Paskui atsitinka keistas dalykas: mano ranka nusprendžia smarkiai pastumti duris, ir delną persmelkia karščio tvinksnis. Iš nuostabos viaukteliu kaip užmintas šunytis, ir juodos geležinės durelės atsidaro. Lyg būtų tik ir laukusios paprašomos. Ir laukia – atviros...
David Mitchell (Deividas Mičelas, g. 1969 m.) – britas, septynių romanų autorius, 2007 m. žurnalas „Time" jį įtraukė į įtakingiausių pasaulio žmonių šimtuką. Jis dažnai vadinamas „europietiškuoju Murakamiu": abiejų autorių romanuose pilna keistų personažų bei istorijų, japoniško santūrumo ir nutylėjimų; abu sėkmingai derina intelektualumą su populiariu turiniu. Žinomiausia jo knyga „Debesų atlasas" (Tyto alba, 2014) – monumentalus romanas; jame susipina šešios istorijos.
„Sleido namas" – naujausias autoriaus kūrinys. Jį galima vadinti siaubo romanu, vaiduoklių istorija, baisia pasaka prieš miegą suaugusiesiems ar pasakojimu apie sielų kelionę ir nemirtingumo troškimą.
Kas devyneri metai paskutinį spalio šeštadienį nuošalaus skersgatvio sienoje pasirodo juodos, mažos, geležinės durelės; jei jūs esate tas, kurio reikia, nustebęs lengvai jas atversite – ir pateksite į puikų sodą, kuriame stūkso Sleido namas. Maloni moteris pasitiks jus ir pakvies vidun. Iš pradžių iš namo išeiti visai nenorėsite. Tačiau vėliau paaiškės, kad ištrūkti jūs jau nebegalite... Kas devyneri metai kraupieji namo gyventojai prisivilioja tą, kuris jaučiasi vienišas, nesuprastas ir yra ypatingas, tik pats to nežino: prislėgtą paauglį, neseniai išsiskyrusį policininką, drovią koledžo studentę. Daugiau jų niekas nebemato. Kas iš tiesų vyksta Sleido name? Tiems, kurie sužino, jau būna per vėlu...
Penkios aukos, padariusios tą pačią klaidą – atvėrusios mažas, juodas dureles ir įžengusios į Sleido namą. Penki pasakojimai, kuriuose atsiskleidžia visas rašytojo literatūrinis talentas: nepaprastai psichologiškai įtikinantis aukos liudijimas, vedantis vis labiau šiurpstantį skaitytoją į neišvengiamą pražūtį, penki skirtingi stiliai, kuriais autorius pasakoja, intriga, priverčianti sulaikyti kvapą iki pat galo – tai istorija, kurią parašyti galėjo tik Davidas Mitchellas.
„Augalai vyto, pienas rūgo, o vaikai beveik sulaukėjo, kol buvau visa panirusi į šiurpią Davido Mitchello Sleido namo magiją. Tai pašėlusiai išradingas, kraupus, anapusinis, bet kartu ir nuostabiai žmogiškas pasakojimas apie užkerėtą namą. Į jo gniaužtus ketinu sugrįžti dažnai."
Gillian Flynn, bestselerio Dingusi autorė.
istorija pasakojama per kelis laikotarpius ir vis kito veikėjo akimis. Pirmą kartą skaičiau tokio stiliaus knygą. Tikrai įdomi.
Man labai patiko :)
Patiko knygos konceptas. Kas devynerius metus vis naujos aukos, kurias Sleido namas prisivilioja ir nebepaleidžia. Nesu skaičiusi kitų D. Mitchell'o kūrinių, bet tai, kaip... Rodyti daugiau >
Patiko knygos konceptas. Kas devynerius metus vis naujos aukos, kurias Sleido namas prisivilioja ir nebepaleidžia. Nesu skaičiusi kitų D. Mitchell'o kūrinių, bet tai, kaip jis kuria istoriją, kaip žaidžia su skaitytojo mintimis, tikrovę perpindamas iliuzijomis, tikrai yra talentas. Galbūt norėtųsi didesnės plėtotės, didesnės knygos apimties, nes dabar atrodo, kad dar kažkas liko nepasakyta, ypač pabaigoje. Norėjos sužinoti daugiau apie tai, kaip dvynių paslaptis buvo atskleista, ir šiaip, daugiau apie jų ryšį.
Neįtraukė nė trupučio... Gal fantastikos mėgėjams patiktų..?
Vau. Tikrai puikia proga pasinaudojau, ir perskaičiusi supratau, kad įsigijau puikia knygą už neįtikėtinai žemą kainą (1,29 eur???!!!) Puikus siaubo romanas.
