Atsiliepimai
Aprašymas
Jo veidas staiga išsiliejo, kaip tada, kai pamiršti persukti juostelę ir padarai dvi nuotraukas viename kadre.
– Tu turi du veidus, – baugiai tarė ji. – Tai draudžiama. Galima nešioti tik vieną.
1968 m., Kopenhaga. Knygų vaikams rašytoja Lisė pagaliau sulaukia pripažinimo. Tačiau džiugesį aptemdo pakitęs jos vyro elgesys: Gertas negali susitaikyti su žmonos šlove ir nė nenutuokia, kad Lisė žino, kas vyksta tarp jo ir namų tvarkytojos. Lisė taip pat žino, kad juodu mėgins jos atsikratyti.
Stiprėjantis moters nerimas pamažu virsta obsesija, atvedančia ją į psichiatrijos kliniką. Čia ją pasitiks daugybė veidų. Teisiantys, įtarinėjantys, mylintys veidai – tarsi greitai besikeičiančios kaukės, tarp kurių lengva pamesti tikrąjį savo atspindį. Mėgindama grįžti į save Lisė susidurs su gąsdinančia mintimi: o kas, jeigu beprotybė – vienintelė jai įmanoma laisvės forma?
„Veidai“ – įspūdingas kūrinys, nagrinėjantis T. Ditlevsen prozai būdingas psichinės sveikatos, moters vaidmens visuomenėje, meninės saviraiškos temas. Lisė Mundus – be galo įdomi, nepatikima pasakotoja, priversianti susimąstyti apie veidus, kuriuos kuriame, slepiame ir keičiame palaikydami santykį su kitu.
Tove Ditlevsen (1917–1976) – viena unikaliausių XX a. danų rašytojų. Kadaise kritikų ignoruota, nes kilusi iš darbininkų klasės ir nesivaikiusi tuometinių literatūros madų, pastaraisiais metais ji iš naujo atrasta ir tarptautiniu mastu minima tarp svarbiausių savo kartos skandinavų autorių. Lietuvoje didžiulio dėmesio sulaukė 2022 m. išleistas T. Ditlevsen memuarinių knygų rinkinys „Kopenhagos trilogija“, laimėjęs „15min“ Metų knygos rinkimus geriausios verstinės grožinės literatūros kategorijoje. „Veidai“ – kitas garsus autorės kūrinys, paremtas jos asmenine patirtimi psichiatrijos ligoninėje, kovojant su depresija ir priklausomybe nuo raminamųjų.
EXTRA 10 %nuolaida
Kupono kodas: MINUS10
Akcija baigiasi už 21:43:52
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Luna.
Pardavėjo reitingas: 96%
Jo veidas staiga išsiliejo, kaip tada, kai pamiršti persukti juostelę ir padarai dvi nuotraukas viename kadre.
– Tu turi du veidus, – baugiai tarė ji. – Tai draudžiama. Galima nešioti tik vieną.
1968 m., Kopenhaga. Knygų vaikams rašytoja Lisė pagaliau sulaukia pripažinimo. Tačiau džiugesį aptemdo pakitęs jos vyro elgesys: Gertas negali susitaikyti su žmonos šlove ir nė nenutuokia, kad Lisė žino, kas vyksta tarp jo ir namų tvarkytojos. Lisė taip pat žino, kad juodu mėgins jos atsikratyti.
Stiprėjantis moters nerimas pamažu virsta obsesija, atvedančia ją į psichiatrijos kliniką. Čia ją pasitiks daugybė veidų. Teisiantys, įtarinėjantys, mylintys veidai – tarsi greitai besikeičiančios kaukės, tarp kurių lengva pamesti tikrąjį savo atspindį. Mėgindama grįžti į save Lisė susidurs su gąsdinančia mintimi: o kas, jeigu beprotybė – vienintelė jai įmanoma laisvės forma?
„Veidai“ – įspūdingas kūrinys, nagrinėjantis T. Ditlevsen prozai būdingas psichinės sveikatos, moters vaidmens visuomenėje, meninės saviraiškos temas. Lisė Mundus – be galo įdomi, nepatikima pasakotoja, priversianti susimąstyti apie veidus, kuriuos kuriame, slepiame ir keičiame palaikydami santykį su kitu.
Tove Ditlevsen (1917–1976) – viena unikaliausių XX a. danų rašytojų. Kadaise kritikų ignoruota, nes kilusi iš darbininkų klasės ir nesivaikiusi tuometinių literatūros madų, pastaraisiais metais ji iš naujo atrasta ir tarptautiniu mastu minima tarp svarbiausių savo kartos skandinavų autorių. Lietuvoje didžiulio dėmesio sulaukė 2022 m. išleistas T. Ditlevsen memuarinių knygų rinkinys „Kopenhagos trilogija“, laimėjęs „15min“ Metų knygos rinkimus geriausios verstinės grožinės literatūros kategorijoje. „Veidai“ – kitas garsus autorės kūrinys, paremtas jos asmenine patirtimi psichiatrijos ligoninėje, kovojant su depresija ir priklausomybe nuo raminamųjų.
Atsiliepimai
Visai nepatiko
Kaip stipriai sužavėjo 'Kopenhagos trilogija', tiek nuvylė 'Veidai'! Knyga tiesiog NEĮDOMI...
Kartais nėra ką pakomentuoti, perskaitai ir pamiršti. Ši istorija yra būtent tokia. Negaliu pasakyti, kad nepatiko, bet didesnių emocijų nesukėlė.
Patiko. Stiprus kūrinys. Verta paskaityti, yra apie ką pamąstyti. Kokius veidus nešiojame mes, kada kokį konkrečiai užsidedame...<O tai, ką anksčiau laikei svarbiausiu dalyku pasaulyje, dabar atrodo nereikšminga>. vertimas puikus.
Aukštos literatūrinės prabos kūrinys, kupinas nuostabiai plastiškos prozos.
Pritariu Redai, stipri knyga, priverčia susimąstyti...
Nepagražintas, skaudus, aštrus ėjimo iš proto vaizdinys, iš lėto skaitytoją panardinantis į psichinės ligos keliamą stresą ir parodantis, kaip ryškiai ir tikroviškai galima jausti. Pati moteris iš savęs yra tarsi sutrikimas, nepakankamai jautri pasauliui (ypač savo vyro ir vaikų, bet ir globaliai), o tuo pat metu ir pernelyg jausminga, o kurianti moteris – „kažkoks neįgalumas“. Liga neromantizuojama ir neaukštinama, tačiau literatūriška kalba tokia paveiki, kad ir pats imi abejoti viskuo. Net savimi. Ypač savimi. Man nereikia jums pasakyti, kad Ditlevsen yra geniali, bet čia ir puikus Bivainytės vertimas, ir tiesiog neįtikėtino įspūdingumo ir tikroviškumo žvilgsnis į sergančio žmogaus vidų. Gąsdinančiai realistiškas.
Įtraukia ir nepaleidžia. Stipri knyga.