Atsiliepimai
Aprašymas
Viršelyje pateikta akad. V. Daujotytės citata anonsuoja knygą: „Knygos – mielosios draugės." Gera pakartoti Jono Aisčio, ir šioje knygoje aptariamo poeto, žodžius. Gera knygą skaityti. Ir rašyti gera, jei knyga pati ranką veda. Populiariai apie literatūros mokslą gal ir būčiau parašiusi lengviau, jei senas vadovėlis nebūtų taip atkakliai kilęs iš užmaršties. Tai versio – populiaraus (ar bent populiaresnio) mąstymo apie literatūrą bandymas, jungiant vadovėlinę ir eseistinę prologo, ir epilogo stilistiką. Bandymas tai, kas apie XX a. lietuvių literatūros pirmąją pusę rašyta mokyklai Nepriklausomybės šviesoje, perskaityti ir nuožmaus Rusijos karo Ukrainoje, persmelkusio ir mūsų gyvenimus, kontekste. Tarsi klausiant, kaip mąstymas apie literatūrą yra išbandomas, ir kas iš jo išlieka."
Pratarmėje V. Daujotytė rašo: „Svarbiausia žmogui yra susikalbėti ir būti suprastam. Susikalbėti ir būti suprastam. Literatūra ugdo mumyse supratimo ir susipratimo, susikalbėjimo galimybes. [...] Visa, kas yra literatūroje, yra jos kalboje. Klausydamiesi kūrinio kalbos, girdime patį kūrinį. Tai literatūros suvokimo principai, būtini ir jos besimokantiems."
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas Lygaudė.
Pardavėjo reitingas: 100%
Viršelyje pateikta akad. V. Daujotytės citata anonsuoja knygą: „Knygos – mielosios draugės." Gera pakartoti Jono Aisčio, ir šioje knygoje aptariamo poeto, žodžius. Gera knygą skaityti. Ir rašyti gera, jei knyga pati ranką veda. Populiariai apie literatūros mokslą gal ir būčiau parašiusi lengviau, jei senas vadovėlis nebūtų taip atkakliai kilęs iš užmaršties. Tai versio – populiaraus (ar bent populiaresnio) mąstymo apie literatūrą bandymas, jungiant vadovėlinę ir eseistinę prologo, ir epilogo stilistiką. Bandymas tai, kas apie XX a. lietuvių literatūros pirmąją pusę rašyta mokyklai Nepriklausomybės šviesoje, perskaityti ir nuožmaus Rusijos karo Ukrainoje, persmelkusio ir mūsų gyvenimus, kontekste. Tarsi klausiant, kaip mąstymas apie literatūrą yra išbandomas, ir kas iš jo išlieka."
Pratarmėje V. Daujotytė rašo: „Svarbiausia žmogui yra susikalbėti ir būti suprastam. Susikalbėti ir būti suprastam. Literatūra ugdo mumyse supratimo ir susipratimo, susikalbėjimo galimybes. [...] Visa, kas yra literatūroje, yra jos kalboje. Klausydamiesi kūrinio kalbos, girdime patį kūrinį. Tai literatūros suvokimo principai, būtini ir jos besimokantiems."
Atsiliepimai