Visai neseniai perskaityta knyga, kurią irgi norėjau turėti savo bibliotekoje. Šią istoriją galima vadinti ir pasaka, ir siaubo romanu, ar pasakojimu apie nemirtingumo troškimą.... Rodyti daugiau >
Visai neseniai perskaityta knyga, kurią irgi norėjau turėti savo bibliotekoje. Šią istoriją galima vadinti ir pasaka, ir siaubo romanu, ar pasakojimu apie nemirtingumo troškimą. Skaityti labai įdomu, bet nenorėčiau atsidurti herojų vietoje.
Įdomi, intriguojanti knyga. Tai nėra labai sudėtinga, priverčianti daug mąstyti. Skaitant tolimesnius skyrius siužetą galima šiek tiek nuspėti, tačiau autorius vis tiek moka... Rodyti daugiau >
Įdomi, intriguojanti knyga. Tai nėra labai sudėtinga, priverčianti daug mąstyti. Skaitant tolimesnius skyrius siužetą galima šiek tiek nuspėti, tačiau autorius vis tiek moka nustebinti. Laisvu laiku rekomenduoju paskaityti.
Labai įdomi knyga. Joje nerasite besiliejančio kraujo ar kitų siaubo žanrui priskiriamų atributų. Tai - vidiniai išgyvenimai, siaubas pačiame žmoguje, jo vidinio pasaulio... Rodyti daugiau >
Labai įdomi knyga. Joje nerasite besiliejančio kraujo ar kitų siaubo žanrui priskiriamų atributų. Tai - vidiniai išgyvenimai, siaubas pačiame žmoguje, jo vidinio pasaulio atspindys. Lengva įsivaizduoti aprašomą bauginančią aplinką, Sleido namą, akyse vystantį sodą, lyg besivaidenančius, lyg iš tikrųjų languose šmėžuojančius siluetus. Visa tai tarsi atkartoja veikėjų prichologines būsenas, mintis ir baimes. Galbūt viename iš jų atrasite ir save. Rekomenduoju!
Tai gal ne tokia sudėtingo siužeto kaip „Debesų atlasas“ istorija, tačiau patraukianti dėmesį veikėjų paveikslais, intriguojanti skaitytoją naujai atrastais faktais ir tas... Rodyti daugiau >
Tai gal ne tokia sudėtingo siužeto kaip „Debesų atlasas“ istorija, tačiau patraukianti dėmesį veikėjų paveikslais, intriguojanti skaitytoją naujai atrastais faktais ir tas ramybės neduodantis klausimas, kaip iš tikro viskas yra.
"Sleido namas" - iš pirmo žvilgsnio, kaip siaubo romanas, itin mažos apimties kūrinys, tačiau knygos autorius net ir glaustame pasakojime sugebėjo sutalpinti penkias... Rodyti daugiau >
"Sleido namas" - iš pirmo žvilgsnio, kaip siaubo romanas, itin mažos apimties kūrinys, tačiau knygos autorius net ir glaustame pasakojime sugebėjo sutalpinti penkias savotiškai mistiška laiko gija sujungtas istorijas, kurios buvo detalizuotos iki smulkmenų, ir svarbiausią savo funkciją atliko su kaupu - sudomino skaitytoją nuo pradžios iki pabaigos. Kas devynerius metus pasikartojanti šiurpi istorija ir profesionaliai parinkti rašytojo pagrindiniai personažai su savo unikaliais bruožais - "Sleido namo" aukos bei tų aukų "medžiotojai" buvo tas atspirties taškas, kuris padėjo rutuliotis skaitytoją prikaustančiai istorijai. Mane ypač paveikė tas įsijautimas į visų tų aukų savijautą, mintis, būseną, patekus į paslaptingą namą ir, žinoma, tas neišvengiamas bejėgiškumas, suvokus, kad jau per vėlu kažką bandyti pakeisti ir stebėjimas paties savęs iš šalies, pamažėle einančio į pražūtį. Mitchelas sulig kiekviena papasakota istorija, kurios pabaiga visuomet sukeldavo pagarbų šiurpulį, privertė su didžiuliu smalsumu versti paskutiniuosius knygos puslapius, tikintis, kad bent vienam "Sleido namo" dureles atvėrusiam ypatingam prašalaičiui pavyks sustabdyti šiurpiuosius to namo šeimininkus. Knygos finišas - intriguojantis, tačiau negalima vienareikšmiškai teigti, jog su laiminga, ar nelaiminga pabaiga - ir čia palikta vietos skaitančiojo apmąstymams.
