Asmenybės

Atvirai apie Harry ir Meghan: kas slepiasi už skambių antraščių ir gandų?

Praėjusiais metais pasaulį į Saseksų ir Karališkosios šeimos komandas suskaldžiusi žurnalistų Omido Scobie ir Carolyn Durand knyga „Laisvės paieškos. Harry ir Meghan: šiuolaikinės karališkosios poros istorija“ ką tik pasirodė ir lietuviškai (išleido BALTO leidybos namai, vertė Karolina Masaitytė). Be kita ko – naujausia versija, su autorių papildymais.

Į epilogą sudėti Harry ir Meghan interviu Oprah Winfrey, pasitraukimas iš Kanados į Kaliforniją užsidarant sienoms, nuotaikos pirmosiomis savaitėmis kuriantis Montesite ir ieškant savo vietos Los Andželo garsenybių draustinyje, jautrus pasakojimas apie prarastą kūdikį, mažosios Lilibet gimimas, atsisveikinimas su šviesaus atminimo princu Philipu. Naujausi į pramogų pasaulį bandančio įsilieti princo ir aktorės – kaip sako gandai, ieškančios kelio į politinį olimpą – biografijos puslapiai rašomi akyse. Bet juos gali įvertinti tik prisiminęs pradžią – kaip princas Harry sutiko Meghan Markle. Kaip ne itin žinoma išsiskyrusi amerikietė atitekėjo į vieną seniausių Europos karališkųjų šeimų. Kaip feministę, maišytos rasės atstovę ir kovotoją už moterų teises prie altoriaus vedė konservatyvus baltaodis vyras – Velso princas Charlesas. Dėl ko iš tikro verkė Kembridžo hercogienė ir kas nutiko saugykloje tarp karalienės papuošalų saugotojos Angelos Kelly ir susijaudinusios būsimosios Sasekso hercogienės.

Su herojės palaiminimu
Ištekėjusi už princo Harry, Meghan Markle formaliai yra ne tik Sasekso hercogienė, bet ir princesė pagal vyro titulą. Kaip ir Kembridžo hercogienė Catherine. Kaip ir Vesekso grafienė Sophie. Nekyla abejonių, kad Meghan patinka turėti titulą, – jos knyga vaikams „Suolelis“ ir oficialūs laiškai pasirašyti titulu. O Meghan vyras, regis, veržiasi būti tiesiog paprastu vaikinu Eiču – šitaip jį pagal pirmąją vardo raidę H, kuri būtent taip tariama angliškai, praminė sutuoktinė.

2020 metų rugpjūčio 11-ąją pasirodžiusi knyga „Finding Freedom: Harry and Meghan and the Making of a Modern Royal Family“ buvo skubiai verčiama į kitas kalbas ir žadino susidomėjimą dar iki pasirodymo. Joje atskleidžiamas ne tik daugelio mylimo princo Harry portretas (ar žinojote, kad nesuvokiamai turtingoje ir įtakingoje šeimoje gimęs vaikas dievino pigius plastikinius „Happy Meal“ žaislus?), bet ir sudėtingos rūmų biurokratinės mašinos užkulisiai. Autoriai – karališkieji korespondentai Omidas Scobie ir Carolyn Durand – ilgus metus stebėjo porą savo akimis. Be to, rėmėsi begale šaltinių iš artimiausios aplinkos: draugais, padėjėjais, vyresniaisiais rūmininkais ir daugeliu asmenų, priklausančių Saseksų ratui. Pradžioje neigta, kad informacija dalijosi hercogienė, – britų karališkosios šeimos nariai oficialiai negali autorizuoti biografijų, tačiau neseniai paaiškėjo, jog Meghan vis dėlto palaimino rankraštį. Tiesiog tai pamiršo. Nieko nepadarysi – net princesės gali skųstis atmintimi. Ir apskritai, kaip kandžiai sakė Jos Didenybė Elizabeth II, prisiminimai gali skirtis.

Kaip čia neprisiminsi kito biografo ir kitos princesės, su kuria mėgsta lygintis Meghan. Jau legendinis Velso princesės Dianos biografas Andrew Mortonas taip pat tikino vienas pats parašęs knygą „Diana. Tikroji jos istorija“. Ir tik po princesės žūties paaiškėjo, kad ši atsakė į jo klausimus ir perdavė jam diktofono įrašus.

