- Išparduota
/images/books/20646/1462881715_img0010.jpg)
- Autorius: Aleksandras Ikamas, Venantas Mačiekus
- Leidėjas: Versus Aureus
- Metai: 2013
- Puslapiai: 288
- ISBN: 9789955344216
- Formatas: 14,5 x 21,5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Tradicinis Lietuvos kaimas. Lietuvių etninės kultūros galvosūkiai | knygos.lt
Atsiliepimai
Aprašymas
Knygoje parodoma, kaip kasdienį žmogaus gyvenimą lėmė vyravę religiniai įsitikinimai ir nuostatos. Lietuvių smegenyse ir širdyje vietos pakako ne tik griežtoms katalikų tikėjimo dogmoms, bet ir iš senų laikų išlikusiai pagonybei. Šių dviejų skirtingų dvasinių pasaulių mišinys nulėmė unikalų tikrovės, atsispindėjusios įdomiuose medicinos, žemdirbystės, medžioklės ir kitų sričių, taip pat burtų ir magijos tikėjimuose, suvokimą.
Pavyzdžiui, dar XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį lietuviai manė, kad užkasti lobiai naktį šviečia melsva ugnele. Todėl, pastebėję viršum žemės šviesą, lobio kasti eidavo ne tik vietiniai žmonės, bet ir iš aplinkinių kaimų. Tikėta, kad žaibo nutrenktą žmogų galima atgaivinti tik apkasus žeme, o žaibo sukeltą gaisrą užgesinti tik rūgusiu pienu. Kai kurie neplaudavo galvų ir nekirpdavo susivėlusių plaukų (kaltūnų), nes buvo įsitikinę: kaltūnuose yra įsimetusi kokia nors liga. Jei nukirpsi – apaksi. Knyga gausiai iliustruota.
- Kaina: 28,59 €
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Linar.
Pardavėjo reitingas: 100%
- Autorius: Aleksandras Ikamas, Venantas Mačiekus
- Leidėjas: Versus Aureus
- Metai: 2013
- Puslapiai: 288
- ISBN: 9789955344216
- Formatas: 14,5 x 21,5 cm, kieti viršeliai
- Kalba: Lietuvių
Knygoje parodoma, kaip kasdienį žmogaus gyvenimą lėmė vyravę religiniai įsitikinimai ir nuostatos. Lietuvių smegenyse ir širdyje vietos pakako ne tik griežtoms katalikų tikėjimo dogmoms, bet ir iš senų laikų išlikusiai pagonybei. Šių dviejų skirtingų dvasinių pasaulių mišinys nulėmė unikalų tikrovės, atsispindėjusios įdomiuose medicinos, žemdirbystės, medžioklės ir kitų sričių, taip pat burtų ir magijos tikėjimuose, suvokimą.
Pavyzdžiui, dar XX amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį lietuviai manė, kad užkasti lobiai naktį šviečia melsva ugnele. Todėl, pastebėję viršum žemės šviesą, lobio kasti eidavo ne tik vietiniai žmonės, bet ir iš aplinkinių kaimų. Tikėta, kad žaibo nutrenktą žmogų galima atgaivinti tik apkasus žeme, o žaibo sukeltą gaisrą užgesinti tik rūgusiu pienu. Kai kurie neplaudavo galvų ir nekirpdavo susivėlusių plaukų (kaltūnų), nes buvo įsitikinę: kaltūnuose yra įsimetusi kokia nors liga. Jei nukirpsi – apaksi. Knyga gausiai iliustruota.
Atsiliepimai