Atsiliepimai
Aprašymas
„Vienas į Everestą. Krištolinis horizontas" – pirmoji į lietuvių kalbą išversta žymiausio visų laikų alpinisto Reinholdo Messnerio knyga.
„Krištolinis horizontas" – tokį įspūdį sukelia gigantiškas Everesto masyvas kopėjui, jei jis, kaip Reinholdas Messneris, išvykęs iš Lhasos, per raudonąjį Kinijos Tibetą sukaria 1000 kilometrų kelią džipu, ir po ištisas savaites trukusio žygio pėsčiomis nuo vienos klajoklių stovyklos iki kitos, artinasi prie snieguotų Himalajų viršukalnių.
Kai 1979 metais Reinholdas Messneris, būdamas Katmandu, sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą 1980–1981 metų žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau.
Po solo kopimo į Nanga Parbatą (8125 m) 1979 metais Messneris neabejojo, kad įmanoma vienam įkopti ir į aukščiausią pasaulio kalną Everestą (8848 m). Nieko nelaukdamas jis ima veikti ir gauna leidimą ekspedicijai 1980 metais, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos.
Reinholdas Messneris jau buvo stovėjęs Everesto viršūnėje. Tai atsitiko 1978 metais. Dabar jis kops antrą sykį, vėl be papildomo deguonies, tačiau šį kartą ir be kopimo partnerio, be įrengtų aukštuminių stovyklų, be nešikų, ir nauju maršrutu iš Tibeto pusės.
Messnerio pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą apima ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras 8000 metrų aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.
Reinholdas Messneris, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, europarlamentaras nuo 1999 iki 2004 metų, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje (it. Funes, austr. Villnöß), šiuo metu gyvena Juvalo pilyje (Vinšgau (Vinschgau) kultūrinis regionas) ir Merane (Merano). Messneris yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Karolis1.
Pardavėjo reitingas: 81%
„Vienas į Everestą. Krištolinis horizontas" – pirmoji į lietuvių kalbą išversta žymiausio visų laikų alpinisto Reinholdo Messnerio knyga.
„Krištolinis horizontas" – tokį įspūdį sukelia gigantiškas Everesto masyvas kopėjui, jei jis, kaip Reinholdas Messneris, išvykęs iš Lhasos, per raudonąjį Kinijos Tibetą sukaria 1000 kilometrų kelią džipu, ir po ištisas savaites trukusio žygio pėsčiomis nuo vienos klajoklių stovyklos iki kitos, artinasi prie snieguotų Himalajų viršukalnių.
Kai 1979 metais Reinholdas Messneris, būdamas Katmandu, sužinojo, kad japonų alpinistas Naomi Uemura gavo leidimą 1980–1981 metų žiemą solo kopimui į Everestą, tematė vienintelį tikslą prieš akis: jis privalo įkopti anksčiau.
Po solo kopimo į Nanga Parbatą (8125 m) 1979 metais Messneris neabejojo, kad įmanoma vienam įkopti ir į aukščiausią pasaulio kalną Everestą (8848 m). Nieko nelaukdamas jis ima veikti ir gauna leidimą ekspedicijai 1980 metais, nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos.
Reinholdas Messneris jau buvo stovėjęs Everesto viršūnėje. Tai atsitiko 1978 metais. Dabar jis kops antrą sykį, vėl be papildomo deguonies, tačiau šį kartą ir be kopimo partnerio, be įrengtų aukštuminių stovyklų, be nešikų, ir nauju maršrutu iš Tibeto pusės.
Messnerio pasakojimas apie jo sensacingą solo kopimą apima ne tik kovą dėl išgyvenimo, susidūrus su rimtais gamtos išbandymais, tokiais kaip musoninės audros, ledyno plyšiai ir išretėjęs oras 8000 metrų aukštyje, bet ir psichinę patirtį, priartėjus prie žmogaus pajėgumų ribos, bei mistinius vienatvės išgyvenimus ledinėje gamtoje.
