Kiek pinigų uždirba eilinė sąmokslo teorija?

Knygos „Sąmokslo teorijos“ ištrauka

20 milijonų dolerių – tokią apyvartą XXI a. antrajame dešimtmetyje pasiekė paranojos verslininko Alexo Joneso verslas InfoWars. Kuo daugiau pykčio ir baimės sukeldavo savo auditorijai, tuo daugiau jis uždirbdavo. Beje, būtent Jonesas buvo vienas pirmųjų žmonių, kuriam paskambino pirmajai kadencijai išrinktas Donaldas Trumpas.

Kultinis serialas X failai žymi laiką, kai sąmokslo teorijos žadino vaizduotę ir kėlė smalsumą, tačiau visi jas telaikė jaudinančiu ir egzotišku keistų mažumų pomėgiu. Tačiau XX amžiaus pirmoje pusėje konspiracizmas virto paplitusia psichologine priklausomybe, politine strategija ir klestinčia, milijonus generuojančia rinka.

Ką tik lietuviškai pasirodžiusi britų politikos apžvalgininko Ian Dunt ir žurnalisto Dorian Lynskey knyga „Sąmokslo teorijos“ yra tarsi priešnuodis šiame melagienų amžiuje. COVID pandemija, Amerikos prezidento rinkimai, Rusijos karas prieš Ukrainą – knygos autoriai, pateikdami konkrečius faktus, įtraukiančiai analizuoja, kaip šiandien kuriamos, sklinda ir veikia sąmokslo teorijos. Ir, svarbiausia, parodo, kaip jas atpažinti.

„Sąmokslo teorijos“ – šiandien ypač svarbi knyga, nes, akivaizdu, kad melagienų tik daugės. Kviečiame susipažinti su knyga ir skaityti ištrauką.

Sąmokslo verslininkai

„Turite suprasti, kad susidūrėte su klestinčia industrija, – 1993 m. skundėsi Dalaso prokuroras Billas Alexanderis. – Žmonės gerokai pasipelno, pardavinėdami visuomenei sąmokslo teorijas. Kas nutiko tiesai? Nuėjo po plynių per tuos visus dolerius. Niekas nenori girdėti, kas iš tikrųjų įvyko, nes pribaigtų labai pelningą verslą.“

2014 m. Icke’as Londono Wembley arenoje surengė aštuonių valandų trukmės paskaitų ciklą pavadinimu Awaken!! („Pabuskite!!!“). Jo taikiniais tapo ekonominiai suvaržymai, bankininkai, Izraelis ir genetiškai modifikuoti maisto produktai, taip pat vakcinos, Rothschildai, Billas Gatesas ir „centralizuota fašistinė-komunistinė ES biurokratinė diktatūra“. „Prieš 25-erius metus man sakė: ‘Tau galas. Po visų pajuokų niekur toliau nebenueisi’, – šypsodamasis apibendrino jis. – Ir tik pažiūrėkite į mane.“

Tuo metu pagrindinis Icke’o paranojos konkurentas buvo Alexas Jonesas, amžinai piktas vyras mėsingu veidu ir kimiu balsu, veikiausiai visiškai išvargintu pastangų sakyti tiesą. „Jonesas – neabejotinai naujos rūšies talentas, naudojantis mokslinės fantastikos filmų įvaizdžius, paremiantis juos puikiomis istorijos žiniomis ir pritaikantis visa tai Google News naujienų kanalui, – 2011 m. rašė New York žurnalas. – Jo laida – nelyginant poezija su epiniu užmoju. Būtent jo teatrinis pasitikėjimas savimi, jo gebėjimas nemirksėti padeda faktus aplipdyti pramanais.“

Po penkiolikos metų Jonesas buvo vienas iš pirmųjų žmonių, kuriems paskambino išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas. Jonesas jį rėmė nuo pat pradžių, sykiu pūsdamas sąmokslo teorijas apie Hillary Clinton. Trumpas savo ruožtu jo pasisakymus perėmė. Ir vietos ekscentrikas tapo pasauline jėgaine.

Tuo metu A. Joneso įkurta InfoWars, regis, jau buvo įtikėjusi, kad absoliučiai viskas yra „netikra vėliava“, taip pat ir 2013 m. Bostono maratono sprogdinimai, 2017 m. skerdynės Las Vegaso bulvare per muzikos festivalį ir masinės šaudynės: 2012 m. – Sandi Huko pradinėje mokykloje, o 2018 m. – Parklando vidurinėje. Tačiau Jonesas „netikros vėliavos“ koncepciją papildė nauju sadistišku nuokrypiu. Užuot teigęs, kad žiaurybės buvo suplanuotos ir dėl jų kaltinami niekuo dėti žmonės, jis tvirtino, kad jos nė nevyko – tai buvęs grynas spektaklis, kurį suvaidino „katastrofų aktoriai“, kad pateisintų ginklų kontrolę. „Kodėl Hitleris susprogdino Reichstagą – kad perimtų kontrolę! – sakė jis. – Kodėl valdžia rengia tokius dalykus – kad pasiimtų mūsų ginklus!“

Kaip visada, siaubingas melas slėpė ir grūdą tiesos: žodžių junginys „katastrofų aktoriai“ atėjo iš vaidybos mokyklos, kuri siųsdavo savo studentus į katastrofų valdymo mokymus ir pratybas. Bet Jonesas šį junginį iškraipė nepadoriai žiauriai. Traumuotiems išgyvenusiesiems ir gedinčioms šeimoms ne tik pasakė, kad baisiausių jų gyvenimo dienų nė nebuvo – jis tuos žmones apšmeižė, esą jie buvę tik apmokami politiniai operatyvininkai, ir pasmerkė patyčioms, įžeidinėjimams ir grasinimams mirtimi.

