Knygų savaitė 2022: renginiai ir susitikimai, kuriuos būtina pamatyti
Vasarį, kuris jau tapo neatsiejamas nuo literatūros ir skaitymo, antrą kartą įvyks „Knygų savaitė“, o „Baltos lankos“ ta proga vasario 14–20 d. pakvies net į 12 ypatingų susitikimų.
Kruopščiai rengtų, atrinktų ir įrašytų susitikimų nuo vasario 14 d. ieškokite ir sau patogiu metu juos žiūrėkite LRT Mediatekoje.
**
Pokalbis su Kazuo Ishiguro apie romaną „Klara ir Saulė“.
„Klara ir Saulė“ – romanas apie vienatvę, empatiją, pasiaukojimą, autentiškumą, tikėjimą ir staigiai besikeičiantį pasaulį. Jo centre iškyla pamatinis klausimas – ką mums, žmonėms, reiškia mylėti?
Apie naujausią romaną Nobelio literatūros premijos laureatą Kazuo Ishiguro kalbina italų rašytojas, „Strega“ premijos laureatas Paolo Giordano.
Pokalbis su romanų „Paskutinės apeigos“ ir „Gerieji žmonės“ autore, rašytoja Hannah Kent.
Rinkodaros specialistės Dovilės Filmanavičiūtės pokalbis su rašytoja Hannah Kent apie didžiulio populiarumo sulaukusius romanus „Paskutinės apeigos“ ir „Gerieji žmonės“, rašymo virtuvę, prietarus, būsimą knygą, homofobiją ir kitas jautrias bei aktualias temas.
Pokalbis su austrų kilmės rašytoju, romanų „Visas gyvenimas“, „Tabakininkas“ ir „Laukas“ autoriumi Robertu Seethaleriu.
Apie romanus, kūrybos įpročius ir svarbiausias temas R. Seethalerį Berlyne kalbina rašytoja Lina Ever.
Pokalbis su žymiu britų biologu, knygos „Raizgus gyvenimas“ autoriumi Merlinu Sheldrakeʼu.
Žymų britų biologą, rašytoją dr. Merliną Sheldrakeʼą apie jo knygą „Raizgus gyvenimas“ kalbina „15min“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, literatūros apžvalgininkas Audrius Ožalas.
Knygoje dr. M. Sheldrakeʼas leidžiasi į žavingą nuotykį ir tyrinėja fantastišką, keistą ir nuostabų grybų pasaulį: šie beveik visą gyvybę Žemėje palaikantys organizmai niekuomet nepaliauja stebinti. „Raizgus gyvenimas“ parodo, kad be grybų nesuprastume planetos, kurioje gyvename, jie taip pat būtini norint suvokti, kaip mes mąstome, jaučiame ir elgiamės. Kuo daugiau sužinome apie grybus, tuo neįmanomesnis be jų atrodo gyvenimas.
Knyga 2020–2021 m. nominuota daugeliui premijų, tarp jų „British Book Awards“, „Royal Society Science Book Prize“, „Goodreads Choice Awards“; 2021 m. ji apdovanota „Wainwright Prize for Global Conservation Writing“ ir kt. premijomis.
Vilniaus pasaulis: kalbasi knygos „Vilnius: savas ir svetimas“ autorius Laimonas Briedis ir kultūros istorikas doc. dr. Aurimas Švedas.
Išskirtinis pokalbis apie Vilniaus pėdsakus plačiajame pasaulyje: kaip ir kur galima rasti vilnietiškų atgarsių, ar – ir kaip – būtų galima perrašyti Vilniaus istoriją ir geografiją, taip pat ir miesto atmintį? Šias ir kitas temas gvildens ne tik daugybės leidimų, bet ir vertimų į užsienio kalbas sulaukusios knygos „Vilnius: savas ir svetimas“ autorius Laimonas Briedis su kultūros istoriku Aurimu Švedu.
Ar esate laimingi? Pokalbis su romano „Rožės ir bulvės“ autore Vaiva Grainyte ir menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais.
