Atsiliepimai
Aprašymas
Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvninkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas ne tik istoriniu, bet ir autobiografiniu.
Knyga „Vilkų Kampo Eliza“ svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą.
Kūrinys įtraukia skaitytoją nuo pat pirmų puslapių, nes jame sklandžiai, įtaigiai ir, kas itin svarbu, įdomiai papasakota dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, istorija. Autorė meistriškai supina, suriša, jų gyvenimo linijas, sukurdama tankų meninį audinį, kuriame regime jų kovą dėl būvio skaudžių istorijos kirčių fone. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas, čia nutoldamas prie kito personažo, čia ir vėl tuoj sugrįždamas. Sodrus, įtaigus, vaizdingas pasakojimas plaukia ramia tėkme, vietomis primena poringę ar legendą su lemtingais sutapimais, net mistikos šešėliais, su kaimo žmonių išmintimi, paprasta, iš gyvenimo patyrimo.
Alma Lapinskienė
EXTRA 13 % nuolaida
Kupono kodas: EXTRA
Akcija baigiasi už 2d.07:38:25
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Eglutė.
Pardavėjo reitingas: 100%
Romano veiksmas nukelia į XIX amžiaus pirmąją pusę, į du kaimus, kurių vienas, Grabupiai, yra lietuvninkų žemėse, o kitas, Oželiai, dūnininkų Žemaitijoje. Tokią laiko ir erdvės sąrangą autorė pasirinko neatsitiktinai, juk, kaip rašė knygoje „Raišas paukštis“, vienų jos protėvių šaknys Klaipėdos krašte buvo įaugusios, o kitų – tuojau už rubežiaus. Vadinasi, romanas laikytinas ne tik istoriniu, bet ir autobiografiniu.
Knyga „Vilkų Kampo Eliza“ svarbi ir kaip Klaipėdos krašto lietuvybės liudijimas. Pasakodama apie giminių, šeimų, žmonių, lietuvninkų ir žemaičių, likimus, autorė tarsi atskleidžia Klaipėdos devizo „Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva“ giluminę esmę, jo istorinį pamatą.
Kūrinys įtraukia skaitytoją nuo pat pirmų puslapių, nes jame sklandžiai, įtaigiai ir, kas itin svarbu, įdomiai papasakota dviejų šeimų, Ožkarčių ir Vilkų, istorija. Autorė meistriškai supina, suriša, jų gyvenimo linijas, sukurdama tankų meninį audinį, kuriame regime jų kovą dėl būvio skaudžių istorijos kirčių fone. Centrinė kūrinio ašis – Eliza, graži, stiprios dvasios moteris, apie ją sukasi pasakojimas, čia nutoldamas prie kito personažo, čia ir vėl tuoj sugrįždamas. Sodrus, įtaigus, vaizdingas pasakojimas plaukia ramia tėkme, vietomis primena poringę ar legendą su lemtingais sutapimais, net mistikos šešėliais, su kaimo žmonių išmintimi, paprasta, iš gyvenimo patyrimo.
Alma Lapinskienė
Atsiliepimai
Nuostabus, įtraukiantis, stiprus romanas, ne veltui apdovanotas literatūrine premija. Labai lauksiu naujų šios autorės kūrinių.
Nuostabi knyga!
Puiki knyga. Autorė šių dienų Žemaitė.
Puiki knyga. Žinau, kad kitąmet sulauksime ir kitos šios autorės knygos apie tolesnę tos pačios šeimos vaikaičių istoriją.
Labai labai labai gera knyga. Reta tokių! Didžiausia padėka autorei!
Seniai neskaičiau tokios kokybiškos, vaizdingos ir gilios knygos. Didžiausios rekomendacijos puikiai knygai.
Jau tokio gerumo visa knyga, vaizdingas žodynas. Taip ir norisi keliauti tais keliais nuo Vilkų kampo iki Verdainės bažnyčios, atrasti tą griovį- sieną Melno sutartimi nustatytą ir pajusti tuos atstumus savo kojomis. Laukiu kitos šios autorės knygos
Seniai turėjau tokią puotą jausmams, širdžiai, sielai. nebeužtinku tokių knygų, kaip būtų gaila, jeigu atsiranda toks stebuklas, tai ganėtinai retai. Tai knyga, mano nuomone, brandesniam žmogui. Be galo gili, tauri. Tie vaikų ir tėvų santykiai...kaip jų trūksta šiuolaikiniame pasaulyje.Pabaiga be galo jausminga, verkiau verkiau... Labai užkabino jausmus. Autorė turi rašyti rašyti. Tokių knygų šiandien jau nebeparašo. Gal trūksta gilumo, vaizduotės, jausmai nebe tie. Tik gilus, jausmingas, labai stipriai kūrybingas rašytojas taip gali rašyti. O kur dar ir aprašyto krašto ypatumai. Ačiū gerbiamai rašytojai už suteiktą malonumą.
Atsiliepimų dar nėra, manau, todėl, kad perskaičiusieji, esu tikra, yra apsvaiginti knygos gerumo ir grožio ir negali atsitokėti, ir rasti tinkamų žodžių liaupsėms. Skiriu aukščiausią balą, koks tik gali būti. Ačiū ačiū autorei!!!