Itin paaugliška knyga, jaučiuosi nusivylusi ir apgauta (labai daug žadama knygos aprašyme). Bet gal kaltas ir vertimas, arba teks pripažinti jog aš lėto mąstymo ar tiesiog... Rodyti daugiau >
Itin paaugliška knyga, jaučiuosi nusivylusi ir apgauta (labai daug žadama knygos aprašyme). Bet gal kaltas ir vertimas, arba teks pripažinti jog aš lėto mąstymo ar tiesiog senstu ir nebeprisitaikau prie naujovių (o gal ir abu), bet teko pasukti galvą kas gi yra tas "vanas" pasirodęs knygoje, what kind of sorcery is this???
David Mitchell - įdomus, turintis savitą, su niekuo nesumaišomą stilių. Jo jau pirmoji knyga privertė rašytoją įsiminti, o ir antroji neleis savęs pamiršti. Man knyga labai... Rodyti daugiau >
David Mitchell - įdomus, turintis savitą, su niekuo nesumaišomą stilių. Jo jau pirmoji knyga privertė rašytoją įsiminti, o ir antroji neleis savęs pamiršti. Man knyga labai patiko, lyginant su pirmąja šioje viskas daug aiškiau. Bet pats rašymo stilius išlieka toks pat paslaptingas ir intriguojantis. Iš pradžių istorija atrodė šiurpi ir nepaaiškinama, bet po to visos pasakojimo gijos buvo suvestos į vieną atomazgą. Man atrodo, būtų įdomus filmas iš šios knygos :)
Visai patiko, pradžioje šiurpuliukai bėgiojo, vėliau jaudinaus dėl veikėjų likimo, įtraukianti istorija.
Įdomi ir įtraukianti knyga, padalinta laikotarpiais, kuriuos sieja veiksmo eiga ir pasikartojimas. Gal ir ne šedevras, tačiau perskaityti verta.
Sleido namas sulaukia svečių tik kas 9 metus ir įsileidžia tik tuos, kurie yra ypatingi. Skaitydami pasileisite į pažinimo kelionę, pažinimo svečių, šeimininkų, bei pačio namo.... Rodyti daugiau >
Sleido namas sulaukia svečių tik kas 9 metus ir įsileidžia tik tuos, kurie yra ypatingi. Skaitydami pasileisite į pažinimo kelionę, pažinimo svečių, šeimininkų, bei pačio namo. Susipažinsite su kiekvienu veikėju atskirai, detalūs aprašymai ( nuo vaizdinių iki kvapų) leis pasijausti to pasaulio dalimi, o tam tikri įvykiai tikrai sukels šiurpuliukų.
Pati istorija yra unikali ir tikrai įdomi, autorius pateikia įdomių minčių, sukuria tikrai spalvingus veikėjus, palaikomas geras balansas tarp fantastikos/mistikos ir realybės.
Patiko knygos konceptas. Kas devynerius metus vis naujos aukos, kurias Sleido namas prisivilioja ir nebepaleidžia. Nesu skaičiusi kitų D. Mitchell'o kūrinių, bet tai, kaip jis... Rodyti daugiau >
Patiko knygos konceptas. Kas devynerius metus vis naujos aukos, kurias Sleido namas prisivilioja ir nebepaleidžia. Nesu skaičiusi kitų D. Mitchell'o kūrinių, bet tai, kaip jis kuria istoriją, kaip žaidžia su skaitytojo mintimis, tikrovę perpindamas iliuzijomis, tikrai yra talentas. Galbūt norėtųsi didesnės plėtotės, didesnės knygos apimties, nes dabar atrodo, kad dar kažkas liko nepasakyta, ypač pabaigoje. Norėjos sužinoti daugiau apie tai, kaip dvynių paslaptis buvo atskleista, ir šiaip, daugiau apie jų ryšį.
"Sleido namas" - pirmoji David'o Mitchell'o knyga, kurią teko perskaityti, turiu prisipažinti, iki šiol nebuvau apie jį ir jo kūrinius girdėjus ... Pati istorija nebuvo labai... Rodyti daugiau >
"Sleido namas" - pirmoji David'o Mitchell'o knyga, kurią teko perskaityti, turiu prisipažinti, iki šiol nebuvau apie jį ir jo kūrinius girdėjus ... Pati istorija nebuvo labai netikėta ar ypatingai išsiskirianti, turbūt labiausiai mane sužavėjo jos pateikimas - sukurti charakteriai, vietovės, atmosfera - kaip skiriant sąlyginai mažai vietos, kiekvienos istorijos veikėjas buvo taip puikiai apibūdintas ir suprastas, kaip tinkamai parinkta, tik jam skirta apgaulė ... Manau, tai tik patvirtina, kad autorius - puikus istorijų pasakotojas, kurio verta pasiklausyti :)