- Išparduota
/images/books/6427/1462874456_valymas-001.jpg)
- Autorius: Sofi Oksanen
- Leidėjas: Versus Aureus
- Metai: 2010
- Puslapiai: 304
- ISBN: 9789955342656
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 14 x 21 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
- Vertėjas: Aida Krilavičienė
Atsiliepimai
Aprašymas
„Žmonės visuomet stengiasi apsivalyti“, – šitaip knygos pavadinimą aiškina knygos „Valymas“ autorė – ekscentriška, suomiškas ir estiškas šaknis turinti Sofi Oksanen.
Valymas – Stalino aukų trėmimas į Sibirą. Išsivalyti pirmiausia siekia prievartą, smurtą ir kaltę patyrę asmenys.
Romanas, kuriam priskiriami tokie epitetai kaip šokiruojantis, ypač gerai parašytas ir tiesiog šedevras, pasakoja apie šiurpą keliančius ir grėsmingus, nemalonius dalykus – sovietmečio žiaurumus, prekybą žmonėmis, išgyvenimą represinėje sistemoje.
Įdomu, kad romanas gimė iš teatro pjesės (Sofi Oksanen prieš atsidėdama rašymui studijavo dramaturgiją), pagal kūrinį Talino Estonia teatre opera.
2010 metais geriausia Šiaurės šalių rašytoja pripažintos Sofi Oksanen knyga „Valymas“ sulaukė didelio susidomėjimo, buvo išversta į daugiau nei dvidešimt kalbų. Tai vienas tų retų atvejų, kai bestseleriu tapo išties vertinga knyga.
Romane „Valymas“ atskleidžiama dviejų kartų moterų istorija.
Vieną dieną Alydės Trū namų kieme atsiranda dvidešimtmetė rusė Zara – prekybos žmonėmis auka, kuri smarkiai sutrikdo vienišos namų šeimininkės gyvenimą. Estija neseniai paskelbusi nepriklausomybę, o Alydės Trū sąžinę slegia pokario metų išdavystė, į kurią ją pastūmėjo beviltiška, tragiškai pasibaigusi meilė sesers vyrui. Ta jaunystės klaida nulėmė ne tik visos Alydės šeimos, bet ir tolesnių kartų gyvenimą. Pamažu aiškėja, jog abiejų moterų likimai neatskiriamai susipynę nuo seno.
- Autorius: Sofi Oksanen
- Leidėjas: Versus Aureus
- Metai: 2010
- Puslapiai: 304
- ISBN: 9789955342656
- Versijos kodas: PT.
- Formatas: 14 x 21 cm, minkšti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
- Vertėjas: Aida Krilavičienė
„Žmonės visuomet stengiasi apsivalyti“, – šitaip knygos pavadinimą aiškina knygos „Valymas“ autorė – ekscentriška, suomiškas ir estiškas šaknis turinti Sofi Oksanen.
Valymas – Stalino aukų trėmimas į Sibirą. Išsivalyti pirmiausia siekia prievartą, smurtą ir kaltę patyrę asmenys.
Romanas, kuriam priskiriami tokie epitetai kaip šokiruojantis, ypač gerai parašytas ir tiesiog šedevras, pasakoja apie šiurpą keliančius ir grėsmingus, nemalonius dalykus – sovietmečio žiaurumus, prekybą žmonėmis, išgyvenimą represinėje sistemoje.
Įdomu, kad romanas gimė iš teatro pjesės (Sofi Oksanen prieš atsidėdama rašymui studijavo dramaturgiją), pagal kūrinį Talino Estonia teatre opera.
2010 metais geriausia Šiaurės šalių rašytoja pripažintos Sofi Oksanen knyga „Valymas“ sulaukė didelio susidomėjimo, buvo išversta į daugiau nei dvidešimt kalbų. Tai vienas tų retų atvejų, kai bestseleriu tapo išties vertinga knyga.
Romane „Valymas“ atskleidžiama dviejų kartų moterų istorija.
Vieną dieną Alydės Trū namų kieme atsiranda dvidešimtmetė rusė Zara – prekybos žmonėmis auka, kuri smarkiai sutrikdo vienišos namų šeimininkės gyvenimą. Estija neseniai paskelbusi nepriklausomybę, o Alydės Trū sąžinę slegia pokario metų išdavystė, į kurią ją pastūmėjo beviltiška, tragiškai pasibaigusi meilė sesers vyrui. Ta jaunystės klaida nulėmė ne tik visos Alydės šeimos, bet ir tolesnių kartų gyvenimą. Pamažu aiškėja, jog abiejų moterų likimai neatskiriamai susipynę nuo seno.
Atsiliepimai
-
-
Stefanija
-
2022-09-09
-
-
Karolina M.
-
2017-07-04
Rodyti daugiauNepatiko! Vienareikšmiškai. Susigundžiau po Ryčio Zemkausko pasvaikščiojimo su autore, kuri buvo Vilniuje. Gal per vėlai paėmiau po išleidimo skaityti? Tačiau nežinojau tokios autorės. Kadangi mėgstu skaityti apie to meto įvykius, domiuosi tuo. Tačiau, nei siužeto linija nepatiko, nei rašymo stilius. Suplaktas siužetas iki koktumo. Niekaip nesuprantu kodėl jis pavadintas šedevru? Tai tiesiog niekalas. Prostitučių darbo metodai pavaizduoti taip detaliai, tiesiog medicinos vadovėlis. Iškrypėlių manieros... Nesuprantu, dar kam nors tai įdomu? Man užteko 50psl., net laiko gaila švaistyti, kada tiek gerų kūrinių.
Knyga tikrai yra gera, bet buvo vietų, kuriose viskas taip greitai vyksta, kad pagalvoji, jog apskritai to nereikėjo rašyti, nes tai tampa bereikalingu tekstu ir netgi kartais sunaikina visą įdomumą. Bet šiaip knyga tikrai patiko. Net neabejoju, jog tokių ir panašių istorijų ar bent jau iš dalies panašių yra ne vienoje giminėje. Iš vienos pusės tai baisu ir protu nesuvokiama, iš kitos - kiekvienas elgėsi taip, kaip jam atrodė geriausia, gelbėjo savo kailį. p.s. komentatoriai, būkite tokie malonūs ir nerašykite knygos siužėto, jo vingių komentaruose, nes darote ne gerą darbą, o meškos paslaugą.