Šventosios Meghan gyvenimas
„Meghan gauna tai, ko nori Meghan“, – šiuos Harry priskiriamus žodžius hercogienė galėtų išsiuvinėti ant savo vėliavos. O prisiminus jų romano pradžioje sklandžiusią išmintį: „Net jei tau trisdešimt šešeri ir esi išsiskyrusi amerikietė, vis tiek gali gauti savo princą“, aišku, kad ji turi strategiją. Ir taktiką. „Forbes“ apžvalgininkas „Laisvės paieškas“ taikliai praminė hagiografija – taip vadinama krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus.

Jei jus domina naujausiųjų laikų karališkosios šeimos istorija, paveikslas nebus išsamus be 350 puslapių Scobie ir Durand leidinio, iliustruoto nematytomis nuotraukomis. Juolab žurnalistai pasakoja istoriją ne visai taip, kaip ja piktnaudžiavę bulvariniai leidiniai.

Carolyn Durand ir Omid Scobie. Leidėjų archyvo nuotraukos

Durand ir Scobie – ne paprasti žurnalistai. Daugiau kaip dešimt metų apie karališkąją šeimą rašantis Omidas – ypač įdomus veikėjas. Oksforde užaugusiam žavingam vyriškiui keturiasdešimt. Tėvas – škotas, rinkodaros agentūros direktorius, motina – iraniečių kilmės britė, socialinė darbuotoja. Šiuo metu Omidas dirba žurnalo „Harper’s Bazaar“ redaktoriumi konsultantu, veda populiarią ABC televizijos ryto laidą „Good Morning America“. ABC jis ir susipažino su kolege ir būsima bendraautore Carolyn.

2017 metais Scobie buvo vienas iš trijų žurnalistų, pakviestų nušviesti Harry ir Meghan sužadėtuves. Išskirtinės medžiagos, įvairūs šaltiniai, asmeninis veiklumas (kas be ko, ir ištikimybė saviems bei tinkama maišyta kilmė) per porą metų padėjo jam tapti pripažintu karališkuoju reporteriu, Saseksų komandos žiniasklaidoje lyderiu. O pasirodžius „Laisvės paieškoms“ – ir naujuoju Andrew Mortonu.

Kaip ir princesės Dianos biografas, Scobie sulaukia priekaištų dėl per didelio atsidavimo savo herojei. Ir vis tiek yra jai beprotiškai ištikimas. Vienu metu atrodė, kad biografo ir Meghan keliai skiriasi, tačiau Scobie ne tik papildė knygą, bet ir pasirodė naujajame BBC dokumentiniame filme „The Princess and the Press“ – žinoma, hercogienės pusėje.

Autoriai tvirtina knygą rašę anaiptol ne gindami Saseksus ar norėdami atskleisti jų požiūrį į karališkosios šeimos žaidimus. Biografija – pirmiausia dviejų nepriklausomų žurnalistų tyrimas: jie dirbo daugiau kaip su šimtu šaltiniu, ir nors dauguma jų panūdo likti anonimai, nuveiktas įspūdingas darbas. Antra vertus, interviu populiariam britų žurnalui „Town & Country“ Omidas pabrėžė savo panašumą su Meghan: abu jie maišytos rasės, mėgsta šunis ir „Balenciaga“ bei „Gucci“ mados ženklus.

Tokie skirtingi šaltiniai
Scobie ir Durand, turėjusi puikių ryšių Bakingamo rūmuose ir tarp senosios gvardijos, sėdo prie knygos du mėnesiai iki garsiųjų vestuvių. Istorija turėjo baigtis 2019-aisiais, sulig poros pirmagimio Archie atsiradimu. Tačiau puikia uosle apdovanoti žurnalistai anksti pastebėjo, kad karališkojoje šeimoje kažkas ne taip. Vis garsiau įvairūs šaltiniai užsimindavo, kad rūmų jaunavedžius slegia ištaigingas, bet suvaržymų pilnas gyvenimas, o amžinai būti antraisiais numeriais – sunku. Nuostabiojo ketverto, kaip ilgai vadinti Kembridžo ir Sasekso hercogai, draugystė pasirodė esanti ne širdžių sąjunga, o viešųjų ryšių kūrinys. Regis, Omidas ir Carolyn buvo iš tų nedaugelio žmonių, kurių nenustebino poros sprendimas palikti rūmus.

