Atsiliepimai
Aprašymas
Dr. Judith Lewis Herman – viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų, Harvardo universiteto psichiatrijos profesorė ir Kembridžo ligoninės smurto aukų programos vadovė, daugelį apdovanojimų pelniusių knygų autorė.
Knygoje „Trauma ir išgijimas" analizuojamas ryšio atkūrimas tarp viešojo ir asmeninio pasaulio, tarp individo ir bendruomenės, tarp vyrų ir moterų. Tai knyga apie bendrumą, kuris sieja prievartos aukas ir karo veteranus, smurtą patiriančias moteris ir politinius kalinius, žmones, kurie išliko po tautas valdžiusių diktatorių sumanytose koncentracijos stovyklose patirto siaubo, ir tų, kurie ištvėrė privačias, slaptas „koncentracijos stovyklas", įkurtas namuose viešpataujančių tironų.
„Pačios sunkiausios traumos – ne tos, kurias patiria žmonės, užklupti gamtos katastrofų ar techninių avarijų, – tokių įvykių tyčia niekas nesukelia, juose nėra piktos intencijos, jie išgyvenami kaip nelaimingi atsitikimai. Baisiausios mums – kitų žmonių sukeltos kančios. Jos palieka skaudžiausius pėdsakus, nes tuomet susiduriame su kitų žmonių pikta valia ir brutalia jėga, kurią jie naudoja prieš mus. Ši knyga – apie ištvėrusius tokias kančias. Apie sunkius ir ilgalaikius smurto padarinius. Apie daug kantrybės ir profesionalumo reikalaujantį traumų aukų gydymą."
Prof. Danutė Gailienė
Dr. Judith Lewis Herman – viena žymiausių pasaulyje traumų tyrėjų, Harvardo universiteto psichiatrijos profesorė ir Kembridžo ligoninės smurto aukų programos vadovė, daugelį apdovanojimų pelniusių knygų autorė.
Knygoje „Trauma ir išgijimas" analizuojamas ryšio atkūrimas tarp viešojo ir asmeninio pasaulio, tarp individo ir bendruomenės, tarp vyrų ir moterų. Tai knyga apie bendrumą, kuris sieja prievartos aukas ir karo veteranus, smurtą patiriančias moteris ir politinius kalinius, žmones, kurie išliko po tautas valdžiusių diktatorių sumanytose koncentracijos stovyklose patirto siaubo, ir tų, kurie ištvėrė privačias, slaptas „koncentracijos stovyklas", įkurtas namuose viešpataujančių tironų.
„Pačios sunkiausios traumos – ne tos, kurias patiria žmonės, užklupti gamtos katastrofų ar techninių avarijų, – tokių įvykių tyčia niekas nesukelia, juose nėra piktos intencijos, jie išgyvenami kaip nelaimingi atsitikimai. Baisiausios mums – kitų žmonių sukeltos kančios. Jos palieka skaudžiausius pėdsakus, nes tuomet susiduriame su kitų žmonių pikta valia ir brutalia jėga, kurią jie naudoja prieš mus. Ši knyga – apie ištvėrusius tokias kančias. Apie sunkius ir ilgalaikius smurto padarinius. Apie daug kantrybės ir profesionalumo reikalaujantį traumų aukų gydymą."
Prof. Danutė Gailienė
Atsiliepimai
Puiki knyga. Gerai, kad, nors ir keliais dešimtmečiais per vėlai, tapo išleista lietuvių kalba. Vertėja, panašu, puikiai padirbėjo. Tik vieną terminą, ir tai pačiame pavadinime :))) išvertė ne visiškai tiksliai. Originalus knygos pavadinimas juk yra: "Trauma and Recovery: The Aftermath of Violence--from Domestic Abuse to Political Terror". Tiksliau būtų buvę išversti naudojant profesionalų vartojamą terminą: "Trauma ir išgijimas: prievartos pasekmės - nuo smurto artimoje aplinkoje - iki politinio teroro". Ar bent jau "... nuo šeiminio smurto - iki politinio teroro". Nes terminas "buitinis smurtas", švelniai tariant, yra posmarkiai pasenęs. Tad nuskamba kaip iš kokio eilinio mažos nuovados policininko rašto, kaip jis, nabagas, turėjo įsikišti į neva "buitinį konfliktą" (kitaip tariant, dar viena moteris iš maždaug 50 000 kasmet, kurią eilinį kartą skriaudė ir žalojo jos gyvenimo partneris, turintis smurto prieš moteris sindromą, pagaliau pasiryžo kreiptis pagalbos į policiją). Arba kaip iš kokios eilinės galimai tingios prokuratūros eilinio galimai banalaus standartinio rašto, mėginant nutraukti eilinę bylą prieš eilinį moterų mušeiką, kad neva anas teisinęsis, kad jis sužalojęs partnerę neva "netyčia", o gal neva ir visai "nesužalojęs", mat neva "moteris pati nukritusi nuo laiptų/parkritusi/ atsitrenkusi į kažką/ etc.", nes neva "tarp jų vyko buitinis konfliktas", ir t.t. Kitaip tariant, epitetas "buitinis" nepelnytai devalvuoja. Tad iš dalies sumenkina rimtą ir nupelnantį daug pagarbos knygos vertėjos Mildos Dyke darbą. Pagarba leidyklai, kad leidžiate tokias knygas, pagarba minėtai vertėjai už didžiulį triūsą verčiant tą garsų veikalą. Ir, aišku, didžiulė pagarba knygos autorei gerbiamai Profesorei Judith Lewis Herman!
Rekomenduoju