Zane Zusta
Asmenybės

Latvių rašytoja Zane Zusta: „Man patinka, kad mano knygos nėra tik geros istorijos“

Latvių rašytoja Zane Zusta sako, kad iš tiesų nežino, kaip gimsta jos knygos, – tai tiesiog įvyksta. Lakia vaizduote besidžiaugianti autorė kuria literatūrą ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Šiandien su rašytoja kalbame apie jos knygas „Tarakonai mano galvoje“ ir „Ūkė Pūkė randa išeitį“. Tai jau daug dėmesio Latvijoje ir įvairiose užsienio šalyse sulaukę Z. Zustos kūriniai, su kuriais dabar ji tikisi užkariauti ir Lietuvos skaitytojų širdis.


Apie ką yra jūsų knyga „Tarakonai mano galvoje“?

Tarakonai mano galvoje

Joje yra penkiolika istorijų apie skirtingas moteris. Kiekviena iš jų susiduria su įvairiomis įkyriomis mintimis, neduodančiomis ramybės. Pavyzdžiui: „aš nesu pakankamai gera mama“, „nesu pakankamai gera žmona“, „pagalvosiu apie savo ateitį rytoj arba po metų, arba niekada“… Tie tarakonai įsitaiso mūsų galvose ir sako, ką turėtume daryti. Ši knyga padeda geriau juos pažinti, su jais susidraugauti. Po kiekvienos knygoje pateiktos istorijos skaitytojai ras psichoterapeutės Dianos Zandės laišką. Ji pataria, ką reikėtų daryti, kaip su konkrečiu tarakonu susitvarkyti ar ką pakeisti, kad gyventume geriau.

Kaip prasidėjo jūsų ir psichoterapeutės Dianos Zandės partnerystė?

Dianą jau anksčiau žinojau iš žiniasklaidos. Buvau girdėjusi, kad ji yra tikrai labai gera psichoterapeutė. Kai jai paskambinau ir papasakojau šios knygos idėją, ji buvo sužavėta ir mielai sutiko bendradarbiauti. Taip viskas ir prasidėjo.

Ar knygoje pateikiamos tikros istorijos? Ar jūs jas išgalvojote?

Visos istorijos yra išgalvotos. Iš tiesų aš turiu labai lakią vaizduotę. Nors istorijos ir išgalvotos, tačiau aprašomi tarakonai yra tikri. Jie visi yra mano galvoje, ir aš esu tikra, kad jie yra daugelio žmonių galvose.

Kam rekomenduotumėte perskaityti šią knygą?

Iš tiesų ši knyga skirta kiekvienam. Moterims, vyrams, poroms, močiutėms, seneliams… Kiekvienas žmogus šioje knygoje ras kažką aktualaus būtent jam. Pateiktose istorijose skaitytojai gali atpažinti save, skaitydami pagalvoti: „Taip, tai apie mane! Taip, aš taip elgiuosi, aš taip galvoju arba galvojau praeityje.“ O kai perskaitai po istorijos pateiktą laišką, gali išsakytoms mintims pritarti arba ne, bet tai skatina tave pagalvoti. Tai juk ir yra pagrindinis dalykas, ką turėtum daryti skaitydamas. Tu privalai galvoti.

Ūkė Pūkė randa išeitį

Rašote knygas ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Kokia pagrindinė jūsų naujos knygos „Ūkė Pūkė randa išeitį“ mintis?

Tai knyga, kuri skatina vaikus mąstyti šiek tiek kitaip. Net jos pavadinimas sako, kad gali rasti išeitį iš bet kokios situacijos. Jei mąstai plačiau, ne taip kaip visi, tau atsiveria kur kas didesnės galimybės.

Kaip kilo knygos „Ūkė Pūkė grįžta namo“ antrosios dalies idėja?

Iš tiesų jau kur kas anksčiau mąsčiau apie antrąją šios knygos dalį, bet neturėjau jai konkrečios idėjos. Vieną kartą tiesiog prisėdau ir pasakiau sau: gerai, aš parašysiu šią knygą, – ir štai kas iš to išėjo. Jei atvirai, aš net nežinau ir negaliu paaiškinti, kaip tai įvyksta. Tai tiesiog įvyksta (šypsosi).

Kuo jums pačiai labiausiai patinka Ūkės Pūkės personažas?

Man patinka Ūkės Pūkės smalsumas. Būtent dėl smalsumo jos gyvenimas toks įdomus ir kupinas nuotykių. Dar man patinka, kad ji nebijo pripažinti, jog kažko nežino. Tai labai gera savybė, nes nežinoti ir nesuprasti visko, kas vyksta pasaulyje, yra labai normalu. Išdrįsti pasakyti, kad kažko nežinai arba kad norėtum sužinoti, yra tikrai sveikintina.

Pirmojoje knygos dalyje skaitytojai gali rasti lėlių teatrą, o kuo ypatinga antroji dalis?

Man patinka, kad mano knygos nėra tik geros istorijos. Tai būdinga man, kaip rašytojai. Džiaugiuosi, kad šios knygos kartu yra ir šiek tiek tarsi žaislai. Antrojoje knygos dalyje ant viršelio pritvirtinta Ūkė Pūkė, kurią skaitytojai gali paimti į rankas. Patraukus už virvelės jos sparnai juda, ji tarsi skrenda. Tai vaikams puikiai iliustruoja mintį, kad prieš jų akis visas gyvenimas, tad jie turėtų nebijoti skristi.