Trečioji rašytojos, poetės ir dramaturgės Vaivos Grainytės knyga – dvikalbis romanas „Rožės ir bulvės“ – pavadinimu neišsiduoda, jog yra knyga apie laimę, o tiksliau, knyga apie rašomą knygą, kurioje analizuojama laimė. Kompleksiška šios temos ekosistema, nauja emocijų rinka ir negailestinga pozityvumo ideologija knygoje atsiskleidžia kaleidoskopiškai – laisvai jungiant trumpas esė, kinematografiškus pasakojimus, siurrealias fantazijas ir patikrintus faktus su išnašomis. Rašytoja supažindina su daugelio mūsų galbūt išgyventomis situacijomis ir aplinkybėmis, taip ironiškai tikrindama laimės sampratas, jų prieštaras ir jautriai reaguodama į emocinius lūžius, vykstančius po lygiais kasdienybės paviršiais. Kalbina kultūros žurnalistė Jogintė Bučinskaitė.
Lyčių skirtumai ir stereotipai: elgsenos ekonomikos mokslininkę Agnę Kajackaitę kalbina Živilė Kropaitė.
2022 m. pasirodys populiarumo pasaulio žiniasklaidoje akimirksniu sulaukusios ekonomikos mokslų daktarės, elgsenos ekonomistės Agnės Kajackaitės knyga „WO/MEN“, kurioje, remiantis elgsenos ekonomikos moksliniais tyrimais, analizuojami lyčių skirtumai ir su jais susiję stereotipai. Apie polinkį konkuruoti bei kitus lyčių skirtumus Agnę Kajackaitę kalbina žurnalistė, LRT laidų vedėja Živilė Kropaitė.
Menotyros mokslų daktarės, rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės ir Ryčio Zemkausko pokalbis Pažaislio vienuolyne.
2021 m. vasarą vykęs susitikimas – pirmasis gyvas pokalbis po romano „Petro imperatorė“ antrosios dalies pasirodymo. Pašnekesys apie romaną vietoje, kurioje jis buvo kuriamas ir kur lankėsi Petras I.
Tomo Vaisetos „Ch.“: Nuo bibliotekos iki teatro: ar stebime Vakarų kultūros pabaigą? Pokalbio atspirties tašku ar pretekstu tapo Tomo Vaisetos romanas „Ch.“.
Pagrindinis pasakotojas, paprastas scenos darbininkas Šarlis išsakė mintį, kad mūsų vakarietiškoji kultūra prasidėjo nuo bibliotekos, kuri kaupė ir sistemino žinias, o baigėsi teatru – visus kitus menus aprėpiančiu ir naują vertę kuriančiu. Romano autorius T. Vaiseta kalbina Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorių, literatūrologą Paulių Subačių ir klausia, ką jis mano apie tokią Šarlio mintį, ir ja remdamiesi jiedu kalbasi apie Vakarų kultūros formas ir turinį, meno skelbiamas tikras ar tariamas šios kultūros pabaigas ir jų prasmę, modernistinės literatūros reikšmę ir Lietuvos visuomenės santykį su ja.
Kaip įveikti itin sunkias gyvenimo patirtis? Traumų psichologę Pauliną Želvienę kalbina Živilė Kropaitė.
Pokalbis, kurį įkvėpė dvi knygos: Vanessos Springoros atsiminimų knyga „Abipusiu sutikimu“ ir Kate Elizabeth Russell romanas „Tamsi Vanesa“. Tai seksualinį priekabiavimą patyrusių moterų kelio link traumos suvokimo ir pripažinimo istorijos. Apie temas, kuriomis nejauku, bet būtina kalbėtis, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro psichologę doc. dr. Pauliną Želvienę kalbina žurnalistė Živilė Kropaitė.
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus dr. Arūno Gelūno pokalbis su menotyros mokslų daktare, rašytoja Kristina Sabaliauskaite. 2021 m. vasarą Palangoje, Tiškevičių rūmų terasoje, vykęs pašnekesys apie Petro I menines aspiracijas, jo ryšius su Palanga, miesto estetinę tradiciją ir aktualius kultūrinius bei istorinius kontekstus.
Pokalbis apie W. G. Sebaldo romaną „Austerlicas“.
Publicistas Donatas Puslys su knygos vertėja Rūta Jonynaite ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesore Jurgita Verbickiene kalbasi apie pagrindinius romano aspektus, laiką, atminties ir užmaršties klausimus.
Jums taip pat gali patikti