Beje, pirmiausia jiedu paneigia patį megxito – taip šmaikštuoliai, parodijuodami breksitą, praminė pabėgimą iš rūmų – terminą (neseniai tą patį padarė ir princas Harry, pabrėžęs, kad anaiptol ne Meghan buvusi jo iniciatorė). Princui seniai buvo pakyrėjęs rūmų gyvenimas ir Meghan buvo veikiau dingstis nei priežastis. Bulvarinės spaudos ir jos įkaitintos publikos spekuliacijos, kad apsukri amerikietė išplėšė princą iš mylinčios šeimos glėbio, įskaudino hercogienę. „Šiai šeimai paaukojau gyvenimą. Buvau pasirengusi padaryti, ką tik reikia. Ir štai, kas iš to išėjo. Labai liūdna“, – sakė ji draugei 2020-ųjų kovą, praėjus trims mėnesiams nuo atsisveikinimo su vyresniųjų karališkosios šeimos narių pareigomis.

SHUTTERSTOCK nuotraukos

Tai tik viena nepatogi tiesa, slypinti už skambių žiniasklaidos antraščių ir po pasaulį sklandžiusių gandų. Kita – naujosios šeimos nemeilė marčiai. Nuo pat pradžių Meghan jautė aristokratų nepagarbą prasčiokei. Vienas iš vyresniųjų karališkosios šeimos narių pavadino Harry išrinktąją „princo šokėja“. Kitas užsiminė padėjėjui apie ją lydintį praeities šleifą. Aukšto rango rūmininkas kolegai išsitarė, kad Meghan tiesiog nekelia pasitikėjimo. Net darbuotojai nerodė jai pagarbos, nors daugumos jų meilę amerikietė pelnė atida ir paslaugumu, – pavyzdžiui, „Amazon“ užsakiusi dėžutę vienkartinių rankų šildyklių, šaltomis žiemos dienomis eidama pro vartus visada įduodavo porą apsaugininkams.

Kaip išdavystė Harry pasirodė ir brolio patarimas neskubėti – skirti daugiau laiko susipažinti su ta mergina. Žodžiai ta mergina Harry nuskambėjo paniekinamai. Tai buvo visiškai svetima jo pasaulėžiūrai: per dešimt tarnybos kariuomenėje metų, neslegiamas karališkojo stiklo gaubto, jis įprato nevertinti žmonių paskubomis, pagal tartį, išsilavinimą, etninę kilmę ar profesiją.

Scobie ir Durand nesimėgauja kita bulvarinės spaudos tema – dviejų hercogienių nesutarimais. Catherine ir Meghan buvo ne priešės, veikiau jas mažai kas siejo. Tiesiog santykiai nesusiklostė. Abi suaugusios moterys turėjo savo tikslų, interesų ir net funkcijų. Juk karališkoji šeima vadinama Firma. Vienu metu santykiai tapo visiškai liguisti – Harry ir Meghan net patikėjo, jog kai kurie šeimos nariai ar įtakingi patarėjai nutekina jų gyvenimo smulkmenas žiniasklaidai.

Biografijoje apstu iki šiol į spaudą nepatekusių detalių apie garsiosios poros santykių pradžią (nė už ką neįtarsite, koks raštas puošė „Soho House“ klubo, kur pirmąkart susitiko Meghan ir Harry, apmušalus). Kelionę į Afriką po trečio pasimatymo. Princą nustebinusį Meghan talentą krauti krepšius ir naudotis Botsvanos krūmeliais. Žinoma, pasakiškas vestuves ir beveik detektyvinę diademų pasirinkimo istoriją. Jei ne skandalas ir MegHarryExit – galbūt taip tiksliau, – „Laisvės paieškos“ galėtų būti jaudinama, pikantiška ir žaisminga meilės istorija. Prie kurio žanro priskirti ją šiandien – parodys laikas. Dėl vieno ekspertai sutaria: rami ir informatyvi biografija visus erzina labiau nei bulvarinės spaudos pramanai.