Atsiliepimai
Aprašymas
„Sodoma ir Gomora“ – ketvirtasis Marcelio Prousto (1871–1922) Prarasto laiko beieškant ciklo romanas.
„Sodoma ir Gomora“ – paskutinė knyga, pasirodžiusi rašytojui dar gyvam esant. Jos tekstas nebuvo visiškai paruoštas spaudai, todėl pirmajame romano leidime liko nemaža netikslumų, kurie buvo ištaisyti vėlesniuose leidimuose. Po rašytojo mirties jaunesnysis jo brolis Robert’as išleido tris paskutiniuosius ciklo romanus.
Romane „Sodoma ir Gomora“ dvi pagrindinės siužetinės linijos – barono de Šarliuso meilės nuotykiai ir Marselio jausmai Albertinai. Pirmoji siejama su Sodoma, antroji su Gomora, ką paaiškina ir romano epigrafas, eilutė iš Alfredo de Vigny eilėraščio „Samsono pyktis“: „Moteris turės Gomorą, o vyras – Sodomą.“
Vertėja Galina Baužytė-Čepinskienė
„Svarbiausias įvykis – romanas „Prarasto laiko beieškant“. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“
Patrick Grainville, Lire, 1997 m.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas bladerol.
Pardavėjo reitingas: 100%
„Sodoma ir Gomora“ – ketvirtasis Marcelio Prousto (1871–1922) Prarasto laiko beieškant ciklo romanas.
„Sodoma ir Gomora“ – paskutinė knyga, pasirodžiusi rašytojui dar gyvam esant. Jos tekstas nebuvo visiškai paruoštas spaudai, todėl pirmajame romano leidime liko nemaža netikslumų, kurie buvo ištaisyti vėlesniuose leidimuose. Po rašytojo mirties jaunesnysis jo brolis Robert’as išleido tris paskutiniuosius ciklo romanus.
Romane „Sodoma ir Gomora“ dvi pagrindinės siužetinės linijos – barono de Šarliuso meilės nuotykiai ir Marselio jausmai Albertinai. Pirmoji siejama su Sodoma, antroji su Gomora, ką paaiškina ir romano epigrafas, eilutė iš Alfredo de Vigny eilėraščio „Samsono pyktis“: „Moteris turės Gomorą, o vyras – Sodomą.“
Vertėja Galina Baužytė-Čepinskienė
„Svarbiausias įvykis – romanas „Prarasto laiko beieškant“. Nepaprastas subtilus rafinuotumas ir svaiginama gelmė. Fantastiškas stilius. Visas Freudas iki tikrojo Freudo atsiradimo. Milžiniška žodžių, metaforų ir būdvardžių rožė. Paskutinė katedra.“
Patrick Grainville, Lire, 1997 m.
Atsiliepimai