nes aktyviai darbavausi vienoje pagrindinėje Kauno redakcijoje – nuolat rašiau viename didžiausių ir skaitomiausių to meto dienraščių ir jo kaunietiškame priede. Taigi, iš arti mačiau, kaip kasdienėse kriminalinėse kronikose šviečia ne tik smurtinius nusikaltimus padarę banditėliai, bet ir jaunieji
narkotikų prekeiviai. Kai 2000 – 2002 m. anonimiškai (pasirašęs slapyvardžiu dėl saugumo) paskelbiau pirmus du didelius žurnalistinius tyrimus – atvirus ir sensacingus pašnekesius su narkotikų prekeiviu bei automobilių vagysčių meistru, nuo to karto niekas jau nieko nebesiūlė. Paprasčiausiai tokie siūlytojai manęs tiesiog išsigando. Būtent taip prasidėjo mano pirmieji rimtesni keliai besiveržiant į kriminalinėmis temomis rašančių žurnalistų pasaulį.

Kodėl tiek mažai Lietuvoje autorių, kurie rašo knygas kriminalinėmis temomis?

Pastebėjau, kad 2010 metais, kai pirmąsyk buvo išleista mano debiutinė knyga „Tikroji Daktarų istorija“ ir žaibiškain pasklido kalbos, kad ji tapo ypač skaitoma ir perkama, atsirado nemažai žurnalistų ir šiaip keistokų autorių, kurie taip pat ėmėsi tokių knygų rašymo. Deja, dažnas jų išleido po vieną arba dvi knygas ir sugrįžo toliau rašyti straipsnių arba vesti televizijos laidų. Dokumentinės knygos rašymas – velniškai daug laiko ir kantrybės atimantis darbas. Be to, yra nemaža tikimybė, kad būsi patrauktas į teismą dėl kai kam nemalonios tiesos paskleidimo. Juk negrožinės literatūros knyga – nėra eilinis romaniūkštis, kuriame autorius gali pateikti savo fantazijas ar išgalvotus personažus. Be to, knygų pardavimo statistika leidžia suvokti, kad buvusių pareigūnų ir kovotojų su mafija memuarai nelabai domina Lietuvos skaitytojus. Tad manyčiau, kad daugelis dėl to ir susilaiko nuo tokių knygų rašymo bei leidybos. Aš savo knygose bandau įsiskverbti į blogiukų ir jų žmonių pasaulį iš vidaus. O tai kainuoja nemažai pastangų…

Kodėl buvo nuspręsta imtis knygos „Juodosios mafijos našlės” apie moteris?

Kadangi tai yra tema apie kurią daugelis žino, bet nedaugelis ryžtasi viešai kalbėti. Šioje pirmąsyk 2016 m. išleistoje knygoje pavyko prašnekinti ne vieno praeityje garsaus kriminalinio šulo našlę. Jos atskleidė savo tuometinę aplinką, santykius su gaujoms priskirtais vyrais. Viena mano pašnekovių tiek visko vaizdžiai ir atvirai papasakojo, kad jos istorija rimtai susidomėjo viena su tarptautiniais kino filmų projektais dirbanti prodiuserė. Jau parašytas ir scenarijus remiantis šios našlės istorija. Yra numatytas režisierius, aktoriai ir lokacijos, kur būtų filmuojama. Taigi, atsirado labai didelė tikimybė, kad vaidybinis filmas pagal vienos iš mano mafijos našlių knygoje aprašytos moters spalvingą gyvenimą dienos šviesą išvys artimiausiais metais.

Dėl kokių priežasčių vėl perleidžiama mafijos našlių knyga?

Jau 11 metų savarankiškai leidžiu knygas ir pastebėjau, kad „Juodosios mafijos našlės“ tapo labiausiai geidžiamam skaitytojų tarpe knyga. Vos tik atsirasdavo keli knygos egzemplioriai ir ji būdavo žaibiškai – vos per keletą minučių – išpirkta elektroniniuose knygynuose. Be to, prasidėjus vasarai moterys dažnai nori kažką pikantiško paskaityti. Šiuolaikinės moterys nusiteikusios skaityti ne vien tiktai išgalvotus meilės romanus. Tad mafijos našlių knyga bus skirta būtent joms. Žinau, kad dėl šios knygos vyrai aršiai konkuruoja su moterimis – kuris pirmesnis tai perskaitys. Juk vyrai taip pat nori sužinoti kaip išties atrodo tamsusis gangsterių pasaulis moterų akimis. Be to, čia yra nemažai dėmesio vertos psichologijos.

Taigi, galima sakyti, kad tai savotiškas žinynas ar enciklopedija, kurioje pažymėti svarbiausi faktai, istorijos apie visuomenei smalsumą tebekeliantį nusikaltėlių moterų pasaulį.