XXI a. antrajame dešimtmetyje Jonesas pavertė InfoWars verslu, kurio metinė apyvarta siekė 20 milijonų, ne tik kurpdamas sąmokslo teorijas, bet ir prekiaudamas maisto papildais, auksu bei survivalistams skirtais išgyvenimo rinkiniais. Kuo daugiau pykčio ir baimės sukeldavo savo auditorijai, tuo daugiau prekių parduodavo. „Ar Alexas iš tikrųjų tuo tikėjo? – BBC žurnalistės Mariannos Spring klausė buvęs InfoWars darbuotojas ir pats atsakė: – Sakyčiau, kad jam nesvarbu, ar jie katastrofų aktoriai, ar ne. Jam terūpi tapti labai turtingam ir karaliauti tame pasaulyje, kurį sukūrė.“

Trečiąjį mūsų sąmokslo verslininką suprasti sunkiau sia, nes prieš žengdamas šiuo keliu jis ir taip nestokojo turto bei šlovės. Russellas Brandas kadaise buvo sėkmės lydimas komikas ir kino žvaigždė, atlikęs pagrindinius vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Artūras, svajonių milijonierius“ ir „Tempk jį čia“. Per 2012 m. olimpinių žaidynių uždarymo ceremoniją jis atliko bitlų dainą „I Am the Walrus’ from the roof of a psychedelic bus“ („Esu vėplys ant psichodelinio autobuso stogo“).

Nuo narkotikų ir sekso priklausomas Brandas 2013 m. tapo priklausomas ir nuo politikos po kelių užkračių straipsnių ir interviu apie apgailėtiną Jungtinės Karalystės politikos būklę. Jie leido jam pasijusti kitokia garsenybe – šmaikščiu ir aistringu nepatenkinto jaunimo balsu griežtų ekonominių priemonių ir žlugusio centrizmo laikais. Jis susitiko su Leiboristų partijos ir Žaliųjų partijos lyderiais. 2015 m. Prospect žurnalo skaitytojai išrinko jį ketvirtu įtakingiausiu pasaulio mąstytoju.

Blėstant holivudinei karjerai Brandas savo energiją nukreipė į tinklalaides ir YouTube vaizdo įrašus ir ten rado, kaip malšinti savo godų dėmesio troškulį. Pandemijos metais jis plūdo „siaubingą technokratinę, globalistinę darbotvarkę“, kartojo Rusijos propagandą prieš Ukrainą ir vienijosi su antivakseriais, o drauge mandagiai kalbino dešiniųjų pažiūrų tinklalaidžių svečius, tokius kaip Jordanas Petersonas ir Tuckeris Carlsonas. Iš tikrųjų pribloškiamai patrauklūs jo vaizdo įrašų pavadinimai dažnai nedaug kuo skyrėsi nuo jų antraščių: „Kodėl kairieji nesusitvarko su Donaldu Trumpu?“; „Vakcinų aukso karštligė – ar pasitikite Gatesu?“; „Jie naikina LAISVĄ MINTĮ!!! Milijardierių planas KONTROLIUOTI internetą“ – pastaroji turėjo grotažymę #GeorgeSoros. Ši nauja kryptis atsipirko. 2020 m. lapkritį – 2022 m. kovą jo savaitinės peržiūros nuo 500 000 šoktelėjo iki 14,5 milijono.

Brando politinis vojažas trikdė žmones, kurie nesuprato sąmoksliškos politikos prigimties. Tiesa, jo gerbėjų bazė iš kairės pasislinko į dešinę, o jis sekė paskui pinigus, tačiau paranoidinis stilius politinių įsitikinimų žemėlapyje užima ypatingą vietą – tai dūmų ir veidrodžių teritorija, kur tradicinė kairiųjų ir dešiniųjų takoskyra išsitrina ir tampa nebematoma. Nebelieka dvinarės kairės ir dešinės sistemos, ją keičia sistema „Mes“ prieš „Juos“. Ir tokiame pasaulyje veikėjai, kurie anksčiau laikėsi priešingo požiūrio į mokesčius ir fiskalinę politiką, staiga susivokia, kad juos kur kas daugiau dalykų vienija nei skiria.

Ar Brandas yra tikras sąmokslo teoretikas, ar tik gebantis įtikinti sukčius – niekas nežino. Galbūt net ir jis pats nėra užtikrintas. Bet atsidavusi jo naujoji auditorija atsipirko 2023 m. rugsėjį, kai po jungtinio The Times, Sunday Times ir Channel 4 programos Dispatches žurnalistų tyrimo buvo paskelbta apie daugybę kaltinimų dėl per kelerius metus padarytų lytinių nusikaltimų – pradedant priekabiavimu ir baigiant išprievartavimu. Brandas kaltinimus neigė, tvirtino, kad visi jo santykiai paremti abipusiu sutikimu, ir pavadino juos „didžiųjų įmonių ir senosios žiniasklaidos organizacijų“ pastangomis „kėsintis, prižiūrėti, užgniaužti ir panaikinti tokias kaip ši nepriklausomų medijų organizacijas“. Gerbėjai nuo jo ne tik nenusisuko, bet dargi pritarė, tarp jų ir Elonas Muskas su Alexu Jonesu, kad tyrimas buvęs ciniškas mėginimas jį apšmeižti ir užčiaupti, nes sako tiesą.

Tuo metu Brandas YouTube turėjo 6,6 milijono, o Rumble – 1,4 milijono prenumeratorių. Kalbose apie „nutildymo kultūrą“ buvo neatsižvelgta į jo naujosios karjeros tikrovę. Gal jis buvo ištremtas iš Holivudo ir televizijos, tačiau tebeturėjo vienintelę jam reikalingą auditoriją.