Reinholdas Messneris, žymiausias mūsų laikų alpinistas, keliautojas, devynis kartus patekęs į Gineso rekordų knygą, europarlamentaras nuo 1999 iki 2004 metų, gimė 1944 metais Pietų Tirolyje, Funeso slėnyje (it. Funes, austr. Villnöß), šiuo metu gyvena Juvalo pilyje (Vinšgau (Vinschgau) kultūrinis regionas) ir Merane (Merano). Messneris yra pirmas žmogus, įkopęs į visas 14 viršūnių, aukštesnių nei 8000 metrų, pirmas be papildomo deguonies įkopęs ir į Everestą, pėsčiomis perėjęs Grenlandiją, Antarktidą, Tibeto rytinę dalį ir Gobio dykumą. Šiuo metu užsiima kelių muziejų kūrimu.
Atsiliepimai
Pradėdama skaityti kažko labai nuostabaus nesitikėjau, nes esu skaičiusi daugybę knygų apie alpinistus, o jos visos šiek tiek panašios, parašytos panašia chronologija, o Everestas apskritai dominuoja, tad sužinoti kažką naujo apie kalną irgi nesitikėjau. Taip ir buvo, pirmus puslapius skaičiau beveik raukydamasi, atrodė, kad autorius pradeda pernelyg iš toli, per daug nukrypsta pasakodamas apie kitus asmenis, istoriją. Bet tada pamažu ėmė švisti kitos spalvos. Prasidėjo Nenos dienoraščiai, Tibeto aprašymas, vaizdingi gamtos epitetai, o svarbiausia - labai atviras, filosofinis požiūris į kalnus, vienatvę, baimę. Būtent apie tai ši knyga. Ne apie pasiekimą, rekordus, norą padaryti kažką, ko nepadarė kiti. Apie baimę. Begalinį nuovargį. Apie trapius santykius tarp žmonių, kurie atrodo visiškai nereikalingi vienas kitam, bet taip beprotiškai vienas kitam reikalingi. Apie išsekusią sąmonę ir haliucinacijas, pasidavimą, kuris vėl virsta noru siekti... Labai jautri ir žmogiška be jokių pasigyrimų, kaip dažnai būna tokio tipo knygose. Įtaigiai nupasakota. Mačiau tuos ledynus ir jutau tą baimę, tą šaltą tylą, skendinčią rūke. Gavusi knygą norėjau piktintis, kokia brangi, kiek mažai puslapių, palyginus mažokai fotografijų... Bet užvertusi ją galvoju, kad verta. Verčiau viena tokia knyga, nei du pigūs ir po savaitės pamirštami trileriai. Norėtųsi sakyti, kad ji turi būti perskaityta visų, bet suvokiu, kad daugumai tai nuobodybė. Jiems nieko nesako viršūnių pavadinimai, jų nesuviliosi menkai kur smulkiai aprašomu Tibetu, jiems nuobodūs tikri žmogaus išgyvenimai, kurie visada pralaimi prieš grožinę literatūrą, kuria lūžta daugumos bibliotekų lentynos. Tad džiaugiuosi dėl savęs. Kad turėjau galimybę perskaityti lietuviškai. Pamąstyti. Pasvajoti. Išsigąsti. Kad radau čia tiek emocijų, jog drąsiai pavadinsiu geriausia šių metų knyga, nors metai net neįpusėjo. Nes tokių knygų pasitaiko vienetai. Kaip ir tokių žmonių. Ir net Everestas seniai praradęs savo žavesį dėl šimtais juo lipančių žmonių, šiukšlių, šerpų viską darančių už alpinistus, staiga vėl įgavo savo prasmę. Kaip ir tikrasis alpinizmas. Be patogumų. Tik žmogus prieš gamtą. Arba prieš save.
Puiki ir įtraukianti knyga. Ne tik kalnų mylėtojams.