Tylos kelias + nemokamas atvežimas! | Omraam Mikhael Aivanhov | knygos.lt

Aprašymas

Žinomas filosofas ir dvasinis mokytojas Omraamas Mikhaelis Aivanhovas (1900–1986) gimė Bulgarijoje. 1937 metais jis persikėlė į Prancūziją. Ten jis skleidė savo mokymą beveik pusę amžiaus – iki pat mirties. Esmingiausias Omraamo Mikhaelio Aivanhovo mokymo teiginys tas, kad mes, šios planetos gyventojai, teisingai supratę Jėzaus žinią, turime kurti naują pasaulį, naują teisingumą, naują žmonių bendruomenę, idant žemėje prasidėtų Dangaus Karalystė.

Tai antroji Omraamo Mikhaelio Aivanhovo knyga iš „Mijalbos“ leidyklos numatytos leisti šio autoriaus Izvoro serijos. Šiandien gyvename beprotiškai triukšmingame ir sujauktame pasaulyje. Vis skubame, nespėjame, vėluojame, nuolat esame suirzę ir nepatenkinti. „Toks gyvenimas, – sakome. – Juk dabar XXI amžius...“ Tačiau mūsų dvasiai reikia tylos, nes tik tyloje įmanoma išgirsti Dievo balsą, tik tyloje galime pažinti save ir tik tyloje prasideda asmeninių transformacijų kelias.
Omraamas Mikhaelis Aivanhovas sako: „Tyla, ramybė, harmonija – tos pačios tikrovės išraiškos. Nemanykite, kad tyla tuščia ir nebyli, ne, tyla gyva, virpanti, ji kalba, dainuoja. Bet mes ją girdime tik tada, kai mumyse nustoja aidėję būgnai...“

Skaitykite knygos ištrauką

„...Triukšmas užlaiko žmogų žemesniosiose psichikos srityse, trukdo įžengti į tą subtilųjį pasaulį, kur judėjimas darosi lengvesnis, regėjimas tampa aiškesnis, mintis – kūrybiškesnė. Žinoma, triukšmas yra gyvybės išraiška, bet tik ne aukštesniųjų gyvybės lygmenų. Veikiau jis išreiškia būtybių ir daiktų sandaros ir veiksmų netobulumą. Kai kokia nors mašina ar variklis ima gesti, jie pradeda kelti triukšmą. Inžinieriai dabar stengiasi konstruoti tylius aparatus, nes jie žino, jog tai – tikroji kokybė. Tyla visada yra tobulumo požymis.
Net skausmas yra triukšmas, kuris mus perspėja, kad mūsų organizme kas nors ima strigti. Sveiko kūno organai būna tylūs. Žinoma, jie funkcionuoja, nes yra gyvi, bet be triukšmo. Tyla – tai ženklas, kad organizme viskas veikia sklandžiai. Kai kas nors ima šiek tiek girgždėti – dėmesio! Tai pranešimas apie ligą.
Tyla yra tobulumo kalba, o triukšmas – išraiška defekto ar anomalijos, ar gyvenimo, kuris dar nesutvarkytas, anarchiškas ir kurį reikia suvaldyti, nušlifuoti. Antai vaikai triukšmauja, nes jie kupini energijos ir gyvybingumo. Priešingai, pagyvenę žmonės yra tylūs. Sakysite: „Žinoma, vyresni žmonės mėgsta tylą, nes jie turi mažiau jėgų, taigi triukšmas juos trikdo.“ Tai iš dalies tiesa, bet gali būti ir taip, kad įvyko jų evoliucija ir jų dvasia skatina juos įžengti į tylą. Idant apžvelgtų ir apmąstytų savo gyvenimą, pasimokytų iš patirties, jiems reikia tos tylos, kurioje vyksta visas atsiskyrimo, paprastinimo, sintezės darbas. Tylos paieškos – vidinis vyksmas, kuris veda žmones į šviesą ir padeda jiems iš tikrųjų suprasti dalykus.
Kuo žmogus brandesnis, tuo aiškiau jis supranta, kad triukšmas trukdo dirbti, o tyla, priešingai, yra įkvėpimo veiksnys. Žmogus jos ieško, kad per meditaciją, maldą, filosofinę ar meninę kūrybą leistų pasireikšti savo širdžiai, sielai, dvasiai. Vis dėlto daugybė žmonių tylos nemėgsta, jiems sunku ją pakęsti. Jie – kaip vaikai, kurie gerai jaučiasi tik judrioje ir triukšmingoje aplinkoje, ir tai rodo, jog jiems reikia dar daug augti, kad galėtų gyventi tikrą vidinį gyvenimą. Dažnai žmones slegia net gamtos tyla. Susitikę jie skuba kalbėti, tarsi tyla juos varžytų, jie ją jaučia lyg tuštumą, kurią reikia pripildyti žodžių ir judesių. Ir tai normalu – fizinė tyla juos gąsdina, nes verčia įsisąmoninti savo vidinę nedarną bei netvarką. Tyla net gali išvesti juos iš proto, nes jei nebus išorinių veiksnių, kurie išblaškys ar nuslopins jų pojūčius, jie neturės kur pabėgti nuo savo vidinių demonų.
Tyla – ramybės, harmonijos, tobulumo išraiška. Tas, kuris ima mėgti tylą, kuris supranta, kad tyla jam suteikia geriausias sąlygas psichinei ir dvasinei veiklai, pamažu įkūnija ją visuose savo veiksmuose: kai liečia daiktus, kalba, eina, dirba. Užuot kėlęs maišatį, jis tampa atidesnis, subtilesnis, lankstesnis, o visa, ką jis daro, yra persmelkta savybės, kuri tarsi atėjusi iš kito pasaulio – pasaulio, kuris yra poezija, muzika, šokis, įkvėpimas.
Kaip Visuotinės Baltosios Brolijos mokymo sekėjai, jūs turite žinoti, kad yra taisyklių, kurias dera žinoti ir gerbti, savybių, kurias reikia išsiugdyti, jei norite tikrai reikštis šioje Brolijoje kaip gyvi, aktyvūs ir šviesūs nariai. Viena šių taisyklių, viena šių savybių yra tyla. Taigi pamilkite tylą ir mokykitės jos siekti, antraip net jums būnant čia savo fiziniu kūnu, jūsų siela ir dvasia visada bus kitur...“