Atsiliepimai
Aprašymas
Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.
Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.
Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos.
Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.
Tai vilko vaikų iš Rytų Prūsijos likimai, atskleisti papildant naujais istoriniais šaltiniais ir dokumentais. Knygoje išsamiai pasakojami vokietės vilko mergaitės Ursulos Dorn, išdrįsusios prabilti tik po daugybės metų, liudijimai.
Kartais nutinka, kad Ursula vėl tampa plėšrūne. Išbadėjusi, vos pamačiusi karvę, pripuola prie jos ir tiesiai iš tešmens geria pieną. Sugrįžo tas klaikusis nekenčiamas alkio jausmas. Šaltis ir badas išsunkė paskutines jėgas, kartais net protas aptemdavo .
Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.
Christianas Hardinghausas gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.
EXTRA 32 %nuolaida
Kupono kodas: TOP
Akcija baigiasi už 1d.16:44:43
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
EXTRA 30 %nuolaida
Kupono kodas: TOP
Akcija baigiasi už 1d.16:44:43
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Elektroninė knyga:
Atsiuntimas po užsakymo akimirksniu! Skirta skaitymui tik kompiuteryje, planšetėje ar kitame elektroniniame įrenginyje.
Mažiausia kaina per 30 dienų: 15,79 €
Mažiausia kaina užfiksuota: 2025-01-10 05:25:33
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Skaityk.
Pardavėjo reitingas: 100%
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Jūratė B.
Pardavėjo reitingas: 100%
Tikra pabėgimo iš Kionigsbergo į Lietuvą istorija, sukrečianti iki širdies gelmių.
Šaltas 1946-ųjų vasaris. Vienuolikmetės Ursulos Dorn, karštligiškai ieškančios maisto Kionigsbergo griuvėsiuose, galvoje vienintelė mintis: kaip išgyventi? Sovietų okupuotame mieste daugiau nei 70 tūkstančių gyventojų, daugiausia vokiečių, jau mirė nuo bado, ligų ir smurtautojų okupantų rankos. Išsekusios moterys prievartaujamos, o kūdikiai vežimėliuose paliekami šaltyje. Maždaug 20 tūkstančių našlaičių klajoja po šiaurinę Rytų Prūsiją elgetaudami ir ieškodami maisto.
Ursula nebegali pakęsti šios kančios. Mergaitė įsmunka į rusų prekinį traukinį ir atkeliauja į Kauną. Čia susiduria su geranoriškais žmonėmis, globojančiais našlaičius, atklydusius iš Rytų Prūsijos.
Tačiau ilgainiui ir Pažadėtąja žeme laikytoje Lietuvoje vis sunkiau: partizanai priešinasi sovietų okupantams, o „vokiečių fašistų vaikus“ priglaudusios šeimos tremiamos į gulagus. Norėdami išlikti „vokietukai“ priversti trauktis į miškus ir ten gyventi laukinį vilkų gyvenimą arba išsižadėti savo tapatybės ir praeities.
Tai vilko vaikų iš Rytų Prūsijos likimai, atskleisti papildant naujais istoriniais šaltiniais ir dokumentais. Knygoje išsamiai pasakojami vokietės vilko mergaitės Ursulos Dorn, išdrįsusios prabilti tik po daugybės metų, liudijimai.
Kartais nutinka, kad Ursula vėl tampa plėšrūne. Išbadėjusi, vos pamačiusi karvę, pripuola prie jos ir tiesiai iš tešmens geria pieną. Sugrįžo tas klaikusis nekenčiamas alkio jausmas. Šaltis ir badas išsunkė paskutines jėgas, kartais net protas aptemdavo .
Nė viena Antrojo pasaulinio karo aukų grupė nėra moksliškai tyrinėta taip mažai kaip Rytprūsių vilko vaikai, o taip nutiko dėl to, kad, palyginti su kitomis Trečiojo reicho ir nacių sukelto karo aukomis, apie jų likimą sužinota gana vėlai. Tik byrant Sovietų Sąjungai ir Baltijos šalyse sustiprėjus nepriklausomybės siekiantiems judėjimams pirmą kartą prabilta apie vilko vaikus.
Christianas Hardinghausas gimė 1978 m. Osnabriuke, Vokietijoje. Baigęs istorijos, literatūros ir žiniasklaidos magistrantūros studijas Osnabriuko universitete, apgynė daktaro disertaciją propagandos ir antisemitizmo tyrimų srityje. Hardinghausas rašo knygas, dirba laisvai samdomu žurnalistu ir istorijos konsultantu.
Atsiliepimai
Vertimas prastas, o ir pati knyga, ne atsiminimai, o daugiau rašytojo interpretacijos. Kiek teko bendrauti su “vilko vaikais”, nieks nepasakojo tokių dalykų. Be to, niekaip nesuprantama, prie ko čia įvelta dabartinė politika tarp ru ir ukr prie šios “atsiminimų” knygos.
Vertimas išties prastas ir mažoka parašyta prisiminimų, tad skaitėsi vietomis sausokai.
Jaudinanti tragedija. Tikriausiai svarbiausia pastarųjų metų knyga.
Labai stipri knyga. Silpnų nervų asmenims nerekomenduoju. Iki ašarų sujaudino. Kas neišsivaizduoja kas yra karas, kaip jį išgyvena civiliai žmonės ir vaikai - tai verta perskaityti.
Labai svarbi knyga. Istorija sujaudina iki ašarų. Puikiai ištyrinėta ir Lietuvos-Vokietijos istorijos dalis. Tikiuosi, kad ji bus plačiai skaitoma.
Deja, nepatiko. Tai nedidelė dalis prisiminimų ir didelė dalis autoriaus interpretacijų ir beletristikos (nors ir paremtos užfiksuotais istoriniais faktais. Vertimas t.p. prastas - vietomis net negali iškart suprasti sakinio (taip dažnai nutinka verčiant iš vokiečių kalbos).