Atsiliepimai
Aprašymas
Gimiau ir augau mažame Pietų Lietuvos miestelyje. Baigęs mokyklą išvykau į Vilnių studijuoti gamtos mokslų. Gavęs diplomą porą metų dirbau sostinėje. Ilgėjausi ežerų, miškų ir gimtojo smėlio. Grįžau namo, nes taip ir nepripratau prie miesto mūrų ir žmonių knibždėlyno, o vieną dieną pajutau, kad, anot gyvojo klasiko, daugiau negaliu nerašyti. To negalėjimo rezultatą ir laikote rankose... Aidas Kelionis
„Smėlynų vanduo“ – pirmoji Aido Kelionio slapyvardžiu pasirašiusio autoriaus prozos knyga. Debiutuojantis rašytojas atsiriboja nuo tuštybės, šurmulio, paviršutiniškumo ir pageidauja likti nežinomas. Kaip ir jo knygos pagrindinis veikėjas, kurio nei vardo, nei pavardės taip ir nesužinome.
Kažkur Dzūkijoje, sodyboje prie ežero, sargauja vienišas vyras. Jo gyvenime nevyksta nieko ypatinga: jis valgo, geria kavą, skaito, klausosi radijo, žiūri futbolą, tvarkosi, eina pasivaikščioti paežerėm, apsiperka gretimame miestelyje, savaitgaliais priima sodybos šeimininką ir jo svečius, kol vieną dieną atvažiuoja santechnikas...
Ir rašytojas, ir pagrindinis knygos veikėjas gyvenimą stebi tarsi iš šalies – ramiai ir subtiliai fiksuoja viską, kas vyksta aplinkui, ir neįkyriai vertina.
Autorius nesiekia stebinti kalbos puošmenomis, pasakojimo stilius pabrėžtinai paprastas, tačiau sukuriamas stiprus pojūtis, kad po mūsų kasdienio gyvenimo paveikslu slypi nepažintos gilumos.
Ryto apatiją ir rimtį išblaškiau senu geru roku. Užraudojus gitaroms iš karto pasidarė smagiau. Išgirdau lauke burzgiant automobilį – ko gero, atvežė rytinę spaudą. Kažkas šlumštelėjo į laiškų dėžutę. Pasiėmęs raktus, nupėdinau prie durų. Didžiuoju atrakinau duris, mažuoju pašto dėžutės dureles. Ištraukęs laikraštį, energingu žingsniu moviau virtuvėn. Uždegęs dujas vėl užkaičiau virdulį. Į perpus mažesnį puodelį įdėjau porą šaukštelių kvapnios kavos, nepagailėjau ir cukraus. Netrukus ant stalo puikavosi vienas gražiausių natiurmortų – šviežias laikraštis ir puodelis juodos stiprios kavos.
Serija „Nauji vardai“ pristato literatūros pasaulyje debiutuojančius netradicinius autorius. Žanras čia mažai svarbu, publikuojami eksperimentiniai kūriniai. Serijos tikslas – praplėsti literatūrinės raiškos ir požiūrių lauką. Tikimės, tai bus įdomu ir jums.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Alkri.
Pardavėjo reitingas: 100%
Gimiau ir augau mažame Pietų Lietuvos miestelyje. Baigęs mokyklą išvykau į Vilnių studijuoti gamtos mokslų. Gavęs diplomą porą metų dirbau sostinėje. Ilgėjausi ežerų, miškų ir gimtojo smėlio. Grįžau namo, nes taip ir nepripratau prie miesto mūrų ir žmonių knibždėlyno, o vieną dieną pajutau, kad, anot gyvojo klasiko, daugiau negaliu nerašyti. To negalėjimo rezultatą ir laikote rankose... Aidas Kelionis
„Smėlynų vanduo“ – pirmoji Aido Kelionio slapyvardžiu pasirašiusio autoriaus prozos knyga. Debiutuojantis rašytojas atsiriboja nuo tuštybės, šurmulio, paviršutiniškumo ir pageidauja likti nežinomas. Kaip ir jo knygos pagrindinis veikėjas, kurio nei vardo, nei pavardės taip ir nesužinome.
Kažkur Dzūkijoje, sodyboje prie ežero, sargauja vienišas vyras. Jo gyvenime nevyksta nieko ypatinga: jis valgo, geria kavą, skaito, klausosi radijo, žiūri futbolą, tvarkosi, eina pasivaikščioti paežerėm, apsiperka gretimame miestelyje, savaitgaliais priima sodybos šeimininką ir jo svečius, kol vieną dieną atvažiuoja santechnikas...
Ir rašytojas, ir pagrindinis knygos veikėjas gyvenimą stebi tarsi iš šalies – ramiai ir subtiliai fiksuoja viską, kas vyksta aplinkui, ir neįkyriai vertina.
Autorius nesiekia stebinti kalbos puošmenomis, pasakojimo stilius pabrėžtinai paprastas, tačiau sukuriamas stiprus pojūtis, kad po mūsų kasdienio gyvenimo paveikslu slypi nepažintos gilumos.
Ryto apatiją ir rimtį išblaškiau senu geru roku. Užraudojus gitaroms iš karto pasidarė smagiau. Išgirdau lauke burzgiant automobilį – ko gero, atvežė rytinę spaudą. Kažkas šlumštelėjo į laiškų dėžutę. Pasiėmęs raktus, nupėdinau prie durų. Didžiuoju atrakinau duris, mažuoju pašto dėžutės dureles. Ištraukęs laikraštį, energingu žingsniu moviau virtuvėn. Uždegęs dujas vėl užkaičiau virdulį. Į perpus mažesnį puodelį įdėjau porą šaukštelių kvapnios kavos, nepagailėjau ir cukraus. Netrukus ant stalo puikavosi vienas gražiausių natiurmortų – šviežias laikraštis ir puodelis juodos stiprios kavos.
Serija „Nauji vardai“ pristato literatūros pasaulyje debiutuojančius netradicinius autorius. Žanras čia mažai svarbu, publikuojami eksperimentiniai kūriniai. Serijos tikslas – praplėsti literatūrinės raiškos ir požiūrių lauką. Tikimės, tai bus įdomu ir jums.
Atsiliepimai